Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. Š., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio 2013 m. liepos 27 d. nutarimas administracinio teises pažeidimo byloje, kurioje M. B. H. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso 174 str. pažeidimo padarymą, o bylos medžiaga perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

nustatė : M.B. H. buvo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. liepos 27 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje, Vilniuje, Katedros aikštėje, kitų žmonių akivaizdoje nusimovė kelnes ir parodė sėdmenis, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 174 str.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – PK) Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio 2013 m. liepos 27 d. nutarimu M. B. H. už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 174 str. padarymą buvo nubaustas 300 litų dydžio bauda.

Šį sprendimą A. B. ir A. S. apskuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamos panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio 2013 m. liepos 27 d. nutarimą ir grąžinti surinktą medžiagą į ikiteisminio tyrimo įstaigą tyrimui dėl padarytų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse atlikti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu, patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio 2013 m. liepos 27 d. nutarimą, o bylos medžiagą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui, nurodydamas, kad M. B. H. veiksmuose įžvelgiami nusikalstami veiksmai numatyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 127 str., 171 str., 284 str. 1 d., todėl apylinkės teismo manymu M. B. H. veiksmų vertinimas pagal ATPK 174 str. yra nepagrįstas.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, bei M. B. H. paskirti administracinę nuobaudą 300 Lt.

Apelianto manymu, skundžiamas teismo nutarimas priimtas neobjektyviai, t.y. tinkamai neįvertinus visų nustatytų esminių aplinkybių bei nepašalinus prieštaravimų.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 2K-178/2005 konstatavo, jog Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos apibudintos panaudojant panašius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Sankcijos už atitinkamų veikų padarymą taip pat panašios. Pažymi, kad tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t.y. atsižvelgiant į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybes, viešosios vietos specifiką.

Apeliantas pažymi, kad pažeidėjas yra Olandijos pilietis, nemokantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos, taip elgdamasis sąmoningai klydo. Nurodo, kad elgdamasis spontaniškai M. B. H. galėjo nepastebėti nei monsinjoro A. S. (neabejotina, kad jis net nežinojo, kas tai per žmogus), nei mažo paveikslėlio su Marijos atvaizdu, nei suprasti už ką meldžiasi sustoję žmonės ar perskaityti, kas parašyta ant laikomo plakato. Pažymi, kad olandas iš karto nutraukė savo veiksmus, kai to pareikalavo žmonės.

Apelianto nuomone, nepagrįsti ir keliantys abejonių teiginiai, kad M. B. H. savo elgesiu siekė išniekinti valstybės simbolį – vėliavą, ar trukdė atlikti religines apeigas. Nurodo, kad objektyviai šis nusikaltimas daromas aktyviais veiksmais – viešai nuplėšiant, sudraskant, sulaužant, sunaikinant, subjaurojant ar kitaip išniekinant Lietuvos valstybės vėliavą arba herbą. Pažymi, kad aptariamu atveju Olandijos pilietis jokių aktyvių veiksmų vėliavos atžvilgiu neatliko. Taip pat kelia klausimą ar aptariamu atveju žmonių grupelės kalbėti poteriai apskritai laikytini pamaldomis, religinėmis apeigomis ar religinėmis iškilmėmis. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju pasekmių nekilo, meldimasis tęsėsi.

Apelianto teigimu, visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų, ar įmonių veikla ir pan. Pažymi, jog aptariamu atveju nebuvo gauta jokių duomenų, jog buvo panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas kūnui žaloti ar gyvybei atimti, padaryta didelė žala ar sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla, sustabdytas eismas ar nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, priešingai daugelis besimeldžiančiųjų nekreipė dėmesio į incidentą ir toliau tęsė savo maldas, todėl mano, kad pasekmės pagal BK 284 str., 1 d. atsirasti nekilo.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad M. B. H. dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, paskirtą nuobaudą įvykdė, todėl uždaviniai numatyti ATPK 1 str. bei 284 str. buvo pasiekti. Taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl M. B. H. atsakomybės pagal baudžiamuosius įstatymus būtų pažeistas konstitucinis principas non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

M. B. H. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nedidelį chuliganizmą, o būtent: jis 2013 m. liepos 27 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje, Vilniuje, Katedros aikštėje, kitų žmonių akivaizdoje nusimovė kelnes ir parodė sėdmenis, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 174 str.

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., teiseną nutraukė, nustatęs Lietuvos Respublikos BK 127 str., 171 str., 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame iš esmės keliamas medžiagos perdavimo tirti prokuratūrai pagrįstumo klausimas – apeliantas nurodo, kad byloje esančių duomenų nepakanka įsitikinimui, kad padarytos veikos atitinka BK 127 str., 171 str., 284 str. 1 d. nusikalstamų veikų požymius.

ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, turi būti atliekami Lietuvos Respublikos ATPK 251 str. 258 str. nustatyti veiksmai.

ATPK 258 str. nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui, o šio kodekso 251 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta ATPK numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. atsako tas, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitokius panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi aptariamu atveju administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami iš esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobūdį.

Iš byloje esančių liudytojų A. B. ir A. S., R. K., T. K. ir A. J. paaiškinimų bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotų parodymų, nustatyta, kad 2013 m. liepos 27 d. apie 13 val. žmonių grupė apie 30 - 40 asmenų, laikydami kryžių, Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą, Šv. Marijos paveikslą, plakatą su nupiešta šeima, meldėsi prie Vilniaus pagrindinės Katedros, t.y. tuo metu vyko religinės pamaldos, tarp besimeldžiančių tikinčiųjų buvo ir monsinjoras A. S., kuris buvo apsirengęs sutaną ir pasipuošęs valstybiniais apdovanojimais. T. M. B. H. veiksmai, atsisukant į maldininkus nugara ir sėdmenų bei lytinių organų demonstravimas, pagrįstai apylinkės teismo vertinamas kaip įžūlus elgesys viešoje vietoje, su patyčiomis, demonstruojant cinišką nepagarbą aplinkiniams, sutrikdantis visuomenės rimtį ir tvarką, juolab, jog toks M. B. H. veiksmas buvo atliktas vidurdienį, miesto centre. Pažymėtina, kad be maldininkų, buvo daug žmonių, tame tarpe ir nepilnamečių asmenų. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. B. H. veika savo pobūdžiu ir intensyvumu peržengė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. ribas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pažeidėjas būdamas Olandijos pilietis, nemokantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos, taip elgdamasis sąmoningai klydo. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad elgdamasis spontaniškai M. B. H. galėjo nepastebėti nei monsinjoro A. S., nei mažo paveikslėlio su Marijos atvaizdu. Pažymėtina, kad M. B. H. elgesys buvo niekuo neišprovokuotas, taip jis pasielgė sąmoningai, tam ruošėsi iš anksto. Iš byloje esančių liudytojų A. B. ir A. S. R. K., A. J., T. K. parodymų matyti, kad M. B. H. su savo šeimos nariais priėjo prie žmonių susirinkusių melstis Katedros aikštėje, atsisegė kelnes, atsuko savo sėdmenis į maldininkų grupę ir pasilenkęs ėmė demonstruoti sėdmenis taip, kad matėsi ir lytiniai organai. Tą darė su pasitenkinimu, o jo tėvas jį filmavo. Ankščiau paminėtų liudytojų parodymai patvirtino, jog jis būtų ilgai tai demonstravęs, jei grupės maldininkai nebūtų jo sulaikę ir perdavę policijai (b.l.15-25;59-62).

Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog įvykio metu buvo panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas kūnui žaloti ar gyvybei atimti, padaryta didelė žala ar sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla, sustabdytas eismas ar nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą. Priešingai nei teigia apeliantas, jog pasekmės pagal BK 284 str., 1 d. nekilo, pažymėtina, kad pagal šiuo metu byloje surinktus duomenis yra pagrindas laikyti, kad Olandijos pilietis savo įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo akivaizdžią nepagarbą Katedros aikštėje susirinkusių besimeldžiančių žmonių atžvilgiu ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi žmonės susirinkę melstis turėjo nutraukti maldą ir kreiptis į policiją pagalbos, norėdami nuraminti itin nepagarbiai besielgiantį Olandijos pilietį. Todėl sutiktina su apylinkės teismo argumentais susijusiais su įvykio aplinkybių vertinimu.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad byloje yra pakankamai pirminių duomenų, duodančių pagrindą laikyti, kad buvo padaryti nusikalstami veiksmai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistu ir apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.