- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- eI2-4576-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01073-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Marijampolės apskrities VPK
- Advokatai
- Giedrė Subačiūtė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui L. K., pareiškėjo atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei – Dulinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Marijampolės apskr. VS) 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 20-IL-64-00202-e „Panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės apskr. VS 2020 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 20-IL-64-00202-e „Panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“. Nurodė, kad 2020 m. vasario 8 d. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05665-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal aplinkybes, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Jurbarke, pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei S. B. į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. 2020 m. kovo 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. J. nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05665-20, argumentuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu S. B. ir pareiškėjas susitaikė, pareiškėjas pripažino kaltę, todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2020 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2020 m. kovo 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. J. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05665-20 ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 str. 2 d. Atsakovas sprendime nurodė, kad „Ikiteisminio tyrimo metu L. K. su sugyventine susitaikė ir 2020-03-04 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dėl L. K. veiksmų nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau paminėtas faktas charakterizuoja L. K. kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 40 str. 1 d. 10 p. numato leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimą. Be to Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p., kaip smurto artimoje aplinkoje prevenciją, nurodo būtent leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimą arba turėto panaikinimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu L. K. buvo neblaivus, o tai reiškia, kad asmuo vartoja alkoholį, dėl ko gali atsirasti grėsmė neteisėtai panaudoti ginklą“. Taigi, atsakovas remdamasis GŠKĮ 40 str. 1 d. 10 p., Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtinto „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo“ 92.1 p., bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p., priėmė skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą tik formaliai įvertino 2020 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir visiškai nevertino ikiteisminiame tyrime buvusių duomenų viseto, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas apie pareiškėjo asmenį, nagrinėjamam atvejui netinkamai taikė GŠKĮ 40 str. 1 d. 10 p. bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjas yra charakterizuojamas kaip asmuo, kuris yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Taigi sprendime atsakovo padaryta išvada iš esmės yra prieštaraujanti 2020 m. kovo 3 d. prokuroro nutarimui bei 2020 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarčiai. Atsakovas individualiai nevertino duomenų, kurie objektyviai pagrįstų pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas niekuomet nebuvo teistas, taip pat administracine tvarka metų laikotarpyje nebuvo baustas, t. y. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neatsižvelgė, kad pareiškėjas niekuomet nebuvo baustas už ginklų laikymo, naudojimo ar medžioklės taisyklių pažeidimus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neturėjo ir nebuvo surinkęs jokių pakankamų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas vartoja alkoholį, dėl ko gali atsirasti grėsmė neteisėtai panaudoti ginklą. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, darė priešingas išvadas nei, kad buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir nurodyta 2020 m. kovo 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. J. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05665-20 bei 2020 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartyje, jokių papildomų duomenų charakterizuojančių pareiškėjo asmenį nerinko ir vien tik remdamasis formaliais pagrindais pareiškėjo atžvilgiu taikė GŠKĮ 40 str. 1 d. 10 p. bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p., tokiu būdu pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisingą ir neproporcingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime teigia, kad L. K. 2020 m. vasario 7 d., būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,64 promilių girtumas, smurtavo prieš savo sugyventinę, t. y. ją pastūmė, tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė į veidą, sužalodamas lūpą, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matosi, kad L. K. pats išprovokavo konfliktą, reikalaudamas duoti telefoną. Akivaizdu, kad konflikto priežastis vidutinis girtumas. Nors sugyventinė L. K. atleido, jie susitaikė ir 2020 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, smurto faktas prieš artimą asmenį išliko. Asmenis, patyrusius smurtą artimoje aplinkoje gina Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris įpareigoja atsakingas institucijas greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Viena iš smurto artimoje aplinkoje prevencijų 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas arba turimo leidimo panaikinimas. Ginklas yra padidintos rizikos priemonė, kurios smurtautojas gali imtis prieš asmenį iškilus konfliktui, o pavartotas alkoholis dar paaštrinti situaciją. Trijų metų laikotarpis, kuriam panaikinamas leidimas, yra optimalus laikas įvertinti smurtavusio asmens reputaciją ir iš naujo priimti sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas artimoje aplinkoje įvardijamas kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas ir priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Todėl, būtent, leidimo laikyti ar nešiotis ginklą panaikinimas, numatytas GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, yra tinkama prevencijos priemonė, galinti apsaugoti smurtą patyrusį asmenį. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 20-IL-64-00202-e „Panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Ginčijamu sprendimu L. K. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0003859 ir nuspręsta įpareigoti L. K. per 30 dienų nuo pranešimo gavimo organizuoti graižtvinio šautuvo BLASER, Nr. (duomenys neskelbtini) ir lygiavamzdžio šautuvo SILMA, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomų Marijampolės apskr. VPK, realizavimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (minėta, toliau – ir GŠKĮ).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atsakovas skundžiamu sprendimu nurodė, jog L. K. 2020 m. vasario 7 d., būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilių girtumas), smurtavo prieš savo sugyventinę, t. y. tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. 2020 m. vasario 8 d. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir L. K. pareikštas įtarimas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. su sugyventine susitaikė ir 2020 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dėl L. K. veiksmų nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau paminėtas faktas charakterizuoja L. K. kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05665-20 nustatyta, kad 2020 m. vasario 8 d. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05665-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo O. Š. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad 2020 m. vasario 7 d., apie 23.30 val., namuose, neblaivus sugyventinis L. K. gim., 1991 m., kuriam nustatytas 1.64 promilių girtumo laipsnis, sumušė savo sugyventinę S. B. gim., 1995 m., blaivi, kuriai su ranka sudavė nemažiau vieną kartą į veido sritį, dėl ko S. B. pajuto fizinį skausmą. L. K. sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 str., nustatytą tvarka. Pradėtas ikiteismini tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Įtariamasis L. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai gailėjosi.
Ginčijamo Marijampolės apskrities VPK sprendimo teisinis pagrindas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas (Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus). Lietuvos policijos generalinio komisariato 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punktas (Pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina GŠKĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas (leidimai panaikinami, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.).
Pabrėžtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, anter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nors Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. kovo 3 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05665-20, tačiau šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d., būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilių girtumas), smurtavo prieš savo sugyventinę, t. y. tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Aplinkybė, kad dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pagrindu, kad pareiškėjas su nukentėjusiąja susitaikė, nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą sugyventinės atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (pvz., procesiniai sprendimai administracinės bylose Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, eA-572-415/2019 ir kt.).
Be to, iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 30 straipsnių seka, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o pareiškėjas padaryta nusikalstama veika sumenkino savo reputaciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neturėjo ir nebuvo surinkęs jokių pakankamų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas vartoja alkoholį, dėl ko gali atsirasti grėsmė neteisėtai panaudoti ginklą, taip pat kitos pareiškėjo bei jo atstovės teismui nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą.
Duomenų, kad ginklų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 20-IL-64-00202-e „Panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.