Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui UAB „Teikana“ dėl netinkamos kokybės prekės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių bei neturtinės žalos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 2 d. numatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovas ieškinyje yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-05-04 ieškovas Ž. M. iš atsakovo UAB „Teikana“, jam priklausančioje elektroninėje parduotuvėje „ok1.It“, nuotoliniu būdu nusipirko televizorių LG 47LA660S (toliau – televizorius) už 653,09 Eur (2255,00 Lt), kas prilygintina vartojimo prekės – televizoriaus, pirkimo-pardavimo sutarčiai. Ieškovas atsakovui už televizorių 2014-05-05 pavedimu sumokėjo 657,44 Eur (2270,00 Lt), iš jų 653,09 Eur (2255,00 Lt) televizoriaus kaina ir 4,35 Eur (15,00 Lt) už televizoriaus pristatymą. Televizorius ieškovui buvo pristatytas 2014-05-06. Gamintojas LD ieškovo nusipirktam televizoriui suteikė 2 (dviejų) metų kokybės garantiją. Televizoriui sugedus, ieškovas 2015-08-31 kreipėsi į atsakovą, pateikdamas raštišką pretenziją, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Atsakovui neįvykdžius ieškovo reikalavimo grąžinti už televizorių sumokėtus pinigus, ieškovas 2015-09-18 skundu kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyrių (toliau – Inspekcija), kuri 2015-10-15 surašė patikrinimo aktą Nr. 1GS-161 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, kad gamintojo LG įgalioto atstovo UAB „Baltic Continent“ techniniame centre P. Lukšio g. 23, Vilniuje, buvo atliktas Televizoriaus techninės būklės įvertinimas, kurio metu buvo nustatytas televizoriaus skaitmeninio bloko gedimas, kuris yra esminis prekės kokybės pažeidimas, televizorius yra netinkamos kokybės. Ieškovas dėl televizoriaus patikros patyrė 23,17 Eur nuostolių. Kadangi atsakovas nereagavo į Inspekcijos siūlymą iki 2015-10-23 grąžinti ieškovui už televizorių sumokėtus pinigus, 2015-11-05 persiuntė ieškovo 2015-09-18 skundo nagrinėjimo medžiagą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba). Tarnybos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp ieškovo ir atsakovo, bei 2015-12-02 priėmė nutarimą dėl Ž. M. prašymo Nr. 10-1647, kuriuo: patenkino ieškovo reikalavimą nutraukti netinkamos kokybės televizoriaus pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus 657,44 Eur (2270,00 Lt); taip pat pasiūlė atsakovui įvykdyti šį nutarimą iki 2015-12-21 ir įpareigojo iki 2015-12-21 pranešti Tarnybai apie šio nutarimo įvykdymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs 2015-12-02 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą, ar, kad būtų grąžinęs ieškovui už televizorių sumokėtus pinigus 657,44 Eur (2270,00 Lt), ir, kad būtų pasiėmęs nekokybišką televizorių (CPK 178 str.). Atsakovas atsiliepimo nepateikė, nors ieškinys ir jo priedai atsakovui įteikti tinkamai, atsakovo UAB „Teikana“ direktorei T. K., ir byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų skundęs Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015-10-15 patikrinimo aktą Nr. 1GS-161, ar, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2015-12-02 nutarimą, nėra.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl vartotojui (ieškovui) pardavėjo (atsakovo) parduoto televizoriaus, todėl sprendžiant jį, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio teisės normos.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį bei reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.338 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trukumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis CK 6.363 str. bei esant ieškovo reikalavimui, 2014-05-04 televizoriaus LG 47LA660S pirkimo-pardavimo sutartis nutrauktina, taikytina restitucija, atsakovas įpareigotinas savo sąskaita pasiimti nekokybišką televizorių LG 47LA660S iš ieškovo ir ieškovui iš atsakovo priteistina 657,44 Eur suma, sumokėta už nekokybišką televizorių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė papildomų nuostolių – 23,17 Eur už televizoriaus kokybės nustatymą, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo ieškovui (CK 6.363 str. 5 d.).

Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, padarytos nekokybiškos prekės pardavimu, atlyginimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padalytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų - žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patina neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-450/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-157/2007; 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-256/2009; kt.). Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimą taikymo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas dėl įsigytos netinkamos kokybės prekės turėjo nepatogumų, pergyvenimų dėl prekės grąžinimo, pastovaus skambinimo ir susirašinėjimo tiek su atsakovu, tiek ir su institucijomis, ginančiomis vartotojų teises, net ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nutarimu nusprendus tenkinti ieškovo skundą, tačiau atsakovas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodymų nevykdė, geranoriškai pinigų už netinkamos kokybės televizorių negrąžino, priešingai, galima daryti išvadą, jog vengia bendradarbiauti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl iš atsakovo priteisinas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovo naudai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str. 1 d. 1 p.), vadovaujantis CPK 87 str., ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 18 Eur dydžio žyminis mokestis ir vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 156 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 80 str. 7 d.). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 1,16 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 157,16 EUR, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių jo išlaidas už advokato teisinę pagalbą, šios išlaidos ieškovui iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Teikana“, juridinio asmens kodas 303165227, 2014 m. gegužės 4 d. sudarytą televizoriaus LG 47LA660S pirkimo-pardavimo sutartį.

Taikyti restituciją.

Įpareigoti atsakovą UAB „Teikana“, juridinio asmens kodas 303165227, savo sąskaita pasiimti nekokybišką televizorių LG 47LA660S iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo UAB „Teikana“, juridinio asmens kodas 303165227, ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 657,44 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 44 euro ct) sumą, ieškovo sumokėtą už nekokybišką televizorių, 23,17 Eur (dvidešimt tris eurus 17 euro ct) televizoriaus kokybės nustatymo išlaidų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 780,61 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų, 61 euro ct), sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-04-12, iki teismo sprendimo visiško.

Grąžinti ieškovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016-04-07 mokėjimo nurodymu Nr. 8 sumokėtą 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminį mokestį. Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia nutartimi.

Valstybės naudai iš atsakovo UAB „Teikana“, juridinio asmens kodas 303165227, priteisti 157,16 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus, 16 euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.