Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. K. (N. K.), vertėjai Vidai Rimkienei, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2015-12-27, 14.45 val., Taikos pr. 123, Klaipėdoje, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „V. J.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę „N. P.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. G.. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Administracinio teisės pažeidimo protokole N. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

N. K. teismo posėdžio metu nesutiko padaręs pažeidimus. Parodė, jog automobilį buvo pastatęs į specialią aikštelę. Kitą dieną atėjo su žmona ir norėjo iš aikštelės išvažiuoti, tačiau už jų automobilio stovėjo kita mašina. Tada pavažiavo atgal ir pamatęs, kad neišvažiuos, važiavo priekiu per bortelius. Tuo metu žmona sėdėjo šalia. Važiuodamas atbulas nebuvo prisilietęs prie kito automobilio. Jis išlipo du kartus, kad pažiūrėtų ar yra pakankamas tarpas tarp automobilių, kad galėtų pravažiuoti. Įsitikinęs, kad to nepavyks padaryti važiuojant atbulom, išvažiavo priekiu. Jokių automobilių neapgadino, jokių nubrozdinimų jiems nepadarė. Jis pats net važiavo į draudimo kompaniją, kad patvirtintų, jog jo automobiliui nėra apgadinimų. Policijoje pareigūnė nufotografavo jo automobilio dešinę pusę, priekį bei pasakė, kad yra automobilio apgadinimai ant priekio. Jis paaiškino, kad visi apibraižymai ant jo transporto priemonės yra atsiradę anksčiau intensyviai eksploatuojant automobilį, važiuojant į žvejybą.

Liudytoja S. K. paaiškino, jog šeštadienį pastatė su vyru savo mašiną, o sekmadienį norėjo išvažiuoti. Tą dieną, sekmadienį, po pietų kartu su vyru atėjo į specialią stovėjimo aikštelę ir norėjo nuvažiuoti prie parduotuvės. Už jų automobilio stovėjo dar vienas automobilis, kurio spalva buvo tamsi. Iš vienos pusės yra bortelis, o iš kitos pusės stovėjo didelis baltas automobilis. Tada jos vyras važiavo į priekį per bortelį ir išvažiavo. Paaiškino, jog vyras iš pradžių bandė išvažiuoti atbulas, tačiau išlipo iš automobilio, pažiūrėjo ir pasakė, kad nepavyks išvažiuoti. Vyras nesakė, kad prisilietė prie kitos mašinos. Ji negirdėjo jokio susidūrimo, kadangi tuo metu sėdėjo automobilyje.

Liudytoja, Klaipėdos apskrities AVP Kelių policijos tarnybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPT) vyresnioji specialistė, E. K., parodė, jog 2015 m. gruodžio pabaigoje užvizavo eismo įvykį, kai Taikos pr. 123, Klaipėdoje, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos automobilis atbuline eiga kliudė kitą automobilį ir išvažiavo. Pagal automobilio numerį buvo nustatyta kas vairavo ir ji tik išsiuntė šaukimus atvykti pas ją. N. K. atvažiavo be automobilio ir sutarė, kad po pietų jis atvažiuos su automobiliu. Atvykęs su automobiliu N. K. atsivežė savo įvykio schemą kaip jis važiavo iš tikrųjų. Tada su juo nuėjo į aikštelę išmatuoti jo automobilio. Automobilis buvo senas, visas apibraižytas nuo eksplotavimo per ilgą laiką. Atrado tik vieną nubraižymą priekinėje automobilio dalyje, kuris atitiko įvykio metu ant nukentėjusiojo automobilio rasto apgadinimo užfiksuotą aukštį. Ant galinės automobilio dalies jokių apgadinimų ji nepastebėjo. Paaiškino, jog pačioje įvykio vietoje nebuvo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Klaipėdos AVPK KPB) tyrėjas, M. B., buvo nuvykęs, apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį ir informaciją perdavė jai. Tai, jog N. K. važiavo atbulas, užkliudė mašiną, o po to išvažiavo per priekį, jai parodė liudytojas S., su kuriuo pagal liudytojos A. G. nurodytą numerį susiekė tirdama įvykį. Kadangi, liudytojas S. nežinojo kada sugrįš į Klaipėdą, todėl nusprendė nebeužtęsti tyrimo. Ji apžiūrėjo N. K. automobilį, patikrino kokiame aukštyje buvo apibraižymai ir priekinio bamperio dešinėje pusėje aptiko atitinkančius apibraižymus. Taip pat, parodė, jog kolega M. B. negalėjo atvykti į teismą, nes buvo po naktinės pamainos.

Liudytoja A. G. parodė, jog 2015-12-27 buvo svečiuose daugiabučio namo aštuntajame aukšte ir pamatė, kad žmogus bando įdomiai išvažiuoti iš aikštelės. Važiuodamas atbuline eiga asmuo atsitrenkė į jos automobilį, išlipo iš savo automobilio, pasižiūrėjo į jos automobilį ir paskui per priekį išvažiavo iš aikštelės. Matė, jog jos automobilis sujudėjo. Jai apie tai pranešė ir kaimynas iš trečio aukšto, kuris matė įvykį ir paskambino pasakyti. Tada iškvietė policiją, sužinojo kur žmogus gyvena. Jos automobilis buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų pačioje įvykio vietoje. Tą patį vakarą policiją iškvietė dar kartą ir tada pareigūnas nufotografavo automobilį bei ji parašė pareiškimą. Kadangi, jos automobilis buvo nepatrauktas, kitas automobilis to padaryti negalėjo. Automobilis priklauso jos tėvui, o šis tuo metu buvo išplaukęs į jūrą.

Teismo posėdžio metu gautas liudytojo Klaipėdos AVPK KPB tyrėjo, M. B., prašymas vadovautis jo tarnybiniu pranešimu, esančiu byloje.

Iš Klaipėdos AVPK KPB tyrėjo, M. B., tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio aplinkybių (b. l. 6), matyti, jog 2015-12-27, 23.02 val., buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį namo kieme, Taikos pr. 123, Klaipėdoje. Atvykus į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja A. G., kuri nurodė, kad 14.45 val. per savo buto langą pastebėjo kaip į jos stovintį automobilį „N. P.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė važiavęs atbuline eiga automobilis „V. J.“, v. nr. (duomenys neskelbtini). A. G. paaiškino, jog „V.“ automobilį vairavo vyriškis - apie 70 metų amžiaus, žilų plaukų su akiniais, kuris po susidūrimo išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjęs abu automobilius nuvažiavo. A. G., išėjusi į kiemą ir apžiūrėjusi savo automobilį „N.“, pastebėjo, jog automobiliui yra apgadintas priekinis bamperis.

Be Klaipėdos AVPK KPB tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio aplinkybių N. K. padaryti pažeidimai įrodinėjami: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3); Klaipėdos AVPK KPT vyresniosios specialistės, E. K., tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio tyrimo (b. l. 4); Klaipėdos AVPK užfiksuota eismo įvykio vietos schema (b. l. 8); N. K. nubraižyta išvažiavimo iš aikštelės schema (b. l. 5); papildoma N. K. pateikta schema (b. l. 22); fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog „V. J.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio apibraižymų aukštis (44-51cm) atitinka automobilio „N. P.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), apibraižymų aukštį (b.l. 7, 9-10); liudytojos A. G. paaiškinimu (b. l. 11), kuriuo nurodė aplinkybes, analogiškas išdėstytoms Klaipėdos AVPK KPB tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio aplinkybių; išrašu iš ATPR apie N. K. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16-18).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimų

N. K. padaryti veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kai jis 2015-12-27, 14.45 val., Taikos pr. 123, Klaipėdoje, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „V. J.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę „N. P.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. G.. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė.

Nagrinėjamu atveju, remiantis teismų praktika, kai nagrinėjamos bylos administracinių teisės pažeidimų transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 10 Skirsnis), paminėtina, jog dažna situacija, kai administracinėn atsakimybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 130 str. 1 d. yra betarpiškai susijęs su ATPK 127 str. 2 d., kada pažeidžiant KET pasitraukiama iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, kai prieš tai pažeidus KET jau yra įvykęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktas. Ir, būtent, šio fakto buvimas yra priežastis pasitraukti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Įvertinęs teismo posėdžio metu išnagrinėtų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad N. K., 2015-12-27, 14.45 val., Taikos pr. 123, Klaipėdoje, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „V. J.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, kliudė kitą stovinčią transporto priemonę „N. P.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. G.. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku išvažiuodamas iš aikštelės galėjo kliudyti automobilį „N. P.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), neigia ir pats N. K.. Jis administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu bei teismui pateikė savo nubraižytą išvažiavimo iš aikštelės schemą (b. l. 5) bei jos papildymą (b. l. 22), kurie, logiškai vertinant, atitinka labiau N. K. nupasakotas aplinkybes, nei pagal liudytojos A. G. paaiškinimą nurodytą versiją, kad N. K. bandydamas išvažiuoti iš aikštelės atbuline eiga kliudė jos automobilį ir apgadino, bei pagal jos parodymus surašytuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

N. K. administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas aplinkybes paneigia N. K., jo žmonos, S. K., parodymai teismo posėdžio metu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandydamas išvažiuoti iš aikštelės judėjo atbuline eiga, išlipo pasižiūrėti ar turės galimybę pravažiuoti nekliudydamas kitų automobilių ir supratęs, kad neišvažiuos, važiavo tiesia eiga per bortelius apvažiuodamas prie jo transporto priemonės pastatytus automobilius. Antra, byloje nėra užfiksuota jokių realių apgadinimų ant N. K. automobilio galinės dalies bamperio, kairio ar dešinio sparnų, kas liudytų buvusį kontaktą, judant automobiliui atbuline eiga. Šią teismo išvadą patvirtina ir Klaipėdos AVPK KPT vyresniosios specialistės, E. K., parodymai teismo posėdžio metu, jog automobilis „V. J.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), turėjo apibraižymus dėl ilgo eksplotavimo laiko, tačiau abibraižymas, atitinkantis „N. P.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galimo apgadinimo aukštį, esantį priekinio bamperio kairėje pusėje, užfiksuotas tik vienas - „V. J.“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio dešinėje pusėje. Bylos medžiaga nustatyta, kad su priekine N. K. vairuojamo automobilio dalimi jokio kontakto tarp automobilių nebuvo.

Jokių konkrečių įrodymų, be liudytojos A. G. nurodytų aplinkybių ir liudytojo S. (apklaustas bylos tyrimo metu telefonu) parodymų, kurie nupasakoti remiantis matytu vaizdu stebint iš daugiabučio namo pastato, paneigiančių N. K. paaiškinimus ir iškeltą versiją, apie tai, kad automobiliu iš aikštelės išvažiavo priekine eiga, apvažiuojant kitas transporto priemones ir nepadarant jokių apgadinimų, surinkta nėra.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2012-07-30 Nr. N575 -310/2012).

N. K. inkriminuotas ir kaltinimas, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kelių eismo taisyklių 222 p. nustatyta, - „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“. Nesant konkrečios žalos fakto, nagrinėjamoje situacijoje negalima pripažinti esant ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo įvykį bei sudėtį. Iš to seka, jog kartu nėra ir eismo įvykio fakto, be ko nėra galimas pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., kvalifikavimas, kadangi nenustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių N. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), konstatuotina, jog N. K. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties požymių (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str. 1 d. ir 2 d., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., N. K. (N. K.) atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose jam inkriminuojamų pažeidimų įvykių ir sudėties požymių.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.