Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties R.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu nubaudė R.K. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 8 d. apie 7 val. 15 min. Kaune, K.Petrausko g., vairuodamas automobilį, keisdamas važiavimo kryptį, susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusia transporto priemone, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, o bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad jis vairavo keleivinį mikroautobusą ir ginčijamame nutarime nurodytu laiku važiuodamas K.Petrausko gatve pirmąja eismo juosta sustojęs prie šaligatvio išleido keleivę. Tačiau pradėjus važiuoti iš paskos važiavęs automobilis kliudė jo mikroautobuso priekinę dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis dėl eismo įvykio yra nekaltas ir jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi R.K. skundą tenkino iš dalies, o Kauno miesto eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą, kuriuo R.K. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, panaikino ir grąžino bylą iš naujo tirti Kauno miesto eismo priežiūros tarnybai.

Teismas nurodė, kad pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas kartu konstatavo, kad šioje byloje eismo įvykio aplinkybės nėra pilnai išaiškintos, transporto priemonių susidūrimo mechanizmas nėra akivaizdus, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi ir šių prieštaravimų teismas negali pašalinti. Kaip pabrėžė teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K. nurodė, kad jis važiavo pirmąja eismo juosta ir sustojęs prie šaligatvio išleido keleivį. Pradėjus važiuoti į jo automobilio priekinę dalį atsitrenkė nukentėjusiojo vairuojamas automobilis. Tuo tarpu nukentėjęs asmuo V.K. aiškina, kad R.K. važiavęs pirmąja eismo juosta, o jis antrąja. Važiuojant lygiagrečiai posūkyje pareiškėjo vairuojamas automobilis kliudė jo vairuojamą automobilį. Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija iš automobilių sugadinimų nusprendė, kad R.K. automobilis nepraleido antrąja eismo juosta važiuojančio nukentėjusiojo automobilio. Teismo nuomone, transporto priemonių susidūrimo mechanizmui ir šio susidūrimo techninei priežasčiai nustatyti byloje yra būtina atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą. Kadangi eismo įvykio aplinkybės nėra pilnai išaiškintos, byloje būtina rinkti papildomus įrodymus, teismas bylą grąžino iš naujo tirti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

III.

Apeliaciniu skundu administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad jis už sankryžos su P.Vaičaičio g. ruošėsi sustoti išleisti keleivio neatitinka tikrovės, kadangi automobilio FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės kampas rodo, jog automobilis ne artėjo prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o nežymiai nuo jo tolo ir vairuotojas keitė važiavimo kryptį į kairę pusę. Nors abiejų eismo dalyvių paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi, tačiau automobilio VW PASSAT vairuotojo V.K. teiginio, kad jis važiavo antrąja eismo juosta ir į dešinę pusę sukti ar kitaip keisti važiavimo krypties nesiruošė, negalima paneigti. Jo paaiškinimas eismo įvykio įforminimo metu ir teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Taigi, administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos nuomone, informacija apie automobilių apgadinimų pobūdį yra pakankamas pagrindas teigti, jog Kelių eismo taisyklių reikalavimams nusižengė būtent automobilio FORD TRANSIT vairuotojas R.K.

2. Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos manymu, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino eismo įvykio vietos schemoje nurodytų itin svarbių įrodymų - abiejų automobilių apgadinimų pobūdžio, o labiau orientavosi į eismo įvykio dalyvių ir eismo įvykį mačiusių asmenų paaiškinimus, kurie prieštarauja anksčiau išdėstytoms aplinkybėms. Šiuo atveju Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos viršininkas, priimdamas nutarimą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį automobilio FORD TRANSIT vairuotoją R.K. visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nutarimą priėmė teisingą, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl šioje byloje skirti ekspertizę, arba atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis), kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra netikslinga.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K. prašo skundą atmesti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde, kaip vienintelis ir itin svarbus įrodymas vertinamas automobilio apgadinimų pobūdis ir konstatuojama, kad teismas neįvertino šio įrodymo. Tačiau, kaip teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, transporto priemonių sugadinimų lokalizacija šiuo atveju nieko neįrodo. Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija galimai supranta, kad, atlikus ekspertizę ar specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą, negaus kategoriškos išvados dėl autoįvykio schemos ir, ignoruodama Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje siūloma atlikti minėtus tyrimus teigia, kad tyrimą atlikti netikslinga.

2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobiliui FORD TRANSIT buvo apgadintas priekinis kairės pusės sparno kampas, tačiau, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, tai yra netiesa. Šiuo atveju buvo apgadintas ne priekinio sparno kampas, o priekinio sparno galinės dalies apačia.

3. Atsiliepime pabrėžiama, jog neigtinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo V.K. parodymai yra nuoseklūs ir pagrindžia jo nekaltumą. Atsižvelgiant į autoįvykio vietą kontaktas K.Petrausko gatvėje dėl neteisingai pasirinktos V.K. vairuojamos transporto priemonės trajektorijos įvyko būtent dėl šio asmens kaltės. Tai įrodo ir liudytojų A.D. bei kitų paaiškinimai, kurie taip pat yra nuoseklūs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2006 m. gruodžio 8 d. apie 7 val. 15 min. Kaune, K.Petrausko g., vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, keisdamas važiavimo kryptį, susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusia transporto priemone VW PASSAT, vairuojama V.K., dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės (t. y. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą).

Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio dalyvių ir kitų liudytojų paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi, o pats transporto priemonių susidūrimo mechanizmas nėra akivaizdus. Kaip matyti iš 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo turinio, administracinę nuobaudą paskyrusi institucija būtent iš automobilių susidūrimo vietos ir automobilių apgadinimų pobūdžio analizės (b.l. 4) nusprendė, kad R.K. automobilis nepraleido antrąja eismo juosta važiuojančio nukentėjusiojo V.K. automobilio. Aplinkybė, jog sprendžiant R.K. atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina remtis eismo įvykio vietos schemos ir abiejų automobilių apgadinimų pobūdžio analize nurodoma tiek administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos apeliaciniame skunde (b.l. 29), tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsiliepime į šį skundą. Tačiau šių byloje esančių įrodymų turinys kiekvieno iš proceso dalyvių yra vertinamas skirtingai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, automobilių kontaktas, vertinant automobiliui FORD TRANSIT padarytų apgadinimų pobūdį (apgadinta priekinio sparno galinės dalies apačia) K.Petrausko g., Kaune įvyko dėl neteisingai pasirinktos vairuotojo V.K. važiavimo trajektorijos, tuo tarpu administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos teigimu, vairuotojas V.K. važiavo antrąja eismo juosta ir keisti važiavimo krypties nesiruošė.

Taigi, kaip iš esmės sutinka tiek administracinę nuobaudą paskyrusi institucija, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, siekiant teisingai išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, iš esmės yra būtina tirti automobilių judėjimo trajektorijas eismo įvykio metu ir automobiliams padarytų apgadinimų pobūdį. Kadangi tai reikalauja specialių žinių automobilių technikos srityje, transporto priemonių susidūrimo mechanizmui ir šio susidūrimo objektyviai techninei priežasčiai nustatyti byloje yra būtina atlikti specialių technikos žinių reikalaujantį tyrimą, kaip tai numato ATPK 277 straipsnio nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinę nuobaudą paskyrusi institucija nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą šių veiksmų neatliko ir atitinkamai visų eismo įvykio aplinkybių, kurioms nustatyti būtina rinkti papildomus įrodymus, neišaiškino, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai grąžino bylą iš naujo tirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl šių priežasčių administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

.