Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Ashburn International“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo 250 000 Lt baudą už vienašalį sutarties nutraukimą be priežasties, 11,8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo UAB „Ashburn International“ ir atsakovo UAB „Maxima Lt“ (sutarties sudarymo metu – UAB „VP Market“) buvo sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 301032/04-07-PS (toliau – Sutartis) dėl VPM kortelių lojalumo sprendimo sukūrimo ir aptarnavimo. Pagal šią Sutartį atsakovas užsakė, o ieškovas UAB „Ashburn International“ įsipareigojo sukurti VPM prekybos tinklo (parduotuvių „T-Market“, „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Hyper Maxima“ ir „Maxima Bazė“) klientų lojalumo sistemą, ją įdiegti ir aptarnauti VPM prekybos taškus (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 1.2 punktą VPM užsakė, o UAB „Ashburn International“ įsipareigojo teikti Sutartyje numatytas lojalumo sistemos aptarnavimo paslaugas. Pagal Sutarties 10.1 punktą, Sutarties galiojimo terminas buvo 4 metai (t. y. iki 2007 m. rugsėjo 22 d.), arba tol, kol VPM bus tęsiama lojalumo programa. Sutartis įsigaliojo ir buvo vykdoma. 2006 m. spalio mėn. pabaigoje atsakovas nustojo naudotis ieškovo sukurta ir palaikoma bei prižiūrima lojalumo programos technine ir programine įranga, t. y. į ieškovo UAB „Ashburn International“ serverius lojalumo programos transakcijos nebebuvo nukreipiamos, nors pati lojalumo programa veikė ir iki šiol veikia. Dar iki šio atsijungimo atsakovo reikalavimu jam buvo perduota sistemos veikimui būtina programinė įranga ir duomenų bazių kopijos. 2007 m. vasario 20 d. ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 204 „Dėl 2003-09-22 Paslaugų sutarties Nr. 301032“, kuriame atsakovas pripažino, kad „Sutartis buvo ir yra nutraukta nuo 2006 m. spalio 19 d.“. Sutarties 10.6 punkte buvo numatyta, kad „vienai iš šalių vienašališkai, be priežasties nutraukus sutartį ir/ar bet kurį jos priedą, sumoka kitai šaliai – 250 000 litų dydžio baudą, jei šalys nesusitars kitaip“. Atsakovas be jokio pagrindo, neteisėtai ir nesąžiningai vienašališkai nutraukė Sutartį, todėl ieškovas turi teisę reikalauti Sutarties 10.6 punkte numatytos baudos. Taip pat atsakovas ieškovui turėtų sumokėti palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.), kurių dydį, kai abi šalys yra ūkio subjektai, nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis – palūkanų normą sudaro vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 proc. punktais. Kadangi ieškinio padavimo dieną VILIBOR palūkanų norma buvo 4,80 proc., iš ieškovo priteistinos 11,8 proc. metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Ashburn international“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2006 m. spalio 19 d. Priešingai negu nurodoma skundžiamame teismo sprendime, 2006 m. rugsėjo 6 d. rašte neatsispindi neteisėtas atsakovo tikslas atkurti lojalumo sistemos veikimą savo techninėje įrangoje, nesinaudojant ieškovo paslaugomis. Nei viename iš minėtame atsakovo rašte nurodytuose Sutarties 4.6, 8.3 ir 8.4 punktuose nėra nustatyti Sutarties nutraukimo pagrindai. Todėl teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas, vykdydamas teisėtus atsakovo reikalavimus, perdavė jam Sutartyje numatytą programinę įrangą ir duomenų bazes. Taip pat teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino transakcijų siuntimo sustabdymą per ieškovo sistemą ir Sutarties nutraukimą. Transakcijų siuntimo sustabdymas yra tik Sutarties pažeidimas, o Sutarties pažeidimas ar atsisakymas ją vykdyti nėra tolygus jos nutraukimui. Nors atsakovas faktiškai nustojo siųsti transakcijas per ieškovo administruojamą sistemą, ieškovas jokio įspėjimo ar pranešimo apie Sutarties nutraukimą negavo iki 2007 m. vasario 20 d. Tik 2007 m. pradžioje, po to, kai atsakovas 2007 m. sausio 4 d. raštu Nr. 4 atsisakė mokėti už lojalumo sistemos palaikymo paslaugas pagal 2006 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, ieškovui tapo aišku, kad atsakovas siekia Sutartį nutraukti. Tik tada, kai atsakovas, atsakydamas į 2007 m. sausio 18 d. ieškovo raštą Nr. 02-05, 2007 m. vasario 20 d. raštu Nr. 204 pripažino, kad Sutartis yra nutraukta, ieškovas sužinojo apie Sutarties nutraukimą. Todėl ieškinio senaties termino pradžia yra 2007 m. vasario 20 d. atsakovo rašto gavimo diena 2007 m. vasario 26 d. Ieškinyje nurodomas teiginys, kuriame ieškovas jau žinodamas visas ankstesnių įvykių aplinkybes, nurodė, jog faktiškai sustabdydamas transakcijų siuntimą atsakovas siekė nutraukti Sutartį, nereiškia, kad 2006 m. spalio 19 d. atsakovui sustabdžius transakcijų siuntimą ieškovas turėjo suprasti, jog Sutartis yra nutraukta. Nustatant senaties termino eigos pradžią, svarbus ne momentas, kai atsakovas faktiškai nustojo naudotis paslaugomis, o momentas, kai ieškovas sužinojo apie teisės, dėl kurios pažeidimo reiškiamas ieškinys, pažeidimą.

2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo visapusiškumo reikalavimus ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kai kurių svarbių aplinkybių bei įrodymų, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimus ir kurie paneigia teismo išvadas dėl senaties termino eigos pradžios. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad ieškovas negaudamas atsakovo pranešimo apie Sutarties nutraukimą, ir toliau prižiūrėjo lojalumo sistemos programinę ir techninę įrangą, ši įranga buvo visiškai funkcionali. Už lojalumo sistemos priežiūrą ieškovas taip pat periodiškai išrašydavo ir pateikdavo atsakovui PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl gautų PVM sąskaitų faktūrų nereiškė iki 2007 m. pradžios ir jų negrąžino. Teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas, sąmoningai 4 mėnesius vengdamas pranešti apie Sutarties nutraukimą, elgėsi nesąžiningai ir nusižengė geros komercinės praktikos reikalavimams. Pagal Sutarties 10 punkto nuostatas Sutartis galėjo būti nutraukta tik rašytiniu šalies pranešimu. Taip pat visi kiti šalių tarpusavio pranešimai pagal Sutarties nuostatas turėjo būti teikiami raštu (Sutarties 11.2, 11.5 p.). Atsižvelgiant į šias Sutarties nuostatas, ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovas, ketindamas nutraukti Sutartį, apie tai praneš raštu ir iki tokio rašytinio pranešimo gavimo neturėjo ir negalėjo suprasti, kad Sutartis nutraukta ir jo teisė pažeista.

3. Ieškovas nagrinėjamu atveju laikytinas sąžininga sutartinių santykių šalimi, kai tuo tarpu atsakovo nesąžiningi siekiai yra akivaizdūs. Atsakovas, bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dar 2006 m. rugsėjo mėnesį ėmė sąmoningai ir tikslingai planuoti Sutarties nutraukimą: 2006 m. rugsėjo 6 d. raštu reikalavo iš ieškovo pateikti sistemos programinę įrangą bei duomenų bazių kopijas, jas gavęs ėmė kurti analogišką nuosavą sistemą, o ją sukūręs nustojo naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis. Be to, atsakovas sąmoningai delsė informuoti ieškovą apie minėtus jo sąmoningai bei tikslingai atliekamus veiksmus, įskaitant ir sutarties nutraukimą. Tokiu būdu atsakovas galimai siekė pasinaudoti ypač trumpu ieškinio senaties terminu ir tokiu būdu išvengti realios atsakomybės už neteisėtą Sutarties nutraukimą. Teismas, neatsižvelgdamas į akivaizdų atsakovo nesąžiningumą bei į tai, kad įstatyme yra nustatytas ypač trumpas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris praleistas neilgą laiką (apie 2 mėnesius) bei kitas svarbias aplinkybes, nenagrinėjo ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, kurį, ketindamas taikyti, pagal nusistovėjusią teismų praktiką privalėjo nagrinėti, ir šio termino atnaujinimas šiuo atveju atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus.

4. Teismas nenagrinėjo jokių kitų bylos aplinkybių, išskyrus tas, kuriomis atsakovas grindė savo reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Dėl šios aplinkybės teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.