- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-334-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03291-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas pripažinti, kad gimimo įrašas Nr. 8 bei medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso tam pačiam asmeniui Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo pripažinti, jog gimimo įrašas, t. y. civilinės metrikacijos įstaigos išduodamas gimimo įrašą liudijantis išrašas, bei medicininis mirties liudijimas priklauso tam pačiam asmeniui Z. S.. Iš pareiškimo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad minėtuose dokumentuose skiriasi viena asmens pavardės raidė – gimimo įraše nurodyta S., o mirties liudijime – S..
4. Teismas pažymėjo, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reguliuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. Taisyklių 129 punkte numatyta, kad mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaiga minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu turi teisę keisti, taisyti, papildyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai, arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimai. Taisyklių 147 punkte numatyta, kad civilinės būklės akto įrašui keisti, taisyti, papildyti, atkurti ar anuliuoti užvedama byla, kuri baigiama civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo surašyta ir šios įstaigos vadovo ar kito įgalioto civilinės metrikacijos įstaigos tarnautojo patvirtinta išvada. Išvados formą tvirtina teisingumo ministras. Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį, pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo ir kad civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė tai padaryti, todėl pripažino, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir pareiškimą priimti atsisakė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:.
6.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas prašo pripažinti, kad gimimo įrašas, t. y. civilinės metrikacijos įstaigos išduodamas gimimo įrašą liudijantis išrašas, bei medicininis mirties liudijimas priklauso tam pačiam asmeniui Z. S..
6.2. Pareiškėjas pateikė teismui brolio Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Z. S. mirties faktą patvirtinantį dokumentą, kurį išduoda ne civilinės metrikacijos įstaiga, tačiau Valstybinė teismo medicinos tarnyba, dėl ko vien tik šiuo pagrindu, nurodyta CPK XXXII skyriaus tvarka nėra taikoma, bei Z. S. gimimo įrašą Nr. 8. Akivaizdu, jog pateikti dokumentai patenka į CPK 444 str. 2 d. 4 p. taikymo sritį, todėl nėra suprantama, kodėl teismas nepagrįstai laikė, jog medicininis mirties liudijimas taip pat yra civilinės metrikacijos įstaigos išduodamas dokumentas bei patenka į CPK 444 str. 2 d. 4 p. nurodytų išimčių sąrašą.
6.3. Pagal Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 2 str. 3 d. medicininis mirties liudijimas – gydytojo išduodamas dokumentas, patvirtinantis asmens mirties faktą ir būtinas mirčiai užregistruoti.
6.4. Akivaizdu, jog gimimo įraše Nr. 8 bei mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys, išskyrus pavardėje nurodytą vieną raidę „a“ ir „o“, apie pil Z. S. sutampa, kas leidžia taikyti CPK 444 str. 2 d. 4 p. bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog abu dokumentai priklauso tam pačiam asmeniui.
6.5. Pateiktas mirties liudijimas atitinka visus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 565 patvirtinto Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus, išskyrus tai, jog šiame liudijime nurodyta pil. Z. S. pavardė, nesutampa su jo gimimo įraše Nr. 8 nurodyta pavarde (skirtumas viena raide „a“ ir „o“). Aprašo 20 p. nustatyta, jog jeigu išdavus ESPBI IS sudarytą galutinį medicininį mirties liudijimą paaiškėja, kad jame nurodyta netiksli, neteisinga mirties priežastis ar netikslūs kiti mirusiojo duomenys, patikslinus juos ESPBI IS sudaromas kitas galutinis Medicininis mirties liudijimas su nauju numeriu, nurodant keičiamo galutinio Medicininio mirties liudijimo numerį ir sudarymo datą. Pažymėtina, kad ESPBI IS duomenis teikia VĮ „Registrų centras“, todėl nėra suprantama, kokiu būdu pil. Z. S. medicininiame mirties liudijime galėjo atsirasti klaida.
6.6. Pareiškėjas neturi jokių objektyvių galimybių ištaisyti medicininiame mirties liudijime esančią vienos raidės klaidą, kadangi ESPBI IS sistemoje, pil Z. S. duomenys sutampa su jo gimimo įraše Nr. 8 nurodytais duomenimis, kas lemia, jog nėra įmanoma pasinaudoti Aprašo 20 p., nes ESPBI IS nėra duomenų, kurie turėtų būti keičiami, tuo pačiu pakeičiant ir medicininį mirties liudijimą. Nagrinėjamu atveju, vienintelė pareiškėjui likusi galimybė yra kreiptis į teismą prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 str. 2 d. 4 p.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
10. CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nes nepateikė duomenų, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo ir kad civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė tai padaryti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 514 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, motyvuodamas tuo, kad mirties faktą patvirtinantį dokumentą išduoda ne civilinės metrikacijos įstaiga, o Valstybinė teismo medicinos tarnyba, dėl ko vien tik šiuo pagrindu, nurodyta CPK XXXII skyriaus tvarka nėra taikoma ir pateiktas pareiškimas patenka į CPK 444 str. 2 d. 4 p. taikymo sritį.
13. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, siekdamas sutvarkyti paveldėjimo klausimus, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Z. S. asmeninės nuosavybės teise. Tačiau 2024 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismas pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu, motyvuodamas tuo, kad iš Z. S. medicininio mirties liudijimo, Z. S. gimimo įrašo, matyti kad tuose dokumentuose skiriais mirusio asmens pavardės (S. ir S.), todėl ieškovas pirmiausia turėtų ypatingosios teisenos tvarka kreiptis su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtuose dokumentuose nurodytas tas pats asmuo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė CPK 444 str. 2 d. 4 p. nustatyta tvarka pripažinti, jog gimimo įrašas Nr. 8 bei medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso tam pačiam asmeniui Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
14. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 23 straipsnio civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu. Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad klaidinga asmens pavardė yra nurodyta ne metrikacijos, o medicinos įstaigos išduotame medicininiame mirties liudijime, t.y. dokumentas, kurio pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga registruoja asmens mirtį.
15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 565 patvirtinto Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo 3.1. punktas numato, kad medicininis mirties liudijimas sudaromas Elektroninės sveikatos paslaugų bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS). To paties aprašo 20 punktas numato, kad, jeigu išdavus ESPBI IS sudarytą galutinį Medicininį mirties liudijimą paaiškėja, kad jame nurodyta netiksli, neteisinga mirties priežastis ar netikslūs kiti mirusiojo duomenys, patikslinus juos ESPBI IS sudaromas kitas galutinis Medicininis mirties liudijimas su nauju numeriu, nurodant keičiamo galutinio Medicininio mirties liudijimo numerį ir sudarymo datą. Pažymėtina, kad ESPBI IS duomenis apie asmenį, įskaitant jo asmens kodą, vardą, pavardę ir kt. teikia Lietuvos Respublikos gyventojų registras (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradabiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 12.3.2.; 27.1 punktai (aktuali redakcija nuo 2019 02 21)). Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis LITEKO sistemoje prieinamais Gyventojų registro duomenimis, nustatė, kad asmuo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. Z., t.y. tokia pat pavardė nurodoma ir ginčo medicininiame mirties liudijime.
16. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą pažymi, kad nagrinėjamos situacijos atveju pareiškėjas iš esmės neturi galimybės kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu ištaisyti mirties liudijime esančią klaidą, kadangi nėra Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnyje numatytų civilinės būklės aktų įrašų taisymo pagrindų, t.y. dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas (šiuo atveju medicininiame mirties liudijime) klaidingi duomenys nėra ištaisyti. Taip pat pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į medicinos įstaigą dėl pavardės ištaisymo, kadangi duomenys į mirties liudijimą įrašyti iš gyventojų registro, kuriame minėtas asmuo įvardytas kaip S. Z..
1. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, byloje pateiktų įrodymų visumą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo pateikto pareiškimo objektą, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškimu siekiama civilinės būklės aktų įrašo ištaisymo, kuriam privaloma išankstinė bylos sprendime ne teisme tvarka, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t.y. kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
2. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis naikinama, o pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.