Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo G. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. Š. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti materialiai atsakingą darbą 2 (dvejus) metus bei įpareigojant G. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, G. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš G. Š. konfiskuota 556 070,43 eurų.

VSDFV Kauno skyriaus, VĮ „Turto bankas“ ir AB „SEB bankas“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-11-23 iki 2007-07-30 būdamas UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „P.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d., kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus, UAB ,,P.“ 2006-11-24 įstatų 2.1 p., kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“ reikalavimus, 7.2 p., kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą (pinigines lėšas), pasisavino didelės - 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) vertės svetimą UAB „P.“ turtą, t. y. žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats atstovavo, už 20,0 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Skynimų km., Šalčininkų r. sav., 2 000 000 Lt mokėti neketina ir nemokės, notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2006-11-23 kaip UAB „P.“ direktorius su J. N., S. K. bei L. J. sudarė sutartį (notarinio registro Nr. DA – 16760), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ perka J. N., S. K. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neva (tariamai) už 2 000 000 Lt (579 240,03 Eur), kurie J. N., S. K. ir L. J. neva (tariamai) buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį pagal 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitus: pagal - USN Nr. 0096213 L. J. sumokėta 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur), pagal - USN Nr. 0096214 S. K. sumokėta 500 000 Lt (144 810 Eur) ir pagal - USN Nr. 0096215 J. N. sumokėta 500 000 Lt (144 810 Eur), t. y. sutartyje ir pinigų išmokėjimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. sumokėjo J. N. – 20 000 Lt (5 792,40 Eur), S. K. – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) ir L. J. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), t. y. iš viso sumokėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur), o 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) UAB „P.“ piniginių lėšų (grynųjų pinigų) J. N., S. K. bei L. J. neperdavė ir juos pasisavino, padarydamas UAB ,,P.“ 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) turtinę žalą.

1.1. G. Š. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006-11-23 iki 2007-07-30 būdamas UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „P.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus, UAB ,,P.“ 2006-11-24 įstatų 2.1 p., kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“ reikalavimus, 7.2 p., kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą (pinigines lėšas), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie surado apie nusikalstamą veiką (UAB „P.“ piniginių lėšų pasisavinimą) nieko nežinantį, asocialų, alkoholiu piktnaudžiaujantį G. P. D., formaliai įformintą realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ akcininku ir direktoriumi tam, kad šia įmone bei G. P. D. pasinaudoti, siekiant pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, G. P. D. už alkoholinius gėrimus, taip pat už pažadą dar jų nupirkti, sutikus kaip UAB „H.“ direktoriui pasirašinėti visuose G. Š. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai surado žemės sklypus ir statinius parduodančius M. Š. ir M. Z. bei organizavo šių žemės sklypų ir statinių įsigijimą UAB „H.“ vardu, iš viso už 285 000 Lt (82 541,70 Eur), 2007-06-29 notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu UAB „H.“ formalus direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9141), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „H.“) vardu už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) iš M. Z. įgijo 6,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., be to, tą pačią dieną, t. y. 2007-06-29 toje pačioje notaro kontoroje, bendrininkų nurodymu UAB „H.“ formalus direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9183), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „H.“) vardu už 245 000 Lt (70 956,90 Eur) iš M. Š. įgijo 0,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais ir 11,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Raguvėlės km., Vilniaus r. sav. Tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, G. Š. ir kiti bendrininkai po trijų dienų, t. y. 2007-07-02 organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ vardu 2007-06-29 už 285 000 Lt (82 541,70 Eur) įgytų žemės sklypų ir statinių pardavimo įforminimą jau neva (tariamai) už 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur) jo (G. Š.) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „P.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamam formaliam UAB „H.“ direktoriui G. P. D. grynųjų pinigų neperduodant, o juos pasisavinant, 2007-07-02 notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. Š., žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats ir atstovavo, už prieš tris dienas - 2007-06-29 UAB „H.“ vardu nupirktus žemės sklypus ir statinius, esančius Raguvėlės k., Vilniaus r. sav., 2 800 000 Lt (809 716,59 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „P.“ direktorius ir bendrininkų nurodymu formalus UAB „H.“ direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9149), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ iš UAB „H.“ perka 0,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais ir 11,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Raguvėlės k., Vilniaus r. sav., neva (tariamai) už 2 800 000,00 Lt (809 716,59 Eur), kuriuos 2007-07-02 UAB „H.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros HIP Nr. 015 pagrindu, pagal UAB „H.“ 2007-07-02 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 11 UAB „P.“ direktorius G. Š. neva (tariamai) sumokėjo UAB „H.“ direktoriui G. P. D., t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderyje nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. 2 800 000 Lt (809 716,59 Eur) įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) G. P. D. neperdavė. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2007-07-02 G. Š., žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats ir atstovavo, už prieš tris dienas - 2007-06-29 UAB „H.“ vardu nupirktą žemės sklypą, esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „P.“ direktorius ir bendrininkų nurodymu formalus UAB „H.“ direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9150), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ iš UAB „H.“ perka 6,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., neva (tariamai) už 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur), kuriuos 2007-07-02 UAB „H.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros HIP Nr. 014 pagrindu, pagal UAB „H.“ atgaline - 2007-06-29 data surašytą kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 10, išrašytą 800 000 Lt (231 696,01 Eur) sumai, ir 2007-07-05 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 13, išrašytą 900 000 Lt (260 658,01 Eur) sumai, UAB „P.“ direktorius G. Š. neva (tariamai) sumokėjo UAB „H.“ direktoriui G. P. D., t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderių kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur) įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) G. P. D. neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ vardu 2007-06-29 realiai už 285 000 Lt (82 541,70 Eur) įgijus žemės sklypus ir statinius bei po trijų dienų įforminus jų pardavimą UAB „P.“ neva (tariamai) jau už 4 500 000 Lt (1 303 290, 08 Eur), tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) bendrininkų kontroliuojamam, formaliam UAB H.“ direktoriui G. P. D. neperdavė, o 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavino, tuo UAB „P.“ padarė didelę 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) turtinę žalą.

2. Šios dvi veikos G. Š. buvo inkriminuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau pirmosios instancijos teismas antrą veiką (dėl UAB „P.“ didelės vertės piniginių lėšų - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavinimo) pašalino iš G. Š. kaltinimo, nes, anot apygardos teismo, byloje trūksta įrodymų, kad G. Š. padarė šią kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

6. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

7.5. Priešingai nei teigiama nuteistojo G. Š. apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, liudytojus, perskaitė liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

8.12. Pagal 2007-06-29 sutartį, sudarytą tarp M. Z. (pardavėjas) ir UAB „H.“, atstovaujamos vienintelio akcininko ir direktoriaus G. P. D. (pirkėja), pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko 6,62 ha žemės sklypą, esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 40 000 Lt, kuriuos pardavėjas pareiškė ir patvirtino gavęs iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį. Sutartyje nurodytos M. Z. ir UAB „H.“ direktoriaus G. P. D. pavardės ir parašai (T. 2, b. l. 183-187). Liudytojas M. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad už parduotą 6,5 ha žemės sklypą, esantį Rukainių k., Vilniaus r., gavo grynais pinigais sutartyje nurodytą sumą – 40 000 Lt. Liudytojo M. Z. nuomone, 40 000 Lt buvo reali kaina, nes tai buvo žemės ūkio paskirties sklypas, kurio ilgai negalėjo parduoti.

8.13. Pagal 2007-07-02 sutartį, sudarytą tarp UAB „H.“, atstovaujamos vienintelio akcininko ir direktoriaus G. P. D. (pardavėja) ir UAB „P.“, atstovaujamos direktoriaus G. Š. (pirkėja), pardavėja pardavė, o pirkėja nupirko 6,62 ha žemės sklypą, esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 700 000 Lt. Sutartyje nurodytos UAB „H.“ direktoriaus G. P. D. ir UAB „P.“ direktoriaus G. Š. pavardės ir parašai (T. 2, b. l. 175-78; T. 6, b. l. 175-178). UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje minėto žemės sklypo įsigijimą iš UAB „H.“ apskaitė pagal 2007-07-02 UAB „H.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą HIP Nr. 014 iš viso už 1 700 000 Lt sumą; sąskaitoje faktūroje yra G. P. D. ir G. Š. parašai (T. 6, b. l. 185). UAB „P.“ atsiskaitymas už įsigytą žemės sklypą buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas grynais pinigais pagal UAB „H.“ 2007-06-29 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 10, išrašytą 800 000 Lt sumai, ir 2007-07-05 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 13, išrašytą 900 000 Lt sumai, iš viso 1 700 000 Lt sumai. Kasos pajamų orderio kvituose buvo nurodytos pinigus sumokėjusio UAB „P.“ direktoriaus G. Š. ir pinigus gavusio UAB „H.“ direktoriaus G. P. D. pavardės, yra jų parašai (T. 6, b. l. 187, 189). Šio žemės sklypo pardavimas UAB „P.“ vardu buvo įformintas praėjus 3 dienoms po UAB „H.“ žemės sklypo įsigijimo, tačiau žemės sklypo pardavimo kaina buvo įforminta 1 660 000 Lt (1 700 000 – 40 000) didesnė, t. y. daugiau nei 42 kartais didesne, nei buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas UAB „H.“ vardu. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Rukainių k., Vilniaus r. sav., vidutinė rinkos vertė – 578 002 Lt, vertės nustatymo data 2007-06-21 (T. 2, b. l. 179-180).

8.14. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad žemės sklypų su statiniais pardavimas įmonei UAB „P.“ buvo įformintas praėjus vos 3 dienoms po UAB „H.“ žemės sklypų įsigijimo iš fizinių asmenų, todėl neįtikima, kad žemės sklypai (su statiniais) per 3 dienas galėjo pabrangti net 11 ir 42 kartus. UAB „H.“ ir UAB „P.“ žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse nurodytos žemės sklypų kainos buvo kelis kartus didesnės nei VĮ „Registrų centras“ pažymose 2007-06-21 nustatyta vidutinė šių žemės sklypų (su statiniais) rinkos vertė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. Š. UAB „P.“ vardu realiai įsigijo žemės sklypus, tačiau jų vertė pirkimo pardavimo bei pinigų sumokėjimo dokumentuose neatitinka realios sklypų vertės, t. y. nurodyta kelis kartus didesnė.

8.15. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo G. P. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), nes šis liudytojas yra miręs. G. P. D. parodė, kad jis UAB „H.“ nei akcininku, nei direktoriumi nebuvo, nes niekada šioje bendrovėje nedirbo. G. P. D. piktnaudžiauja alkoholiu, todėl būdamas neblaivus galėjo pasirašyti bet kokį dokumentą, dėl ko galėjo tapti ir direktoriumi, ir akcininku. Liudytojas neigė pirkęs savo ir UAB „H.“ vardu žemės sklypus, nurodė nepažįstantis M. Z. ir M. Š., iš jų žemės sklypų nepirko. Liudytojas prisiminė, kad jį išgėrusį iš Kauno vežė į Vilnių pas notarą pasirašyti dokumentų, už tai jam žadėjo nupirkti alkoholinių gėrimų. G. P. D. notariate pasirašė jam pateiktus dokumentus jų neskaitęs (T. 1, b. l. 94-95, 96-97). Šiuos liudytojo G. P. D. parodymus patvirtina kitų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

8.16. Liudytojas A. T., G. P. D. kaimynas, teisiamajame posėdyje parodė, kad G. P. D. dirbo statybose ir piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kuriuos pirkdavo iš invalidumo pašalpos, nes jam buvo amputuoti pirštai, bei už pinigus, gautus iš savo parduotų daiktų. Pas G. P. D. lankėsi tik asocialūs asmenys. Iš G. P. D. išvaizdos neatrodė, kad jis turėtų daug pinigų, G. P. D. nesigyrė turintis įmonę. Liudytoja R. D., G. P. D. buvusi žmona, teisiamajame posėdyje parodė, kad G. P. D. buvo alkoholikas, neturintis pastovaus darbo (tam tikrą laiką dirbo taksistu, paskui statybose, klijavo plyteles), buvo baigęs tik vidurinę mokyklą ir neturėjo jokios specialybės, buvo skolingas už alimentus ir turėjo apie 400 eurų skolą už greituosius kreditus. Liudytojos sūnus E. D. iš tėvo G. P. D. jokios piniginės paramos negaudavo, taip pat nepaveldėjo iš tėvo pinigų. G. P. D. butas buvo landynė. Liudytoja nieko negirdėjo apie UAB „H.“. Liudytojas E. D., G. P. D. sūnus, teisiamajame posėdyje parodė, kad tėvas gyveno labai prastai, paskutiniu metu niekur nedirbo ir vartojo alkoholinius gėrimus, nemokėjo alimentų. Liudytojas, lankydamasis pas tėvą bute, nepastebėjo jokių požymių, kad G. P. D. būtų turtingas, iš tėvo nėra gavęs pinigų, apie 6 milijonus girdi pirmą kartą, tėvo namuose pinigų nerado. Liudytojas nežinojo, kad jo tėvas buvo įmonės akcininkas.

8.17. Iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro rašto matyti, kad G. P. D. buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būsena su delyru, nuo 2004-02-17 įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę (T. 7, b. l. 106). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „H.“ akcininku ir direktoriumi įregistruotas G. P. D. nuo 2006-03-22, tačiau UAB „H.“ neteikia finansinių ataskaitų nuo 2006 metų. Sodros duomenimis UAB „H.“ įdarbintų ir apdraustų socialiniu draudimu asmenų nėra nuo 2006-02-03. G. P. D., kaip darbuotojas, šioje bendrovėje nebuvo įformintas (T. 7, b. l. 97-98). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „H.“ nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų - neteikė finansinių atskaitų, metinių pelno mokesčio deklaracijų, pajamų mokesčio deklaracijų nuo 2005 metų.

8.18. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „H.“ buvo fiktyvi, realiai jokios veiklos nevykdanti įmonė, kurios akcininku ir direktoriumi formaliai buvo įrašytas G. P. D., t. y. asocialus, nepasiturintis, neįgalus ir piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais asmuo, nieko nežinantis apie įmonės veiklą, kuris neskaitydamas pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus. Nors pirmosios instancijos teismas veiką dėl UAB „P.“ didelės vertės piniginių lėšų - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavinimo pašalino iš G. Š. kaltinimo, nes, anot apygardos teismo, neįrodyta, kad G. Š., sudarydamas sandorius su UAB ,,H.“, pasisavino svetimą didelės vertės 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) UAB ,,P.“ turtą, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus perdavė ne kitam asmeniui, o būtent G. P. D., jog G. Š., turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą, pasirašė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse, UAB „H.“ išrašytuose sąskaitose-faktūrose bei UAB „H.“ kasos pajamų orderiuose iš viso 4 500 000 Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad UAB „P.“ direktorius G. Š. sumokėjo nurodytas pinigų sumas UAB „H.“ direktoriui G. P. D. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta kad G. P. D. realiai jokių pinigų negavo, o dokumentus pasirašė jų neskaitydamas už pažadą jam nupirkti alkoholinių gėrimų. Iš byloje nustatyto G. P. D. gyvenimo būdo ir gyvenimo sąlygų (bedarbis, turintis skolų, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, gyvenantis landynėje ir bendraujantis su asocialiais asmenimis), spręstina, kad jis nedisponavo kaltinime nurodytomis milijoninėmis pinigų sumomis. G. P. D. negavus UAB „H.“ kasos pajamų orderių kvituose nurodytų pinigų sumų, darytina išvada, kad G. Š., kuris pasirašė UAB „H.“ kasos pajamų orderiuose, kad iš viso sumokėjo 4 500 000 Lt, pagal įmonei UAB „P.“ ekonomiškai nenaudingas dvi sutartis su UAB „H.“ realiai pinigų nesumokėjo. Šie du sandoriai, sudaryti praėjus vos 3 dienoms nuo šių žemės sklypų įsigijimo iš fizinių asmenų už 11 ir 42 kartus didesnes sumas, tarp UAB „P.“ ir UAB „H.“ buvo tariami (fiktyvūs), sudaryti tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių, o turint nusikalstamą tikslą – G. Š. pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą (pinigines lėšas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. Š. UAB „P.“ vardu iš tikrųjų įsigijo žemės sklypus, esančius Rukainių k., Vilniaus r. sav., ir Raguvėlės k., Vilniaus r. sav., pasinaudodamas jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „H.“, tačiau už tas pinigų sumas, kurios nurodytos žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse tarp fizinių asmenų ir UAB „H.“, t. y. už 245 000 Lt ir 40 000 Lt, iš viso už 285 000 Lt. G. Š., įtraukęs į UAB „P.“ apskaitą žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypų, įsigytų iš UAB „H.“, pirkimą už tariamai 4 500 000 Lt, nors realiai už šiuos žemės sklypus G. P. D. nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) (atėmus sumokėtas pinigų sumas M. Š. I. ir M. Z.: 4 500 000 – 245 000 – 40 000) svetimu jam patikėtu UAB ,,P.“ turtu – piniginėmis lėšomis.

8.19. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas (piniginės lėšos tariamai sumokėtos pagal dvi sutartis su UAB „H.“ (atėmus sumokėtas pinigų sumas M. Š. I. ir M. Z.) - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur)) buvo naudojamas tenkinant UAB ,,P.“ poreikius. To nenurodė ir duodamas parodymus nuteistasis G. Š. Nuteistasis G. Š. nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad pinigai buvo naudojami UAB ,,P.“ reikmėms, įmonės interesais. Nenustačius, kad G. Š. naudojo turtą (pinigines lėšas) - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) UAB ,,P.“ naudai, kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas buvo naudojamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. Š. taip pat pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB ,,P.“ turtą – 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur), padarydamas UAB ,,P.“ 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) turtinę žalą.

8.20. Nors G. Š. neigia pasisavinęs jam patikėtą turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. G. Š. veikimo pobūdis, kai jis, kaip UAB „P.“ direktorius, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „P.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą ir disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „P.“ vardu sudarydamas žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorius realiai mažesnėmis kainomis nei buvo nurodyta sutartyse, o likusių nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindamas UAB „P.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodamas tenkinant UAB „P.“ poreikius, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „P.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), iš viso 6 135 000 Lt (1 920 000 Lt + 4 215 000 Lt) (1 776 818,81 Eur), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo G. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį.

8.21. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalį, kurioje pašalino iš kaltinimo aplinkybę dėl G. Š. pasisavinto didelės vertės UAB „P.“ turto - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur), grindė tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad G. Š. veikė bendrai iš anksto susitaręs su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jog G. Š. neigė pažinojęs G. P. D. ir su juo buvusį asmenį, kad liudytojas G. P. D. G. Š. iš nuotraukų neatpažino, o jo apibūdinto asmens ,,Gintas“ požymiai neatitinka kaltinamojo išvaizdos ir amžiaus, kad ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo tiriama, su kuo G. P. D. atvykdavo pas notarą, jog G. P. D. parodymus, kad jis jokių žemės sklypų nei pirko, nei pardavė, didelėmis pinigų sumomis nedisponavo, važiavo į Vilnių vieną kartą neblaivus, paneigia kiti bylos įrodymais.

8.22. Nors iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. P. D. tarp jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų G. Š. neatpažino (T. 1, b. l. 122-124), jog ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo tiriama, su kuo G. P. D. atvykdavo pas notarą, tačiau tai neturi esminės reikšmės G. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Byloje nustatyta, kad G. Š., turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą, pasirašė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse, UAB „H.“ išrašytuose sąskaitose-faktūrose bei UAB „H.“ kasos pajamų orderiuose iš viso 4 500 000 Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad UAB „P.“ direktorius G. Š. sumokėjo nurodytas pinigų sumas UAB „H.“ direktoriui G. P. D. Pats nuteistasis G. Š. taip pat nurodė, kad minėtą pinigų sumą sumokėjo G. P. D. Tačiau iš byloje esančių duomenų neabejotinai nustatyta kad G. P. D. realiai jokių pinigų negavo. Tai, kad G. P. D. pasirašyti dokumentų pas notarą buvo vežamas asmens vardu Gintas (kurio požymiai, anot apygardos teismo, neatitinka G. Š. išvaizdos ir amžiaus), kuris notariate susitiko su kitais vyrais, neleidžia daryti išvados, kad būtent G. Š. betarpiškai G. P. D. pristatė pas notarą, tačiau tai nepaneigia, jog G. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o tik leidžia daryti išvadą, kad G. Š. nusikaltimą padarė bendrininkaudamas su kitais byloje nenustatytais asmenimis.

8.23. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje trūksta įrodymų, kad G. Š. pagal sutartis su UAB „H.“ pasisavino UAB „P.“ didelės vertės pinigines lėšas - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur), neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas, nustatant, kad G. Š., laikotarpiu nuo 2006-11-23 iki 2007-07-30, būdamas UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „P.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus, UAB ,,P.“ 2006-11-24 įstatų 2.1 p., kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“ reikalavimus, 7.2 p., kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą (pinigines lėšas), veikdamas bendrininkų grupėje su byloje nenustatytais asmenimis, kurie surado apie nusikalstamą veiką (UAB „P.“ piniginių lėšų pasisavinimą) nieko nežinantį, asocialų, alkoholiu piktnaudžiaujantį G. P. D., formaliai įformintą realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ akcininku ir direktoriumi tam, kad šia įmone bei G. P. D. pasinaudoti, siekiant pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, G. P. D. už alkoholinius gėrimus, taip pat už pažadą dar jų nupirkti, sutikus kaip UAB „H.“ direktoriui pasirašinėti visuose G. Š. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai surado žemės sklypus ir statinius parduodančius M. Š. ir M. Z. bei organizavo šių žemės sklypų ir statinių įsigijimą UAB „H.“ vardu, iš viso už 285 000 Lt (82 541,70 Eur), 2007-06-29 notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu UAB „H.“ formalus direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9141), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „H.“) vardu už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) iš M. Z. įgijo 6,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., be to, tą pačią dieną, t. y. 2007-06-29 toje pačioje notaro kontoroje, bendrininkų nurodymu UAB „H.“ formalus direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9183), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „H.“) vardu už 245 000 Lt (70 956,90 Eur) iš M. Š. įgijo 0,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais ir 11,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Raguvėlės km., Vilniaus r. sav. Tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, G. Š. ir kiti bendrininkai po trijų dienų, t. y. 2007-07-02 organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ vardu 2007-06-29 už 285 000 Lt (82 541,70 Eur) įgytų žemės sklypų ir statinių pardavimo įforminimą jau neva (tariamai) už 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur) jo (G. Š.) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „P.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamam formaliam UAB „H.“ direktoriui G. P. D. grynųjų pinigų neperduodant, o juos pasisavinant, 2007-07-02 notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. Š., žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats ir atstovavo, už prieš tris dienas - 2007-06-29 UAB „H.“ vardu nupirktus žemės sklypus ir statinius, esančius Raguvėlės k., Vilniaus r. sav., 2 800 000 Lt (809 716,59 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „P.“ direktorius ir bendrininkų nurodymu formalus UAB „H.“ direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9149), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ iš UAB „H.“ perka 0,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais ir 11,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Raguvėlės k., Vilniaus r. sav., neva (tariamai) už 2 800 000,00 Lt (809 716,59 Eur), kuriuos 2007-07-02 UAB „H.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros HIP Nr. 015 pagrindu, pagal UAB „H.“ 2007-07-02 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 11 UAB „P.“ direktorius G. Š. neva (tariamai) sumokėjo UAB „H.“ direktoriui G. P. D., t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderyje nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. 2 800 000 Lt (809 716,59 Eur) įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) G. P. D. neperdavė. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2007-07-02 G. Š., žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats ir atstovavo, už prieš tris dienas - 2007-06-29 UAB „H.“ vardu nupirktą žemės sklypą, esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „P.“ direktorius ir bendrininkų nurodymu formalus UAB „H.“ direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-9150), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ iš UAB „H.“ perka 6,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Rukainių k., Vilniaus r. sav., neva (tariamai) už 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur), kuriuos 2007-07-02 UAB „H.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros HIP Nr. 014 pagrindu, pagal UAB „H.“ atgaline - 2007-06-29 data surašytą kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 10, išrašytą 800 000 Lt (231 696,01 Eur) sumai, ir 2007-07-05 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 13, išrašytą 900 000 Lt (260 658,01 Eur) sumai, UAB „P.“ direktorius G. Š. neva (tariamai) sumokėjo UAB „H.“ direktoriui G. P. D., t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderių kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur) įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) G. P. D. neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ vardu 2007-06-29 realiai už 285 000 Lt (82 541,70 Eur) įgijus žemės sklypus ir statinius bei po trijų dienų įforminus jų pardavimą UAB „P.“ neva (tariamai) jau už 4 500 000 Lt (1 303 290, 08 Eur), tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) bendrininkų kontroliuojamam, formaliam UAB H.“ direktoriui G. P. D. neperdavė, o 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavino, tuo UAB „P.“ padarė didelę 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) turtinę žalą.

9.1. Šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteisus G. Š. ir dėl piniginių lėšų tariamai sumokėtų pagal dvi sutartis su UAB „H.“ - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavinimo, t. y. padidėjus kaltinimo apimčiai, spręstinas klausimas dėl bausmės paskyrimo. Be to, Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma G. Š. skirti griežtesnę nei paskirta pirmosios instancijos teismo bausmę - 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

9.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9.3. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo pašalinta aplinkybė dėl UAB „P.“ didelės vertės piniginių lėšų - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavinimo, ir priėmus šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme, bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo ribose. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma skirti G. Š. laisvės atėmimo bausmę 4 metams, todėl laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas neišeinant už prokurorės apeliacinio skundo ribų.

9.4. Įvertinus G. Š. asmenybę (nedirbantis, vedęs, neįgalus, turintis tris vaikus, vieną kartą teistas, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tiesiogine tyčia vieną sunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jog pasisavino 6 135 000 Lt (1 776 818,81 Eur), t. y. pagrobto turto vertė daugiau nei 188 kartus viršija didelės vertės turtu laikomą ribą (250 MGL)), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, tačiau neviršija Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašomos skirti bausmės dydžio.

9.5. Šioje byloje būtina įvertinti ir pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas nuo 2009-03-02, byla Kauno apygardos teisme gauta 2016-06-27, baigta nagrinėti – 2018-03-05, nuosprendis paskelbtas 2018-04-17. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo devyneri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų. Byla apeliacinės instancijos teisme gauta 2018-05-11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai, buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Vienas iš būdų švelninti bausmę yra Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymas, todėl nuteistajam G. Š. svarstytinas klausimas dėl laisvės bausmės vykdymo atidėjimo.

9.6. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų.

9.7. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bei dabartinė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis, t. y. tarpinė šio straipsnio redakcija, numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

9.8. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.9. Nuteistajam G. Š. paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. formalios sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį nustatytos.

9.10. Įvertinus tai, kad nors byloje nustatyta, kad G. Š. padarė tiesiogine tyčia vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jog pasisavino 6 135 000 Lt (1 776 818,81 Eur), t. y. pagrobto turto vertė daugiau nei 188 kartus viršija didelės vertės turtu laikomą ribą (250 MGL), tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, daugiau nei dvylika metų, taip pat baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo devyneri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų, kuo buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šiuo nuosprendžiu G. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimą.

10.1. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma skirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir iš G. Š. konfiskuoti 1 776 8 18,81 eurų (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis).

10.2. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

10.3. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. Š. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš G. Š. konfiskuota 556 070,43 eurų, kaip nusikalstamos veikos rezultatą – pasisavintas UAB ,,P.“ pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo pašalinta aplinkybė dėl UAB „P.“ didelės vertės piniginių lėšų - 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavinimo, ir priėmus šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį, viso konfiskuotino turto vertė didinama iki 1 776 8 18,81 eurų. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat keistinas.

11.1. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

11.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo asmens veiksmų būtina nustatyti priežastinį ryšį, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Respublikos CK 2.247 straipsnis).

11.3. VSDFV Kauno skyrius pateikė G. Š. 3 158,95 Eur ieškinį dėl UAB ,,P.“ priskaičiuotų, bet nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių (T. 1, b. l. 43-44). VĮ „Turto bankas“ pateikė G. Š. 97 812,98 Eur civilinį ieškinį dėl UAB ,,P.“ mokestinės nepriemokos (T. 1, b. l. 50-52). AB „SEB bankas“ pateikė G. Š. 773 330,01 Eur civilinį ieškinį ir 833 517,50 Eur patikslintą civilinį ieškinį dėl patirtos žalos, UAB ,,P.“ nevykdant lizingo sutarčių sąlygų (T. 1, b. l. 61-68; T. 9, b. l. 52-59).

11.4. Ieškiniai G. Š. reiškiami kaip bankrutavusios ir išregistruotos UAB ,,P.“ direktoriui dėl įmonės padarytos žalos VSDFV Kauno skyriui, VĮ „Turto bankas“ ir AB SEB bankui. Iš UAB ,,P.“ kreditorių sąrašo matyti, kad VĮ „Turto bankas“ patvirtintas kreditoriumi 97 812,98 Eur sumai, VSDFV Kauno skyrius – 3158,95 Eur sumai ir AB SEB bankas – 773 330,01 Eur sumai (T. 1, b. l. 41). Byloje nustatyta, kad G. Š. UAB ,,P.“ direktoriumi buvo nuo 2005-09-19 iki 2009-07-13 (T. 7, b. l. 24, 29), o pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodyta, kad 2009-02-27 buvo atliktas UAB ,,P.“ mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 dėl avansinio pelno mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijų duomenų neatitikimo, mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,P.“ pelningai dirbanti įmonė, 2007 m. parduota žemės ūkio paskirties žemės sklypų už 13 829 300 Lt, 2008 m. – už 1 455 850 Lt, mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad avansinis pelno mokestis už 2007-2008 metus skaičiuotas ir deklaruotas neteisingai, mokėtojas patikslino jau pateiktų 2007-2008 m. deklaracijų rodiklius, perskaičiavo mokėtinas avansinio pelno mokesčio sumas ir pateikė 2009-02-27 patikslintas deklaracijas VMI (T. 1, b. l. 185-187). Ieškovai – VSDFV Kauno skyrius ir VĮ „Turto bankas“ nepateikė teismui jokių duomenų, kuriuo laikotarpiu susidarė UAB ,,P.“ skolos, nes, kaip minėta, G. Š. UAB ,,P.“ dirbo iki 2009-07-13, o bendrovei bankroto byla buvo iškelta tik 2012-08-10 Kauno apygardos teismo nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad žala VSDFV Kauno skyriui ir VĮ „Turto bankas“ padaryta nusikalstamais G. Š. veiksmais, perkant žemės sklypus ir pasisavinant UAB ,,P.“ turtą 2006-11-23 ir 2007-07-02, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai VSDFV Kauno skyriaus ir VĮ „Turto bankas“ civilinius ieškinius G. Š. paliko nenagrinėtus, suteikdamas galimybę civiliniams ieškovams savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

11.5. AB „SEB bankas“ civilinis ieškinys G. Š. grindžiamas tuo, kad tarp AB „SEB lizingas“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra AB „SEB bankas“, ir UAB ,,P.“ 2006-02-27 bei 2006-04-12 buvo sudarytos finansinio lizingo/išperkamosios nuomos sutartys Nr. K2006-020132-01, Nr. K2006-020132-02, Nr. K2006-020132-03, Nr. K2006-020132-04 ir Nr. K2006-040061-01. UAB ,,P.“ netinkamai vykdant prievoles pagal šias sutartis, 2009-02-23 jos buvo nutrauktos, o susigrąžintas lizinguotas turtas parduotas tretiesiems asmenims, dėl ko civilinis ieškovas patyrė 773 330,01 Eur dydžio nuostolį, į kurį įskaičiuotos ir negautos palūkanos, priskaičiuoti delspinigiai, kitos pagal sutartis mokėtinos sumos, kurių bendra suma yra 48 256,43 Eur. Patikslintu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš G. Š. 833 517,50 eurų bei 5% metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos, nuo reikalavimo pateikimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (T. 9, b. l. 52-56). Iš UAB „SEB lizingas“ rašto matyti, kad 2009-02-23 UAB „SEB lizingas“ informavo UAB ,,P.“ apie tai, kad nutraukiamos 2006-02-27 sudarytos keturios lizingo sutartys ir 2006-04-12 sudaryta lizingo sutartis, nes UAB ,,P.“ tinkamai nevykdo lizingo sutarčių ir jos įsiskolinimas nuo 2008-10-16 yra 220 141,51 Lt (T. 5, b. l. 97-98). Civilinis ieškovas nurodo, kad žalos AB „SEB bankas“ atsiradimą lėmė nusikalstami G. Š. veiksmai - didelės vertės UAB ,,P.“ turto pasisavinimas, dėl ko UAB ,,P.“ neteko dalies savo turto ir negalėjo tinkamai atsiskaityti su AB „SEB bankas“ pagal sutartis.

11.6. G. Š. pripažintas kaltu dėl didelės vertės 6 135 000 Lt (1 776 818,81 Eur) svetimo UAB ,,P.“ turto pasisavinimo perkant žemės sklypus, esančius Skynimų k., Šalčininkų r. sav., Raguvėlės k., Vilniaus r. sav., Rukainių k., Vilniaus r. sav. Šiuos žemės sklypus UAB ,,P.“ pirko savomis lėšomis, finansinis lizingas šių žemės sklypų pirkimui nebuvo suteiktas. Baudžiamajame procese į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir turtinės žalos turi būti aiškus priežastinis ryšys. Tiesioginė žala nusikalstama veika, kurios padarymu kaltu pripažintas G. Š., buvo padaryta UAB ,,P.“, kurios turtą G. Š. pasisavino, tačiau ne AB „SEB bankas“, nes tarp AB „SEB bankas“ ir UAB ,,P.“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Byloje nenustatyta tiesioginio priežastinio ryšio tarp G. Š. padarytos nusikalstamos veikos ir AB „SEB bankas“ patirtų nuostolių, nutraukus lizingo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai AB „SEB bankas“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,P.“ didelės vertės turto - 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) pasisavinimo):

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,P.“ didelės vertės turto - 6 135 000 Lt (1 776 818,81 Eur) pasisavinimo) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, G. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Įpareigoti G. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Padidinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu iš G. Š. konfiskuotino turto vertę iki 1 776 818,81 Eur (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.