Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams K. K., D. Š. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. K., D. Š. 3 616,66 Eur žalos atlyginimo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-07-26 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas K. K. 2016-08-12 pateikė prieštaravimus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-26 preliminaraus sprendimo. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su teismo priimtu preliminariu sprendimu. Pažymėjo, kad neprieštarauja dėl priteistos 625,58 Eur turtinės žalos, tačiau nesutinka su G. P. priteistu 2 896,20 Eur neturtinės žalos dydžiu.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-08-18 nutartimi atsisakė priimti atsakovo K. K. pateiktus prieštaravimus. Teismas konstatavo, kad pateiktas prieštaravimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui, numatytų CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 5 punkte, t. y. jame nenurodytos dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos; prieštaravimas nemotyvuotas, nepateikti jokie įrodymai. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2012‑04-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais už nusikaltimo numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte padarymą. Iš K. K. ir D. Š. teismas solidariai G. P. priteisė 625,58 Eur turtinės ir 2 896,20 Eur neturtinės žalos. Tauragės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams K. K. ir D. Š. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka ir nesprendė neturtinės žalos dydžio priteisimo klausimo G. P.. Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 5 dalies pagrindu, teismas atsisakė priimti pateiktus prieštaravimus.Atskiruoju skundu atsakovas K. K. nesutinka su 2016-08-18 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi. Apeliantas, nesutinka, kad G. P. būtų priteista 2 896,20 Eur neturtinės žalos, nes tam nėra pagrindo. Sutinka, kad G. P. būtų priteista 625,58 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, kad nesupranta Tauragės rajono apylinkės teismo nurodytų įstatymo straipsnių, su jais nėra susidūręs.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo K. K. prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo atsisakyti priimti, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja teisinių žinių stoka ir nurodo, kad nesutinka su 2 896,20 Eur neturtinės žalos priteisimu. Taigi iš esmės apeliantas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį ir siekia, kad jo pateikti prieštaravimai dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-26 preliminaraus sprendimo būtų priimti. Šioje byloje procesas vyko CPK XXII skyriuje reglamentuojama dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinį procesą reglamentuojančios procesinės teisės normos numato kai kurių kategorijų bylų supaprastintą ir greitesnį nagrinėjimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis). Teisinis reglamentavimas suteikia galimybę atsakovui per 20 dienų terminą nuo preliminaraus sprendimo įteikimo pateikti teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, ir juose išreikšti savo poziciją, t. y. materialinius teisinius atsikirtimus, nurodant juos pagrindžiančias aplinkybes (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 430 straipsnio 5 dalis numato, kad atveju, jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie neatitinka CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako.Nagrinėjamu atveju atsakovas K. K. pateikė prieštaravimus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-26 preliminaraus sprendimo, procesiniame dokumente išreiškė poziciją dėl nesutikimo su jam reiškiamais reikalavimais ir teismo preliminariu sprendimu, trumpai išdėstė nesutikimo motyvus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas procesinis dokumentas turi formalių trūkumų ir neatitinka įstatyme keliamų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų – nenurodyti dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, taip pat vertino, kad prieštaravimas nemotyvuotas, nepateikti jokie įrodymai.Bendroji CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostata reglamentuoja, kad atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog laiku pateikti atsakovo K. K. prieštaravimai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir tik tuomet spręsti klausimą dėl prieštaravimų priėmimo (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys). Proceso nuostata dėl trūkumų šalinimo dokumentiniame procese pateikiant prieštaravimus yra itin svarbi, nes nepateikus ar teismui nepriėmus prieštaravimų preliminarus sprendimas įsiteisėja ir apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja užtikrinti lygias galimybes proceso šalims įgyvendinti savo teises procese (CPK 17 straipsnis). Kiekvienas asmuo turi teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų ir pateikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas atliktinas ne šalies procesinio dokumento priėmimo stadijoje.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė minėtas proceso teisės nuostatas. Konstatavus proceso teisės nuostatų pažeidimą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartis naikintina ir atsakovo K. K. pateiktų prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį panaikinti ir atsakovo K. K. pateiktų prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.