- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-46-383-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Nr.1A - 46 - 383/2010 Proceso numeris:24-1-00647-09 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2010 m. balandžio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė 15 (penkiolika) MGL dydžio bauda (1950 Lt);
nukentėjusiojo E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. P. priteista 100 Lt (vienas šimtas litų) turtinės žalos atlyginimui ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui.
civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas, iš A. P. priteista 300 Lt (trys šimtai litų) turtinei žalai atlyginti; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-06-08 apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, matant pašaliniams asmenims - namo gyventojams, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prapjaudamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Opel corsa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangą bei išplūsdamas E. L. necenzūriniais žodžiais, bei ne mažiau dviejų kartų kumščiu suduodamas jam į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti 2009-10-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl to, kad teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Nuosprendyje nėra pateikta išsami įrodymų analizė, nepašalinti prieštaravimai tarp atskirų įrodymų. Teismas neanalizavo tos aplinkybės, kad nukentėjusysis iš kumščio trenkė nuteistajam, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kas prieštarauja tai versijai, kad nukentėjusysis net nebandė suduoti nuteistajam. Teismas nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Dėl tos priežasties yra neatskleistos sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam aplinkybės. Jokių akivaizdžių sužalojimo požymių nukentėjusiojo veide ne tik tą patį vakarą, bet ir po įvykio praėjus savaitei nesimatė, bet ir negalėjo būti, nes nuteistasis trenkdamas į veidą nukentėjusiajam nepataikė, smūgis buvo pro šalį, kaip priešingai nuosprendyje yra teigiama, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis A. P. ginčijo nukentėjusiojo E. L. sužalojimo faktą ir prašė išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis darytina specialisto išvada, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma. Be to, teismas neanalizavo, ar atskiri asmenų parodymai atitinka LR BPK 20 str. 3 d. nustatytą įrodymams keliamą liečiamumo reikalavimą. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais liudytojos V. L. parodymais, kuriuos teismas turėjo vertinti kritiškai, nes nukentėjusysis ir jo žmona buvo suinteresuoti jiems palankia bylos baigtimi. Teismas šių asmenų parodymais privalėjo remtis tik tuomet, jeigu juos patvirtintų kitų nesuinteresuotų asmenų parodymai. Tačiau būtent liudytojas J. S. savo parodymais paneigė liudytojos V. L. parodymus, jog ji pastatydama savo automobilį, kito automobilio neužstatė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos V. L. parodymai prieštarauja likusių liudytojų parodymams. Liudytojo J. S. parodymai buvo prieštaraujantys aukščiau paminėtų liudytojų aprodymams, tačiau teismas neatsižvelgė į jo duotus parodymus. Byloje buvo vadovaujamasi vien tik nuteistąjį kaltinančiais parodymais, tokiu būdu pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Be to, neteisingai teismas išsprendė su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu susijusius klausimus. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turėjo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimu, patyčiomis demonstravo nepagarbą nuteistojo atžvilgiu ir pats pažeidė viešąją tvarką. Kadangi teismas neobjektyviai ištyrė įrodymus bei nustatė bylos aplinkybes, nes nukentėjusiojo kaltė yra proporcinga, todėl iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas. Teismas neteisingai nustatė, kad viešoje vietoje elgesiui keliamus reikalavimus pažeidė tik nuteistasis, o paties nukentėjusiojo kaltė neturėjo jokios įtakos žalai atsirasti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas ir atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai A. P. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes nuosprendyje nėra pateikta išsami įrodymų analizė, nepašalinti prieštaravimai tarp atskirų įrodymų. Iš nuosprendžio matyti, kad pats kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino įvykio aplinkybes, tai, jog jis peiliu pradūrė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Opel corsa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangą, išplūdo E. L. necenzūriniais žodžiais, bei ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė jam į veidą, tuo padarydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Be paties nuteistojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais - nukentėjusiojo E. L. parodymais, liudytojos V. L. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga. A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į liudytojo J. S. duotus parodymus, nepagrįstai rėmėsi melagingais liudytojos V. L. parodymais, nepagrįstas. Apeliantas neteisus nurodydamas, jog teismas šių asmenų parodymais privalėjo remtis tik tuomet, jeigu juos patvirtintų kitų nesuinteresuotų asmenų parodymai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog teisėjas klausė nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės dėl galimybės užbaigti bylos nagrinėjimą be liudytojo J. S. . Kaltinamasis A. P. pasakė, kad jis klausimų liudytojui J. S. neturės, ir kad galima užbaigti bylos nagrinėjimą. Prašymų, papildymų papildyti įrodymų tyrimą nebuvo pareikšta. Teismas nutarė užbaigti bylos nagrinėjimą be liudytojo J. S. , nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Skundo argumentas, jog akivaizdžių sužalojimo požymių nukentėjusiojo veide nesimatė, nepagrįstas. Byloje yra 2009-06-30 specialisto išvada Nr. 1737/09(02), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajam E. L. padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Netikėti byloje pateikta specialisto išvada teismui pagrindo nėra.
A. P. skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teisme buvo vadovaujamasi vien tik nuteistąjį kaltinančiais parodymais, klaidingas. Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kaltinamajam teisę duoti parodymus (BPK 22, 272 straipsniai), kurie, kaip ir kiti faktiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti ištirti ir įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismas rėmėsi tais nuteistojo, liudytojų parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Taigi pripažintina, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Teismas šio reikalavimo laikėsi, ir nuosprendį grindė ne vien nukentėjusiojo parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais įrodymais.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, kadangi nukentėjusiojo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad viešoje vietoje elgesiui keliamus reikalavimus pažeidė tik nuteistasis, o paties nukentėjusiojo kaltė neturėjo jokios įtakos žalai atsirasti. Pažymėtina, kad pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kuris yra įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1d.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Teismas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pagrįstai, jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Tai, jog nukentėjusysis pats pažeidė viešąją tvarką, negali būti pateisinama kaltinamojo naudai – duoti teisinį pagrindą mažinti pareikštą civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuosprendžiu nustatyta, kad žala atsirado iš kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis E. L. patyrė daug nepatogumų, patyrė išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, ieškinyje pareikštas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis apylinkės teisme buvo sumažintas iki 5000 Lt.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog A. P. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.