Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., gimęs kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis kodas (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. D. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis prisimena, kad buvo vakaras. Jo mama sugrįžo namo ir atėmė iš jo alaus butelį. Kilo konfliktas. Jis pradėjo mamą mušti. Jis neatsimena, ar konflikto metu jis suėmė mamai už kaklo ir ar suspaudė jai kairės rankos žastą. Jis nieko neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. jis grįžo namo ir parsinešė alaus butelį. Prieš tai būdamas koncerte jis išgėrė tris bokalus alaus. Jo mama, pamačiusi alaus butelį, norėjo pastarąjį iš jo atimti. Nenorėdamas atiduoti mamai alaus butelio, kurį laikė tiek jis, tiek ir jo mama, jis mamai sugriebė už kaklo ir kairės rankos žasto. Mama alaus butelį iš rankų paleido. Jis iššluostė grindis, o mama kambaryje užsirakino. Jis išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Atsibudęs jis norėjo paprašyti mamos pinigų alui, todėl beldėsi į mamos kambario duris. Tada mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir jį sulaikė. Jis atsiprašo mamos dėl savo veiksmų ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ką mamai padarė (b. l. 29-30, 32-33).

Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą jos sūnus M. D. buvo išgėręs alkoholio. Sūnus norėjo eiti nusipirkti dar alkoholio, taigi ji norėdama sūnų apsaugoti, kad šis išėjęs nenugriūtų, užrakino namų duris. Tada sūnus suėmė jai už rankos, bet skausmo nesukėlė. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie išvežė jos sūnų į areštinę. Į policijos pareigūnus ji kreipėsi dėl savo ramybės, kad sūnus neišeitų ir nenusipirktų alkoholio. Sūnus nerimavo, todėl ji nutarė, kad bus geriau, jei ji iškvies policijos pareigūnus. Ji padarė klaidą, kad iškvietė policijos pareigūnus, o ne psichiatrus.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius R. D. pareiškimą (b. l. 14), R. D. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jai buvo sukeltas nežymus fizinis skausmas. Pasekmių dėl sukelto fizinio skausmo nėra. Nagrinėjamo įvykio metu sūnus jai sugriebė už rankos, gali būti, kad ir už kaklo, nes ji ir sūnus stumdėsi. Ji negali tiksliai papasakoti šių aplinkybių. Jos sūnus 2018 m. rugsėjo 4 d. patyrė galvos traumą, sūnui buvo atlikta galvos operacija, po kurios sūnus penkias paras gulėjo reanimacijoje. Dėl galvos traumos kilo sunkios pasekmės sveikatai. Po to sūnus dar kartą patyrė galvos traumą, reanimacijoje sūnus gulėjo septynias paras. Po traumų sūnus prarado atmintį, sutriko judesiai. Sūnui reikalinga pastovi ir nuolatinė priežiūra bei slauga. Dėl sūnaus sveikatos šeimoje yra labai sudėtinga situacija. Ji prašo teismo atsižvelgti į sūnaus sveikatos būklę. Jokių pretenzijų sūnui ji neturi. Ji kreipėsi dėl invalidumo dokumentų sūnui išdavimo. Ji prašo, kad sūnus būtų atleistas nuo bausmės. Po įvykio sūnus nesielgia agresyviai, nes yra pasyvus.

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. jos sūnus M. D. grįžo namo. Ji pastebėjo, kad sūnus yra išgėręs alkoholio. Sūnus parsinešė alaus butelį. Ji norėjo atimti iš sūnaus alaus butelį. Sūnus ant jos supyko ir šaukdamas „atiduok“ griebė jai už kaklo ir suspaudė kairės rankos žastą. Ji pajuto skausmą. Po konflikto ji nuėjo į savo kambarį. Sūnus vaikščiojo po namus, trankė durimis. Tada ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Jai buvo sukeltas visiškai nežymus fizinis skausmas. Ji savo sūnui jokių pretenzijų neturi ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Sūnus patyrė sunkią galvos traumą, buvo operuotas Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Sūnus penkias paras buvo komos būklėje, penkias paras gulėjo reanimacijoje. Vėliau sūnus buvo perkeltas į Neurochirurgijos skyrių, po ko sūnui buvo skirta reabilitacija. Šiuo metu sūnus gydomas ambulatoriškai. Sūnui ji formina invalidumą. Jos sūnui reikalinga pagalba, nes sūnus yra bejėgis. Sūnui smarkai skauda galvą, sutrikę jo judesiai (b. l. 1-3, 20-21).

Specialistas ištyręs R. D. kūną, konstatavo, kad R. D. padarytos poodinės kraujosruvos kairiajame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti žalojimo įrankį. Pagal sužalojimų išdėstymą ir jų dydį sužalojimai galėjo būti padaryti R. D. nurodytu būdu, t. y. suspaudus žastą pirštais. Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių, kokioje padėtyje galėjo būti R. D. sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. 07.38 val. M. D. iškvepiamame ore rasta 0,12 promilės alkoholio (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad M. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat R. D. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada, alkotesterio šaknelė, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. bute, esančiame Buivydiškių g. 11-100, Vilniuje, M. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,12 promilės girtumas), konflikto metu tyčia abiem rankomis sugriebė savo mamai R. D. už kaklo ir suspaudė jai kairės rankos žastą, tokiu būdu padarydamas R. D. sužalojimus- poodines kraujosruvas kairiajame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 1 dalis.

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

M. D. tyčia abiem rankomis sugriebė savo mamai R. D. už kaklo ir suspaudė jai kairės rankos žastą, tokiu būdu padarydamas R. D. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. D. yra M. D. mama, t. y. jo šeimos narė, taigi M. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

BK 36 straipsnis.

Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

Teisiamojo posėdžio metu R. D. paprašė atleisti jos sūnų M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi M. D. patyrė sunkią galvos traumą, buvo operuotas Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Sūnus yra bejėgis ir pastarajam reikalinga nuolatinė slauga bei pastovi priežiūra. Ji sūnui pretenzijų neturi.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. rugsėjo 15 d. M. D. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-93). UAB „kodas (duomenys neskelbtini) M. D. epikrizėje iš ligos istorijos nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2018 m. gruodžio 14 d. išraše iš M. D. medicininių dokumentų nurodyta, kad M. D. konstatuota klinikinė diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 89). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. sausio 29 d. M. D. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-88). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. vasario 8 d. M. D. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-86).

Vadovaujantis BK 36 nuostata, aplinkybės, šalinančios asmens ar veikos pavojingumą, turi atsirasti padarius veiką ir jos turi būti naujos, iki tol nežinomos. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių priežasčių (pvz., kaltininkas atleidžiamas iš pareigų, su kurių ėjimu buvo susijusi jo padaryta nusikalstama veika) bei dėl paties kaltininko veiksmų (pradėjo mokytis, sukūrė šeimą, sąžiningai dirba ir pan.), tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką, nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Minėta, kad M. D. sveikatos būklė yra sunki, po patirtų galvos traumų M. D. tapo neįgalus ir jam reikalinga absoliuti pašalinio asmens priežiūra bei pagalba visuose apsitarnavimo veiksmuose, todėl konstatuotina, kad M. D. dėl pasikeitusių aplinkybių tapo nebepavojingas, dėl esamos sveikatos būklės M. D. naujų teisės pažeidimų nepadarys. Įvertinus M. D. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, sveikatos būklę, M. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam praradus pavojingumą, o baudžiamoji byla dėl M. D. padarytos nusikalstamos veikos nutrauktina.

V. Procesinės prievartos priemonės

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 35-38), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam praradus pavojingumą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. D. skirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.