- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- A-556-860-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Algauda Šimkūnienė
- Kategorijos
- 9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. S-102 (7-71/2008) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2008 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 68-68, kuriuo patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (11.1-67)-SA-37, patvirtinantis Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2007 m. spalio 15 d. patikrinimo aktu Nr. 32-67 (toliau – ir Aktas) papildomai priskaičiuotą 252 750 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM).
Pareiškėja paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisija priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, todėl sprendimas yra naikintinas. Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, veikdama kartu su tėvais, būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, vadovaudamiesi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, siekė mokestinės naudos norėdami padidinti žemės sklypo vertę ir išvengti mokestinės prievolės, o taip pat susigrąžinti 252 750 Lt sumą iš biudžeto. Pažymėjo, kad tokie Mokestinių ginčų komisijos teiginiai nepagrįsti objektyviais įrodymais, pagrįsti mokesčių administratoriaus prielaidomis ir neteisingomis išvadomis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Kadangi pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, dalyvavo tik viename sandoryje, t. y. iš savo tėvų 2006 m. lapkričio 29 d. priėmė dovaną - žemės sklypą, todėl pareiškėjos, kaip fizinio asmens, apmokestinimui yra reikšminga tik ši sutartis. Mokesčių administratoriaus nuomone, dovanojimo sandoris yra nesąžiningas, nes jame nurodyta tikroji rinkos kaina yra didesnė, negu šis sklypas realiai dovanotojų yra įsigytas. Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklės reglamentuoja, kad dovanų gauto žemės sklypo įsigijimo kaina laikoma tikroji žemės sklypo rinkos vertė, todėl nepagrįstas mokesčių administratoriaus teiginys, kad žemės sklypą pareiškėja įsigijo už 80 000 Lt. Mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo nustatyti dovanų gautam turtui kitokią įsigijimo vertę, nei nustato norminis aktas, taigi už pareiškėją sumokėto GPM permoka turi būti grąžinta. Nesutiko ir su Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra nesąžiningas sandoris vien todėl, jog J. M. buvo skolinga G. Š., tačiau jai priklausantis žemės sklypas varžytinių metu buvo parduotas ne G. Š., o D. D. (pareiškėjos motinai), t. y. J. M. priklausantis žemės sklypas kaip skola buvo atiduotas, bet ne G. Š. , kuriam J. M. buvo skolinga, o skolininko nurodytam pirkėjui – D. D. Turto pardavimas iš varžytinių nėra laisva valia sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris. Pabrėžė, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu liko neįvertinti argumentai, kad nei pareiškėjos vyrui G. Š., nei pačiai pareiškėjai šis sklypas negalėjo būti parduotas už skolą, nes buvo pradėtas priverstinis turto pardavimas iš varžytinių. Priverstinis turto pardavimas yra griežtai reglamentuotas įstatymo. Vykdymo procesą ir priverstinio turto pardavimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) VI dalis. Ginčo atveju skolininkė buvo J. M., kuri pasiūlė įsigyti jos iš varžytinių parduodamą žemės sklypą D. D. 2006 m. gegužės 15 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas surašytas antstolės Violetos Bespalovienės, vadovaujantis CPK 704 straipsnio numatyta tvarka, ir patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos. CPK 725 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytinių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytinių aktą ir varžytines pripažįsta neįvykusiomis. Teisėja, tvirtindama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, jokių esminių pažeidimų nenustatė, todėl akivaizdu, kad žemės sklypą D. D. įsigijo teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šis sandoris yra nesąžiningas. Įstatymas numato, kad išieškotojas vykdymo procese paimti skolininko turtą gali ne kada nori ir ne savo iniciatyva, o tik antstoliui paskelbus varžytynes neįvykusiomis ir raštu pasiūlius išieškotojui paimti turtą. Teigė, kad pareiškėjai nėra aišku, kodėl mokesčių administratorius nusprendė, kad G. Š. turėjo galimybę nusipirkti žemės sklypą už 80 000 Lt ir šią sumą laiko pareiškėjos dovanų gauto žemės sklypo įsigijimo kaina, jeigu įstatymas nenumato turto perdavimo išieškotojui tokia kaina. Įstatymas numato skirtingas turto įgijimo kainas, priklausomai nuo to, kokioje varžytynių stadijoje antstolis siūlo išieškotojui įsigyti skolininko turtą ir dėl kokių priežasčių varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Taip pat nepagrįstu laiko ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimo teiginį, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas turint vieną tikslą - perduoti žemės sklypą asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn. Jeigu sklypas būtų už skolą parduotas ne skolininko pasiūlytam pirkėjui, o G. Š., kaip reikalauja mokesčių administratorius (nors tai procesiškai buvo neįmanoma), šis turtas būtų A. ir G. Š. bendroji jungtinė nuosavybė. Gavusi žemės sklypą dovanų iš savo tėvų pareiškėja jį įgijo kaip asmeninę nuosavybę (Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 2 p.), o ne kaip bendrąją jungtinę ir tai nurodyta žemės sklypo dovanojimo sutarties 1 ir 13 punktuose, nes tokia buvo jos tėvų valia. Todėl nepagrįstas Akto teiginys, kad atkūrus iškreipiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypą pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą įsigijo D. D., nes pagal patikrinimo metu surinktą medžiagą matyti, kad tikrieji turto įgijėjai yra pareiškėja ir G. Š. Akcentavo, kad tikroji žemės sklypo įgijėja yra pareiškėja, o ne jos šeima, todėl dovanojimo sutartimi jokios aplinkybės nėra iškreiptos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 32-34) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad Inspekcija pagrįstai pritaikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką ir atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą bei pagrįstai ir teisingai perskaičiavo pareiškėjai grąžintiną iš biudžeto permokėtą GPM sumą (12 000 Lt), todėl skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė Aktą, kuriame, vadovaudamasi MAĮ 67 ir 69 straipsnių nuostatomis ir įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjos deklaracijoje nepagrįstai deklaruota grąžintina 264 750 Lt GPM suma. Perskaičiavus GPM, pareiškėjai grąžintina GPM suma sudaro 12 000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad minėtų sandorių sudarymas per trumpą laiko tarpą, dokumentuose fiksuojant kintančią žemės sklypo vertę, leidžia teigti, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, veikdama kartu su tėvais, būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, vadovaudamiesi GPMĮ nuostatomis, siekė mokestinės naudos turėdami tikslą padidinti žemės sklypo vertę ir išvengti mokestinės prievolės, o taip pat susigrąžinti 252 750 Lt sumą iš biudžeto. Pabrėžė, kad tokios išvados pagrįstumą ir teisingumą patvirtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypo pardavimo būtinumą. Taip pat minėtų aplinkybių buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. MAĮ 69 straipsnio 1 dalį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (b. l. 53-58) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Mokestinių ginčų komisijos ir VMI prie FM sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra gyventojų pajamų mokesčio permoka ir jos grąžinimas. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja MAĮ ir GPMĮ. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 2 straipsnio 10 dalimi, 87 straipsnio 5 dalimi, 87 str. 6 dalimi, MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A10-846/2006, A11-719/2007 ir A556-250/2008. Teismas iš ištirtų bylos rašytinių įrodymų nustatė, kad nekilnojamo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus dar prieš dovanojimo sandorį, o atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiškai kintančią turto vertę, suponuoja išvadą, kad pareiškėja siekė mokestinės naudos. Teismas konstatavo, kad per trumpą laiko tarpą įvykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turinio viršenybės prieš formą principo taikymą tvirtina bei suponuoja ir kitos bylos faktinės aplinkybės. Minimas žemės sklypas, kuris kaip skola turėjo atitekti G. Š. (pareiškėjos sutuoktiniui), buvo įsigytas ne G. Š., o D. D. (pareiškėjos motinos). Sklypo pardavimu bendrai Lietuvos-JAV UAB „Sanitex“ rūpinosi G. Š. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypą pardavė, nes reikėjo pinigų, tačiau šis pareiškėjos teiginys nėra pagrįstas jokiais bylos rašytiniais įrodymais. D. D. 2007 m. birželio 12 d. paaiškinime nurodė, kad žemės sklypą įsigijo per antstolių kontorą, tačiau įsigijimo dokumentų ji neranda. Kainos, už kiek įsigytas žemės sklypas, tiksliai neatsimena ir teigė, kad žemės sklypas įsigytas už 80 000 -90 000 Lt. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Inspekcijai pateikė ne D. D. , o pareiškėja. G. Š., žinodamas žemės sklypo rinkos vertę (jo sutuoktinė pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto preliminarų rinkos vertės nustatymą, kur minimo žemės sklypo rinkos vertė 2006 m. gruodžio mėnesį buvo 1 883 000 Lt), teigė, kad žemės sklypas jam buvo nereikalingas, nes jis turėjo įsipareigojimų bankui, todėl norėjo greičiau grąžinti paimtą paskolą. Bendros Lietuvos - JAV UAB „Sanitex“ atstovas A. J. paaiškino, kad dėl žemės sklypo pardavimo ir sandorio vykdymo jis bendravo su pareiškėjos sutuoktiniu G. Š., o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris įvyko apytiksliai per savaitę nuo derybų pradžios. Taigi nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų (pareiškėjos sutuoktinio, pareiškėjos tėvų ir pareiškėjos) siekiant gauti mokestinę naudą bei leidžia daryti išvadą, kad įsigytą žemės sklypą siekta parduoti ir jis įsigytas per antstolių kontorą D. D. vardu tik tam, kad vėliau sudarant dovanojimo sandorį būtų įteisinta didesnė sklypo kaina, ir vėliau parduodant minėtą žemės sklypą jo įsigijimo kaina būtų laikoma dovanojimo sutartyje šalių nurodyta žemės sklypo kaina. Pareiškėja ir su ja susiję asmenys nepagrindė bei neįrodė, kad dovanojimo sandorio tikslas buvo kitas nei nustatė mokesčių administratorius, t. y. išvengti GPM mokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo prasme 2006 m. lapkričio 29 d. dovanojimo sandoriu buvo siekiama tik mokestinės naudos. Kitų tikslų siekimas šio ginčo atveju nenustatytas, o tai visiškai paneigia pareiškėjos teisę į 264 750 Lt GPM permokos grąžinimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatavo, kad Mokestinių ginčų komisija ir VMI prie FM tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, Mokestinių ginčų komisijos sprendimas ir VMI prie FM sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 62-64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei bylai svarbias aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėja siekė mokestinės naudos. Teismas netyrė, ar įsigyjant žemės sklypą per antstolių kontorą D. D. vardu, pareiškėja turėjo tikslą įteisinti didesnę sklypo vertę.
3. Mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo nustatyti dovanų gautam turtui kitokią įsigijimo vertę, negu nustato norminis aktas, todėl už pareiškėją sumokėto gyventojų pajamų mokesčio permoka turi būti grąžinta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74-76) prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pareiškėja nei Inspekcijai, nei centriniam mokesčių administratoriui, nei Mokestinių ginčų komisijai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypo pardavimo būtinumą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pardavė žemės sklypą UAB „Sanitex“, nes tokiu būdu atsirado galimybė grąžinti skolas, kas, pareiškėjos teigimu, ir buvo padaryta. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ji turėjo skolinių įsipareigojimų ir turėjo skolas atiduoti būtent tuo laikotarpiu, kuomet buvo parduotas nekilnojamasis turtas. 2008 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjos atstovė pateikė teismui operacijų atliktų pagal sutartį išrašus, iš kurių matyti, kad šių operacijų šalimi buvo tik pareiškėjos vyras, o ne pareiškėja. Pačios paskolos sutarties pareiškėja teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t.y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluoto Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartimis siekta išvengti mokesčio nuo turto pardavimo pajamų mokėjimo.
Iš administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad 2,6900 ha ginčo žemės sklypą, esantį Panevėžio mieste, 2006 m. birželio 12 d. įsigijo pareiškėjos A. Š. mama D. D. už ne didesnę kaip 100 000 Lt sumą. 2006 m. lapkričio 29 d. D. D. ir R. D. minėtą sklypą, įvertintą jau 1 765 000 Lt, padovanojo dukrai A. Š., kuri 2006 m. gruodžio 12 d. žemės sklypą pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Sanitex“ už 1 799 341 Lt. Per trumpą laiko tarpą to paties žemės sklypo atžvilgiu įvykdyti sandoriai, kurių metu žemės sklypo vertė padidinta itin ženkliai. Sandoriai įvyko tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų. Nekilnojamojo turto likimas, sprendžiant pagal byloje esančius įrodymus, buvo aiškus prieš dovanojimo sutartį (Mokestinė byla). Visa tai įrodo, jog tikrai siekta mokestinės naudos, o mokesčių administratorius pagrįstai papildomai priskaičiavo gyventojų pajamų mokestį taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą.
Pareiškėja A. Š. priešingų įrodymų, paneigiančių ar keliančių abejonių mokesčių administratoriaus išvadomis, kam buvo reikalingi pinigai, parduodant žemės sklypą, nors savo ruožtu ir turėdama tokią pareigą, nepateikė, todėl jos duoti paaiškinimai, kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, atmesti pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; procesinio sprendimo kategorija 9.1).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė akcentavo nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą mokesčių mokėtojui. Užimta pozicija niekuo neparemta. Šiuo klausimu jau ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir pažymėjęs, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, tačiau ir pats mokesčių mokėtojas savo galimybių ribose turi teikti įrodymus patvirtinančius jo paaiškinimus apie vienas ar kitas esmines faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį įrodymus teikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai reiškia, kad ir pareiškėja, kaip proceso šalis, turėjo teisę bei pareigą teikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes, susijusias su dovanoto turto pardavimo būtinybe, bet nepateikė.
Dėl išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė mokesčius ir mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.