- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-2069-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00100-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alvidma“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-2069-230/2014 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alvidma“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nutraukti 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N69/2004-0079, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2005-11-16 įsakymu Nr. 02-07-11755 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ bei jį patikslinusiu 2006-02-06 įsakymu Nr. 02-07-1390 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2005-11-16 įsakymo Nr. 02-07-11755 ir sprendimo Nr. 69-17860 pakeitimo“, ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,33 ha kitos (specialios) paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2004-12-22 sutartimi Nr. N69/2004-0079 išnuomotą AB „Prienų šilumos tinklai“. Atkūrus ieškovui nuosavybės teises visos teisės ir pareigos, nustatytos sklypo nuomos sutartimi Nr. N69/2004-0079, perėjo ieškovui. Kol buvo rengiami ir tikslinami dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui, likus trims mėnesiams iki sprendimo priėmimo, AB „Prienų šilumos tinklai“ priklausantis ginčo sklype esantis pastatas – katilinė, 2005-07-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6517 buvo perleistas atsakovei UAB „Alvidma“. Atsakovė, neturėdama ieškovo rašytinio sutikimo ir tuo pažeisdama jo, kaip savininko teises, 2006 m. sklypą apsitvėrė metaline tvora su betono pamatais, ją rekonstravo ir įsirengė autoservisą, jame nuolat remontuojami automobiliai, kiemas užverstas senomis padangomis, jame kaupiamas automobilių liekanų laužas, sklypas netvarkomas ir neprižiūrimas. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N69/2004-0079 4 p. nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, ūkinės veiklos pobūdis – kita speciali paskirtis. Prie pastato suformuotas žemės sklypas yra skirtas jame esančio pastato – katilinės eksploatacijai. Sklypo formavimo ir nuomos sutarties sudarymo metu jame stovinčio pastato paskirtis Nekilnojamojo turto kadastre buvo nurodyta – katilinė, tokia pati paskirtis nurodyta ir dabar. Todėl sklypas suformuotas ir gali būti naudojamas tik pagal pastato tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastre. Atsakovė sklypą naudoja ne pagal paskirtį, ne katilinės eksploatacijai, naudoja neracionaliai, netausoja žemės, nesaugo dirvožemio nuo užteršimo, nesiima aplinkos apsaugos priemonių, sklype faktiškai laikomas senų automobilių padangų, kėbulų, kitų detalių, statybinių atliekų sąvartynas, todėl ieškovas prašė nutraukti Valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybei 15 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N69/2004-0079 AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo išnuomotas 0,33 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 64 metų laikotarpiui. Sutartyje nurodyta išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, ūkinės veiklos pobūdis – kita speciali paskirtis. 2005-11-16 Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Birštono sav.“ Nr. 02-07-11755 ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į A. L. (duomenys neskelbtini) turėtą 0,33 ha žemės sklypą ir jis grąžintas natūra bei nustatyta, kad teisės ir pareigos pagal 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N69/2004-0079 pereina A. P., jei šalys nesusitaria kitaip. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005-03-09 raštu Nr. 22R-414 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ieškovas buvo informuotas, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės sklypą, kuris yra suformuotas prie AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančių pastatų ir, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2004-12-22 įsakymu ir 2004-12-22 sutartimi, išnuomotas 64 metams AB „Prienų šilumos tinklai“, šį terminą skaičiuojant nuo 2004-12-22. Ieškovui taip pat išaiškinta, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereis žemės savininkui, jeigu šalys nesusitars kitaip.
Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad 2005-07-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6517 tuomet dar individuali V. R. transporto paslaugų įmonė nusipirko iš AB „Prienų šilumos tinklai“ pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais inžineriniais statiniais (kaminas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2005-12-16 individuali V. R. transporto paslaugų įmonė pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „Alvidma“. Teismas nustatė, kad sprendimo atkurti ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą priėmimo metu 2005-11-16 pastatas – katilinė nebepriklausė AB „Prienų šilumos tinklai“, nes jis dar 2005-07-26 buvo parduotas atsakovei ir šis faktas 2005-07-28 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta iki ieškovui tampant ginčo sklypo savininku. Ieškovui buvo išaiškinta ir žinoma, kad jam pereis visos žemės nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N69/2004-0079, jeigu šalys nesusitars kitaip.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad jo, kaip žemės sklypo, skirto jame esančio pastato – katilinės eksploatacijai, savininko teises atsakovė pažeidžia tuo, jog ji katilinę eksploatuoja ne pagal paskirtį, nes jame remontuoja automobilius, sklype kaupia atliekas, jį teršia, be to, atsakovė be ieškovo sutikimo sklypą aptvėrė tvora. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sutarties ypatybes, šalių veiksmus vykdant sutartį, vertindamas juos šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principo požiūriu padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo nuomininkė UAB „Alvidma“ naudoja ieškovui priklausantį žemės sklypą ne pagal sutartį ar naudojimo paskirtį ir savo veiksmais iš esmės pažeidžia sutartį ir tuo ieškovui sukelia žalą. Teismas nustatė, jog ginčo žemės sklypui nustatyta „kita“ pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, jo naudojimo būdas nenurodytas. Sklype esančio pastato – katilinės pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“, jokių duomenų apie tai, kad atsakovei priklausantis pastatas – katilinė būtų priskirtas prie specialios paskirties pastatų ir galėtų būti naudojamas tik tiesiogiai kaip katilinė, teismas nenustatė. Nei Statybos techninis reglamentas, nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai neįvardija pastato „katilinė“ kaip specialiosios paskirties pastato, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pastatas – katilinė yra priskiriamas specialiosios paskirties pastatams. Birštono savivaldybės administracija, atlikusi patikrinimą dėl pastato naudojimo ne pagal paskirtį, taip pat nurodė, kad atsakovei UAB „Alvidma“ priklausantis pastatas – katilinė nėra įtrauktas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą. Teismas, remdamasis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2013 m. gruodžio 11 d. redakcija Nr. 3D-830/D1-920) nuostatomis, sprendė, kad tiek garažų paskirties, tiek katilinėms eksploatuoti reikalingiems žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitos paskirties statinių teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė, vykdydama automobilių remontą pastate – katilinėje, pastatą ir žemės sklypą, skirtą jam eksploatuoti, naudoja ne pagal paskirtį ir toks naudojimas iš esmės pažeidžia sklypo savininko – ieškovo teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat sprendė, kad ginčo sklype esanti tvora iš esmės nepažeidė sklypo savininko teisėtų interesų. Šią išvadą teismas grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikta informacija, kad tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, rašytiniai žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui nebuvo pareikšta pretenzijų. Teismas nurodė, kad 2005-10-17 gamybinių patalpų apžiūrėjimo aktas patvirtina, kad tuo metu teritorija jau buvo aptverta, tačiau byloje nėra duomenų ir apie tai, kada tvora buvo pastatyta, o įrodymų apie pareikštas pretenzijas per vienerių metų laikotarpį dėl pastatytos tvoros ieškovas nepateikė.
Teismas pažymėjo, kad nuomojamas žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties žemė, kuriam itin aktualu būtų dirvožemio būklė, žemės našumo rodikliai. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad sklype yra gausu šulinių, įvairių inžinerinių tinklų, todėl, nors atsakovės veiksmus tvarkant aplinką laikė nepakankamais, tačiau atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus sprendė, jog tai negali būti pripažįstama esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti nuomos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, kadangi nepagrįstas, neteisėtas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, materialiosios ir procesinės teisės normoms. Apeliantas prašo prijungti fotonuotraukas, kurių pateikimo būtinumas iškilo vėliau siekiant paneigti atsakovo teiginius dėl tinkamos žemės sklypo priežiūros. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009, tačiau bylų ratio decidendi nesutampa. Teismas netinkamai, siaurinamai aiškino CK 6.564 straipsnio nuostatas, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas, nurodė, kad yra tik du žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, numatyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, tačiau šiame straipsnyje numatytas žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta blanketinė norma, nustatanti, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tokį atvejį numato CK 6.556 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad nuomininkui išsinuomotame žemės sklype draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtu sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis, nuomininkas privalo savo lėšomis užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, o jei šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį. Apeliantas nurodo, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, tarp jų ir liudytojų parodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė ginčo žemės sklypą pavertė statybinių atliekų, senų automobilių, padangų, kėbulų ir kt. detalių sąvartynu. Atsakovė, kaip nuomininkas, jau 10 metų neužtikrina sklypo aplinkosaugos reikalavimų, nevykdė teisėtų nuomotojo reikalavimų sutvarkyti sklypą ir tai sudaro savarankišką pagrindą nuomos sutarčiai nutraukti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.556 straipsnio 1 dalies ir nepagristai netaikė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Be to, atsakovė sklypą naudoja ne pagal sutartį ir joje nurodytą tiesioginę pastato naudojimo paskirtį ir tai pažeidžia sklypo nuomos sutarties be aukciono sąlygas, kadangi sklypas išnuomotas pastato – katilinės eksploatacijai, tačiau naudojamas autoserviso paslaugoms teikti, kas yra pilnai įrodyta Byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti sistemingą sklypo savininko teisių pažeidinėjimą, sutarties sąlygų nesilaikymą ir esminį sutarties pažeidimą CK 6.217 straipsnio pagrindu. Ieškovo nuomone, visuma nustatytų aplinkybių visiškai pagrįstai leidžia minėtus aplinkosaugos pažeidimus tvirtinti esant esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, kadangi ir Žemės įstatymas (pvz. 1 str. 2 d., 21 str.) numato naudotojų pareigą racionaliai naudoti ir tausoti žemę, įgyvendinti apsaugos nuo užteršimo ir aplinkos apsaugos priemones, saugoti aplinką įpareigoja ir Aplinkos apsaugos įstatymas (9 str.). Atsakovė nepateisinamai ilgai ignoruoja sklypo savininko reikalavimus tinkamai prižiūrėti žemės sklypą, laikytis aplinkosaugos reikalavimų, o jos mokamas nuomos mokestis (100 Lt per metus) negali padengti net 1/10 sklypo tvarkymo darbų kainos.
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai, neobjektyviai įvertino faktinę situaciją. Teismas, remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymu ir vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, nurodė, kad ginčo sklype atsakovės pastatyta tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, o rašytiniai žemės sklypų savininkų sutikimai yra neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui nebuvo pareikšta pretenzijų. Tačiau minėta Statybos įstatymo nuostata įsigaliojo 2010-10-01, o atsakovės tvora pastatyta 2005-2006 metais, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai ginčo santykiams taikė 2010-10-01 Statybos įstatymo redakciją. Be to, ieškinio reikalavimai kildinami iš nuomos sutarties ir nėra grindžiami Statybos įstatymo nuostatų pažeidimu, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Statybos įstatymu. 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad išnuomotame sklype naujų statinių ar įrenginių statyba galima tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą, šio punkto reikalavimas buvo pažeistas net tris kartus: pastačius tvorą, išbetonavus aikštelę šuns voljerui, išgriovus betono aikštelę. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą prioritetą žemės nuomininkui, kartu neproporcingai paneigė ieškovo, kaip žemės savininko, interesus, apribojo jo teisę į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009, kadangi teismo sprendimas yra pagrįstas ne abstrakčiais teiginiais iš šios nutarties, kaip nurodo apeliantas, o konkrečiais nagrinėjamos bylos duomenimis. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas siaurinamai aiškino CK 6.564 nuostatas, nes neatsižvelgė į šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriuo remiantis prie kitų įstatymų reiktų priskirti CK 6.556 straipsnio 1 dalį. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuomininkas nevykdo pareigos užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, dėl ko turėtų būti konstatuoti CK 6.556 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Nei viena kompetentingų aplinkosauginių institucijų nėra konstatavusi, kad atsakovė yra pažeidusi aplinkosauginius reikalavimus. Apeliantas teigdamas, kad nuomininkas naudoja žemės sklypą ne pagal tikslinę jos naudojimo paskirtį, kadangi eksploatuoja šiame sklype esantį pasatą, kuris pagal faktiškai vykdomą veiklą neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos pastato pavadinimo, painioja skirtingas sąvokas – statinio naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo paskirtis. Žemės sklypo naudojimo paskirtis yra kita, jo būdas ir pobūdis nenustatyti, todėl tiek katilinės, tiek mechaninių dirbtuvių statiniai gali būti jame statomi. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog nuomininkas žemės sklype 2005–2006 metais pastatė tvorą, neturėdamas rašytinio apelianto sutikimo ir tokiu būdu pažeidė sutarties 5.1 punkto reikalavimus. Atsakovė teigia, kad ji, kaip nuomininkė, neturėjo pareigos tuo metu laikyti apeliantą žemės sklypo savininku ir gauti rašytinį jo sutikimą, kadangi apeliantas nuosavybės teises į žemės sklypą įregistravo tik 2007-09-19.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, kai atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą ieškovui perėjo teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškinys grindžiamas nurodant šiuos esminius sutarties pažeidimus: 1) kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį ir sutartyje nurodytas sąlygas, 2) kad atsakovė, neišlaikydama nuomos sutarties įsipareigojimo bet kokioms statyboms gauti rašytinį žemės sklypo savininko pritarimą, sklypą aptvėrė be ieškovo sutikimo ir 3) kad atsakovė žemės sklypą naudoja neracionaliai, netausoja žemės ir nesaugo dirvožemio nuo užteršimo, nesiima aplinkos apsaugos priemonių.
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
Ieškovas paduodamas apeliacinį skundą pareiškė prašymą prijungti prie bylos jo pridedamas nuotraukas teigdamas, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jam siekiant paneigti atsakovės teiginius, kad po savaitės viskas iš teritorijos bus išvežta į sąvartyną, ir siekiant pagrįsti, kad atsakovės atlikti tvarkymo darbai tebuvo imitacija, siekiant tai parodyti teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi bylos nagrinėjimo dalyku galėjo būti tik aplinkybės, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra jokios būtinybės vertinti aplinkybes, atsiradusias ir fiksuotas po sprendimo priėmimo, ir negalima teigti, kad ieškovui būtinybė pateikti tokias nuotraukas iškilo po sprendimo priėmimo. Be to, pateiktos nuotraukos neleidžia spręsti, kad juose fiksuota padėtis buvo tam tikru laiku ir kad būtent ginčo sklype. Todėl ieškovo pateiktos nuotraukos nepriimtinos į bylą ir nevertintinos, kaip nauji įrodymai.
Dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį ir sutartyje nurodytas sąlygas
CK 6.564 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas, reikalaudamas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, teigė, kad atsakovei išnuomotas žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį ir sutartyje nurodytas sąlygas. Sutarties pažeidimu pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Taigi nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar ginčo žemės sklypas naudojamas pagal sutarties sąlygas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Apeliantas teigia, kad atsakovė naudoja žemės sklypą ne pagal paskirtį, kadangi sklypas buvo išnuomotas katilinės eksploatacijai, o naudojamas autoserviso paslaugoms teikti.
Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo žemės tikslinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nenurodytas, nes tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše ir Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita. Remiantis žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 29 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintomis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo taisyklių reikalavimais kitos paskirties žemės sklypais yra sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne žemės ūkio veiklai. Tai reiškia, kad bet kokiems statiniams, naudojamiems ne žemės ūkio veiklai, reikalingas žemės sklypas yra kitos paskirties žemės sklypas. Nors sutartyje numatytas ir ūkinės veiklos pobūdis – kita speciali paskirtis, tačiau specialus jos pobūdis nekonkretizuotas. Žemės sklype esančio statinio – katilinės pagrindinė naudojimo paskirtis taip pat nurodyta – kita, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovei priklausantis pastatas – katilinė būtų priskirtas prie specialios paskirties pastatų ir galėtų būti naudojamas tik tiesiogiai kaip katilinė, o Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 8.16. punkte, kuriame išvardijama, kas yra specialiosios paskirties pastatai, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų priede Nr. 3 toks pastatas, kaip katilinė, nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo išnuomotas statinių eksploatavimui, o statinio paskirtis nurodyta – kita, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė, vykdydama automobilių remontą pastate – katilinėje, pastatą ir žemės sklypą, skirtą jam eksploatuoti, naudoja ne pagal paskirtį.
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009, išaiškinimais dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų aiškinimo ir jų taikymo. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala). Be to, šioje nutartyje buvo nurodyta, kad sutarties esminį pažeidimą nustatantys kriterijai, reikšmingi, taikant CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. prieš UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; Teismų praktika 22). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nurodytas teismo precedentas nagrinėjamoje byloje netaikytinas, kadangi skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės, tačiau su tuo negalima sutikti, kadangi abiejose bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo būtent dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį. Remiantis šia suformuota teismų praktika, papildomai konstatuotina, kad ieškovas ne tik neįrodė, kad atsakovė žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, bet ir nenurodo, kokią dėl to patiria žalą ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl to atsirado.
Dėl CK 6.556 straipsnio 1 dalies taikymo
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, o toks atvejis numatytas CK 6.556 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad nuomininkui išsinuomotame žemės sklype draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį. Iš šios normos turinio akivaizdu, kad jame nurodytos teisinės pasekmės, tarp jų ir žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas, būtų galimas konstatavus esminį žemės sklypo kokybės pablogėjimą ir aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuomojamas žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties žemė, kuriam itin aktualu būtų dirvožemio būklė, žemės našumo rodikliai, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie užterštą ir sunaikintą dirvožemio sluoksnį (CPK 178 straipsnis), šiuo atveju ieškovo pateikti įrodymai dėl nepakankamo žemės sklypo tvarkymo nurodytos aplinkybės nepatvirtina. Sutiktina, kad LR Žemės įstatymas nustato žemės naudotojų pareigas racionaliai naudoti ir tausoti žemę, įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones (21 straipsnio 3 ir 4 punktai), tačiau šiuo atveju aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. LR Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos, aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai – valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Todėl aplinkosauginių pažeidimų konstatavimas turėtų būti atliktas nurodytų institucijų. Iš byloje pateiktų ieškovo įrodymų (liudytojų parodymų) negalima padaryti išvadą, kad atsakovė esmingai pažeidžia pareigas racionaliai naudoti ir tausoti žemę, dėl ko reikėtų taikyti kraštutinę priemonę – nutraukti žemės nuomos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės veiksmus tvarkant aplinką nepakankamais, tačiau taip pat pagrįstai, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, sprendė, jog tai negali būti pripažįstama esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti nuomos sutartį.
Dėl sutarties pažeidimo pastačius tvorą be ieškovo sutikimo
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sklype esanti tvora iš esmės nepažeidė sklypo savininko ieškovo teisėtų interesų. Šią išvadą teismas grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikta informacija, kad tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, rašytiniai žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui nebuvo pareikšta pretenzijų. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju teismas be pagrindo taikė 2010-10-01 redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, kai turėjo remtis Valstybinės žemės nuomos sutarties 5.1 punkto reikalavimais, kuriai numatyta, kad išnuomotame žemės sklype naujų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą ir jei tokia statyba ir rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos sutvarkymo režimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš atsakovės pateikto 2005-10-17 gamybinių patalpų apžiūrėjimo akto nustatė, kad vertinant ginčo sklype esantį pastatą dar 2005 m. spalio 17 d. buvo nurodyta, kad teritorija yra aptverta, o liudytoja J. P. parodė, kad atsakovė pastatą nupirko jau su tvora. Tai reiškia, kad ieškovui nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijus vėliau, t. y. pagal 2005-11-16 apskrities viršininko įsakymą, o nuosavybės teises įregistravus 2007-09-19, nurodytas statinys – tvora jau buvo ir todėl negalima teigti, kad pasikeitus žemės sklypo savininkui buvo reikalinga gauti ir naujo savininko sutikimą. Tokiu būdu nenustatytas ieškovo teisių pažeidimas, be to, jei tai ir būtų nustatyta, nebūtų pagrindo tai laikyti esminiu sutarties pažeidimu, kurį būtų galima pašalinti tik nutraukus nuomos sutartį, o ne pvz., pareikalaujant nugriauti tvorą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustačius, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidas, kurias prašo priteisti. Kadangi atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, šios išlaidos priteistinos iš apelianto atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alvidma“ (įmonės kodas 170788679) 500 Lt (144,81 Eur) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.