Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga,

kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), suvirintoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šaunamiesiems C kategorijos dujiniams ginklams priskiriamą ginklą – 8 mm kalibro dujinį pistoletą „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais, ir neteisėtai, neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme apibrėžto leidimo nuo 2023 m. gegužės mėn. jį nešiojo, laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kol 2023 m. liepos 28 apie 01.10 val. ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kaltinamasis E. J. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad Lietuvoje gyvena apie 2 metus. Visą tą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Dalį laiko gyveno bendrabutyje, kurį suteikė darbdavys. Apie 4 mėn. gyveno pas sugyventinę A. M., jos bute (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena galimai 1999 m., rudenį, mėnesio nepamena, nusipirko dujinį pistoletą, kurio pavadinimo nepamena. Pistoletas yra ne šaunamasis, o dujinis. Minėtą pistoletą nusipirko Latvijoje, Venspilyje, tikslaus adreso nepamena. Pirko specializuotoje parduotuvėje. Ar minėta parduotuvė dar yra toje pačioje vietoje pasakyti negali, nes seniai ten buvo. Perkant dujinį pistoletą leidimas jam įsigyti nebuvo reikalingas, nes tai yra ne šaunamasis ginklas. Gyvendamas Latvijoje iki 2002 metų dujinį pistoletą visada nešiodavosi, nes vėlai grįždavo iš darbo ir pistoletą turėdavo su savimi dėl saugumo ir gynybos. Į Lietuvą dujinį pistoletą atsivežė 2023 metų gegužės mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena. Pistoletą atsivežė, nes neturėjo kur jo palikti Latvijoje. Grįžęs į Panevėžį pas savo sugyventinę A., jai atidavė ginklą, kurį sugyventinė kažkur padėjo savo namuose. Kur ji padėjo ginklą jis nežinojo. Lietuvoje minėto ginklo jam nereikėjo, nes jis jautėsi saugiai. 2023 m. liepos 27 d., tikslaus laiko nežino, galimai vakare tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas, nes jis ketino išeiti iš A. namų ir dėjosi savo daiktus. T. A. iškvietė policija ir galimai atvykusiems pareigūnams parodė ar pasakė apie tai, kad jos namuose yra jam priklausantis pistoletas. Dėl minėto pistoleto jį pareigūnai sulaikė. Policijos pareigūnams pasakė, kad tai yra dujinis pistoletas ir jam nereikia leidimo, tačiau nežino ar pareigūnai tai suprato. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), suvirintoju. Nuo 2023 m. liepos 28 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ankstesnius savo parodymus atsimena, juos tvirtina. Kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu ginklą nusipirko Latvijoje, ginklui leidimas nebuvo reikalingas. Minėtą ginklą atsivežė į Lietuvą. Nežinojo, kad Lietuvoje minėtam ginklui yra reikalingas leidimas. Ginklą laikė pas buvusią sugyventinę bute, niekur jo nesinešiojo, nenaudojo jo. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta. Gailisi dėl nusikalstamos veikos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo E. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. liudytojos A. M. parodymais apie tai, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su E. J. susipažino prieš maždaug tris metus laiko. Jis yra Latvijos pilietis. Kadangi ji turi dėvėtų drabužių parduotuvę, tai jis atėjo pas ją kaip lankytojas ir jie pradėjo bendrauti. Nebuvo taip, kad su E. J. gyventu kartu pastoviai, jis gyvendavo bendrabutyje, bet dažnai būdavo pas ją. Kartais E. J. grįždavo į savo gimtinę Latvijoje, tačiau kur tai yra ji nežino. Savo asmeninių daiktų pas ją bute E. turėjo mažai, ji jam parnešdavo drabužių iš savo dėvėtų drabužių parduotuvės. 2023 metais, kada tiksliai nurodyti negali, bet tai galėjo būti maždaug gegužės arba birželio mėnesį, kai E. grįžo iš Latvijos pas ją į namus, ji jo rankinėje rado ginklą. Jo rankinę pakėlė tvarkydama jo daiktus, nes jis buvo pakankamai netvarkingas. Pakėlusi rankinę pajuto, kad rankinė pakankamai sunki, todėl pasižiūrėjo, kas viduje. Pamatė, kad rankinėje yra ginklas, kuris buvo dėkle. Ji labai išsigando, nes jai buvo nemalonu, kad pas ją namuose yra toks daiktas, t. y. ginklas. Nieko nesakiusi savo sugyventiniui E., ji iš jo rankinės išėmė ginklą ir įdėjo į medinę spintelę esančią kambaryje, kurią užrakino raktu. Tą spintelę ji rakina pastoviai, nes ten laiko dokumentus ir kitus svarbius daiktus. Niekas nežino kur laiko tos spintelės raktus. Papildomų raktų niekas neturi. Po kiek laiko pasakyti negalės, nes ji neatsimena, neužfiksavo to laiko, E. jos paklausė kur yra jo ginklas ir paprašė jį paduoti. Ji jo klausė kam jam ginklas, jis pasakė, kad nori ginklą išvalyti. Ji jam ginklo nedavė, nes kaip ir minėjo bijo ginklo, nenorėjo, kad jis ką nors darytų su ginklu, kai ji yra šalia, todėl ginklo jam nedavė, ginklas liko užrakintoje spintelėje. Nuo tada kai ji ginklą padėjo į spintelę E. ginklu nesinaudojo. E. begyvenant kartu jai yra pasakojęs, kad turi ginklą. Ji jo absoliučiai nieko apie jo ginklą neklausė, nes jai buvo neįdomu. Ji nežinojo, ar jis turi leidimą ginklui ar ne. Ji absoliučiai nieko nesupranta apie ginklus ir nežino, ar tokiam ginklui, kurį turėjo E., yra reikalingas leidimas. Ji nežino, kokiomis sąlygomis turi būti laikomas ginklas. Ji su savo sugyventiniu sutardavo pakankamai gerai, kartais jis vartodavo alkoholį. Kai jis vartodavo alkoholį, tada būdavo, kad pasipyksta. 2023 m. liepos 28 d. ji kvietė policiją savo gyvenamuoju adresu, pranešdama apie smurtą artimoje aplinkoje, nes sugyventinis prieš ją naudojo psichologinį smurtą. Atvykus policijos pareigūnams ir aiškinantis įvykio aplinkybes, dar būnant policijos pareigūnams E. susirinko visus savo daiktus. Susirinkęs daiktus jis jos paklausė „o kur mano ginklas?“. Tada ji atidarė spintelę, kurioje buvo užrakintas E. priklausantis ginklas ir policijos pareigūnai ginklą pasiėmė. Taip pat policijos pareigūnai pasiėmė E. pasą. Jos tikslas nebuvo iškviesti policijos pareigūnus ir pasakyti, kad E. turi ginklą. Kaip ir minėjo, ji nežino, ar tas ginklas legalus ar ne, ar E. turėjo teisę turėti tą ginklą, ji taip pat nežino. Tiesiog taip gavosi, kad prie policijos pareigūnų E. pats paklausė, kur jo ginklas, ir ji ginklą parodė. Po 2023 m. liepos 28 d. ji su E. nebebendrauja, jie kartu nebegyvena. Jis jai dar skambino, tačiau ji nebenori su juo bendrauti, todėl jokių ryšių nebepalaiko. Kiek žino, E. šiuo metu gyvena Lietuvoje, nes kartais mato jį Panevėžio mieste, kiek jai žinoma, jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau su juo nebendrauja;

3.2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo T. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 28 d. apie 01.12 val., adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) bute esančioje spintoje buvo rastas E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantis neregistruotas šaunamasis ginklas „PLATZPATR 8MM“ Nr. (duomenys neskelbtini), su įstatyta dėtuve be šovinių. E. J. leidimo laikyti šaunamąjį ginklą neturi. Dėl šio įvykio tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 253 straipsnį;

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Patekę į butą matome pagrindinį kambarį, kuriame ir buvo spintelė (Nuotrauka Nr. 1). Įėjus į kambarį spintelė stovėjo kairėje pusėje šalia sienos. Prie spintelės kairio šono, ant šono buvo prikabinta pakaba, ant kurios sukabinti įvairūs rūbai (Nuotrauka Nr. 2), o spintelės dešinėje pusėje stovi staliukas (Nuotrauka Nr. 3), ant kurio padėti įvairūs daiktai. Atidarę medinę spintelę matome lentynas, ant kurių sudėti įvairūs daiktai (Nuotrauka Nr. 4), pačioje apatinėje spintelės lentynoje matome viduryje palikta laisvą vietą, kurioje ir buvo padėtas šaunamasis ginklas (nuotrauka Nr. 5). Iš įvykio vietos buvo paimtas šaunamasis ginklas „PLANTZPATR 8MM“ Nr. (duomenys neskelbtini) su įstatyta dėtuve be šovinių;

3.4. iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (gamintojas „Rohm GmbH“, Vokietija) 8 mm kalibro dujinis pistoletas „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas dujinis pistoletas yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams;

3.5. 2024 m. sausio 5 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis savigynai C kategorijos dujinius pistoletus (revolverius) gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas įsigyti, laikyti ir nešioti C kategorijos dujinius pistoletus (revolverius) Lietuvos Respublikoje privalomas nuo 2011 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1146 (Valstybės žinios, 2010 m. gruodžio 4 d., Nr. 142-7261). Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo nurodytų šaunamųjų ginklų, privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti asmenys, kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis medžioklei, sportui, savigynai, kolekcijoms sudaryti ar kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Šie asmenys, ginklus ir šaudmenis Lietuvos Respublikoje įsigyja, juos laiko, įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš jos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Europos juridiniai ar Europos fiziniai asmenys teisėtai Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje įgytus ir (ar) turimus ginklus turi teisę įvežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką, jeigu turi Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą leidimą vežti ginklus, išskyrus turintiems Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos šaunamojo ginklo leidimą ir kvietimą, pagrindžiantį asmens vykimą į medžioklę, istorinio įvykio atkūrimo renginį arba sporto tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje, leidžiama vežti ginklus iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju leidimo vežti ginklus nereikalaujama. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę ne jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis. Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti Europos Sąjungos valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo arba kitos užsienio valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybę narę ar kitą užsienio valstybę, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti ginklus. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdyboje nėra duomenų apie tai, kad rašte minimas Latvijos Respublikos pilietis E. J. būtų kreipęsis dėl leidimo įsigyti ar įvežti į Lietuvos Respubliką C kategorijos ginklą.

3.6. iš 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl daiktų pridavimo saugojimui“, matyti, kad dujinis pistoletas „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, juodos spalvos dėkle, supakuotas į spec. paketą Nr. 242091, perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK ginklų saugyklą. Perdavimo aktas 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Kaltinamasis E. J., be kita ko, kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šaunamiesiems C kategorijos dujiniams ginklams priskiriamą ginklą – 8 mm kalibro dujinį pistoletą „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais. E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ginklą įgijo 1999 m., ginklui įsigyti tuo metu leidimų nereikėjo. Leidimas įsigyti, laikyti ir nešioti C kategorijos dujinius pistoletus (revolverius) Lietuvos Respublikoje privalomas tapo tik nuo 2011 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kuriomis E. J. kaltinamas neteisėtai įgijęs 8 mm kalibro dujinį pistoletą „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), šalinamos iš kaltinimo.

5. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis E. J. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojo, laikė – 8 mm kalibro dujinį pistoletą „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo E. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

6. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam E. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2024 m. vasario 5 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam išaiškinta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

7. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. E. J. padarė vieną tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą. Jis dirba, neteistas, baustas administracine tvarka, nėra registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje.

9. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – prokurorės pareiškime siūlomą bausmę – baudą, kurios dydį imperatyviai nustato įstatymas. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą nustatoma nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, E. J. skirtina bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, t. y. 102 MGL (5 100 Eur).

10. Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. Baudą kaltinamasis įpareigojamas sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis.

12. Į bausmę įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2023 m. liepos 28 d., 02.05 val., iki 2023 m. liepos 28 d., 15.04 val. (1 parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) baudos (BK 66 straipsnis).

13. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. LV (duomenys neskelbtini)) paėmimas – panaikintinos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

14. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktas – dujinis pistoletas „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, juodos spalvos dėkle, supakuotas į spec. paketą Nr. 242091, perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK ginklų saugyklą, perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

15. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų (susidariusios proceso išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 102 MGL (5 100 eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, E. J. paskiriant galutinę bausmę – 68 MGL (3 400 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 28 d., 02.05 val., iki 2023 m. liepos 28 d., 15.04 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, ir laikyti kad E. J. nesumokėtos baudos dalis yra 66 MGL, t. y. 3300 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai eurų 00 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, Išaiškinti E. J., jog paskirtą baudą jis per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti visą ar dalimis į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti E. J., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. LV (duomenys neskelbtini) ) paėmimą – panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pasą grąžinti E. J..

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktą – dujinį pistoletą „RG 8“ Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, juodos spalvos dėkle, supakuotą į spec. paketą Nr. 242091, perduotą saugojimui į Panevėžio apskrities VPK ginklų saugyklą (Perdavimo aktas 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Išaiškinti E. J., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.