- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- II-21-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00199-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Institucija
- VA VPK Trakų r. PK
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui D. Č., jos atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-1360-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja D. Č. (toliau – pareiškėja) 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Viršininko Aurimo Tviragos nutarimu Nr. 87-ANR_N-1360-2021 (toliau – Nutarimas) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, t. y. už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 5 d. 01.35 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,45 promilės girtumas, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Nutarimu pareiškėjai paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021 m. spalio 19 d. gautas pareiškėjos skundas. Pareiškėja nesutinka su jai pareikštais kaltinimais, teigia, kad ji nusižengimo nepadarė, todėl prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teisiną nutraukti. Nurodo, kad:
2.1. Alkotesterio parodymai nepatikimi, jais vadovautis nėra pagrindo dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, siekiant išvengti vidinių sensorių užteršimo ir iškreiptų rezultatų fiksavimo, viršijus 500 testų skaičių, būtina nedelsiant kalibruoti alkotesterį, neatsižvelgiant į sekančios metrologinės patikros datą. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kiek iš viso buvo atlikta alkotestų 2021 m. rugsėjo 5 d. su ginčo prietaisu. Duomenų apie jo kalibravimą įstatymo nustatyta tvarka nėra. Taigi šiuo atveju buvo atlikta tik periodinė prietaiso patikra, o ne kalibravimo darbai, atkuriant (patikrinant) gamintojo nustatytus parametrus. Antra, taip pat nėra duomenų, jog policijos pareigūnas vadovavosi alkotesterio naudojimosi instrukcija, ar buvo su ja supažindintas, ar mokėjo prietaisu naudotis; neaišku, kuriam iš pareigūnų šis prietaisas buvo išduotas ir kada. Trečia, alkotesteris galėjo būti sugedęs arba fiksavo burnoje esantį stiprų skrandžio turinio koncentracijos kiekį (acetono rūgšties) (pareiškėja ilgą laiką buvo nevalgiusi dėl virškinimo trakto sutrikimo), o ne mėginį iš plaučių gelmes.
2.2. Kraujo tyrimo rezultatai patvirtina, kad pareiškėja nusižengimo nepadarė – jie yra patikimesni nei alkotesterio parodymai. Pareiškėja, nesutikdama su alkotesterio parodymais, per vieną valandą po administracinio nusižengimo protokolo surašymo kreipėsi į viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl etilo alkoholio kraujyje koncentracijos nustatymo, o laiko tarpas tarp pirmo alkotesterio parodymo ir kraujo paėmimo neviršijo trijų valandų. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad etilo alkoholio pareiškėjos kraujyje nerasta. Tai patvirtina ir 2021 m. spalio 11 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0084/21, kurioje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 01.35 val. vairavo automobilį, būdama blaivi, nes kraujo tyrimas yra tiksliausias tyrimo metodas, o jo pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tuo tarpu atgalinis skaičiavimas negalimas, esant mažesniam nei 0,15 promilių etilo alkoholio koncentracijai kraujyje, nes alkoholis maždaug per tris valandas suskyla.
2.3. Nusižengimas užfiksuotas netinkamai, kas patvirtina, kad pareiškėja nusižengimo nepadarė. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas neteisėto vairavimo laikas yra vėlesnis (01.35 val.), nei buvo nustatytos galimas pareiškėjos (ne) blaivumo faktas (01.34 val.). Be to, byloje nėra tarnybinio pranešimo apie galimai padarytą nusižengimo faktą, kuris privalėjo būti surašytas iš karto po įvykio arba užbaigus patikrinimo procedūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsniu. Pareiškėjos nuomone, kvapo burnoje nebuvimas, adekvatus ir pilnavertis bendravimas su policijos pareigūnais, daugkartinis patikrinimas alkotesteriu, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėja vairavo neblaivi.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepimu nurodė, kad Nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nurodo, kad:
3.1. Duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjos neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnas, atlikęs patikrą, nesivadovavo įstatymų nustatytomis taisyklėmis, nėra. Laikoma, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Specialisto išvadoje Nr. T-A 4701/2021(01), nurodoma, kad pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kraujas buvo paimtas 03.48 val., tačiau tai nepaneigia to fakto, kad pareiškėja vairavimo metu buvo neblaivi, nes nežinoma ir negalima nustatyti momento, nuo kurio alkoholis iš kraujo išnyko. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, t. y. vairavimo metu. Alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos procesų dėsningai mažėja. Tad praėjus apie 2 val. 14 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, kraujyje galėjo nelikti alkoholio. Pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams, ji patyrė stresą, dėl ko kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl ir išsiblaivo greičiau.
3.2. Pareiškėja pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, neginčijo neblaivumo nustatymo akte įrašo, kad alkoholis vartotas prieš 4 valandas, nepateikė jokių reikšmingų jos būklei įtaką dariusių aplinkybių. Be to, pareiškėja buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo, su kuo ji sutiko ir neprieštaravo.
4. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu pareiškėja parodė, kad neprisipažįsta padariusi administracinį nusižengimą, prašo panaikinti Nutarimą skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad niekada nesėdi prie vairo išgėrusi, todėl įvyko nesusipratimas. Ji dirba restorane administratore. 2021 m. rugsėjo 5 d. vyko renginys, jo metu užsakovas, norėdamas atsidėkoti, pasiūlė išgerti, todėl apie 22.00 – 22.30 val. pareiškėja išgėrė apie 40 gramų viskio. Daugiau pareiškėja alkoholio nevartojo ir, kadangi buvo pavargusi, nuėjo numigti. Apie 00.45 val. baigėsi renginys, prie pareiškėjos priėjo šventės dalyviai, kurie jos paprašė, kad ji pavežtų iki namų. Pareiškėja sutiko, juolab, kad atstumas buvo trumpesnis nei 1 km. Pareiškėja, vairuodama, nesijautė girta. Sustojus prie šventės dalyvių kiemo vartų, iš šono pamatė švyturėlius. Pareigūnas tuoj pat pasakė: „iš jūsų automobilio sklinda alkoholio kvapas, prašom išlipt pūst“. Pareiškėjos nuomone, taip ir turėjo būti, kadangi vežė asmenis, kurie buvo vartoję alkoholio. Pirmą kartą atliekant patikrinimą alkotesteriu, jis nepavyko, antru tikrinimu nustatyta 0,56 promilių girtumas. Pareiškėja buvo šokiruota parodymais, nesuprato, kodėl gauti tokie tikrinimo rezultatai. Galbūt dėl to, kad ji buvo nevalgiusi, pavargusi, parūkiusi. Trečio tikrinimo metu pareiškėja įpūtė 0,45 promilės. Policininkai informavo pareiškėją, kad nesutikdama su alkotesterio parodymais, per valandą ji gali pasidaryti kraujo tyrimą. Tam reikėjo toli važiuoti, todėl kol pareigūnai supildė visus dokumentus, kol ji susirado kas nuveš, vos suspėjo tai atlikti laiku. Po dviejų savaičių pareiškėja sužinojo, kad kraujyje alkoholio nerasta. Su kraujo tyrimo rezultatais ji nuvyko į policijos komisariatą. Tačiau policijos pareigūnas tuoj pat informavo apie Nutarimą. Pareiškėjos teigimu, bausmė yra per griežta, nes jai reikia vykti į darbą, vežti vaikus į ugdymo įstaigas, o tam reikalinga teisė vairuoti.
5. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, byla turėtų būti nutraukta, nes ginamoji nekalta. Pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytą poziciją, detalizavo kai kuriuos teiginius. Atstovas taip pat pažymėjo, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ginamoji gyvena Vilniuje, o dirba Vilniaus rajone.
6. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas parodė, kad nusižengimas įrodytas, alkotesteris yra galiojantis, jam atlikta patikra, dėl ko nekyla jokių abejonių dėl parodymų patikimumo. Tuo tarpu tarnybinis pranešimas surašytas ne iš karto po įvykio, kadangi prireikė papildomų duomenų, o jie buvo gauti vėliau.
7. 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu specialistas Paulius Petreikis parodė, kad įrodomąją vertę turi kraujo tyrimas, o ne alkotesterio parodymai. Atsižvelgiant į užsienio praktiką, pavyzdžiui Vokietijoje, esant alkotesterio ir kraujo tyrimų parodymų neatitikimui, alkotesterio parodymai net nevertinami.
8. 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas papildomai nurodė, kad apklausto specialisto teiginiuose daug prieštaravimų. Specialistas medicininio darbo nebedirba, remiasi sena literatūra.
9. 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus motyvus.
10. 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, jog nėra pagrindo abejoti specialisto išvada, kadangi jis mokslų daktaras, dirba „Gjensidige“. Turi daugiametę patirtį šioje srityje. Be to, neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog pareiškėjai girtumui nustatyti buvo atlikti visi testai, nors tai padaryta nebuvo. Jokių girtumo požymių, išskyrus burnos kvapą, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
11. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
12. Pareiškėjai inkriminuotas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėja Nutarimu pripažinta kalta, padariusi minėtą nusižengimą, jai paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių.
13. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
14. Pareiškėja su Nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėja teigia, kad Nutarime nurodytoje vietoje ir laiku ji vairavo transporto priemonę, būdama blaivi, o tai reiškia, kad jai inkriminuoto administracinio nusižengimo pareiškėja nepadarė. Tokią savo poziciją ji grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Alkotesterio parodymai yra nepatikimi.
14.2. Atlikus kraujo tyrimą, pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta, o tai yra patikimesnis tyrimo metodas, todėl jo pagrindu gautais rezultatais turėtų būti vadovaujamasi.
14.3. Administracinis nusižengimas užfiksuotas netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nustatė žemiau nurodytas faktines aplinkybes:
15.1. Nutarime užfiksuota, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 5 d. 01.35 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,45 promilių neblaivumo laipsnis (įvertinus po paklaidos). Nutarimo grafoje „Atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ nurodyta, jog pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Apie Nutarimo gavimą patvirtino pasirašydama ranka Nutarimo apačioje.
15.2. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir Nutarime. Papildomai nurodyta, jog pareiškėja grafoje „Asmens paaiškinimai“ nurodė, jog pripažįsta vairavusi transporto priemonę, galvojo, jog yra blaivi; truputį išgėrė alkoholio prieš 4 valandas.
15.3. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pareiškėjai nustatytas vienas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali, stovėdama pataikyti į nosies galą, gali. Šiame dokumente pareiškėja yra nurodžiusi, jog su tikrinimo rezultatais nesutinka, mano, jog kraujyje alkoholio nėra.
15.4. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0138 patikros rezultatų kopijos išraše užfiksuota, kad pareiškėjai pirmu tikrinimu, atliktu 2021 m. rugsėjo 5 d. 01.34 val., nustatytas 0,57 promilių girtumas, antru tikrinimu 02.03 val. – 0,46 promilės.
15.5. Sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, jog pareiškėjai nustačius lengvą girtumo laipsnį, ji buvo nušalinta nuo vairavimo iki bus priimtas galutinis sprendimas.
15.6. Vaizdo įraše pavadinimu „V6021-210905-012237-014753-20010100“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniame automobilyje; policijos pareigūnams pamačius pareiškėjos transporto priemonę, pareigūnai įjungia švyturėlius ir išlipa iš tarnybinio automobilio; vaizdo įraše tai pat matyti, kad pareiškėjai atliekamas patikrinimas alkotesteriu; pirmą kartą nustačius neblaivumą 0,57 promiles, laukiama antro patikrinimo; pareiškėja pripažįsta, kad maždaug prieš 40 minučių išgėrė kokteilį; pareiškėjai išaiškinama teisė atlikti kraujo tyrimą dėl alkoholio koncentracijos nustatymo kraujyje; pareiškėjai iki antrojo tikrinimo draudžiama vartoti maisto produktus bei rūkyti cigaretę.
15.7. Vaizdo įraše pavadinimu „V6021-210905-014753-021306-2001010“ užfiksuota, kad pareiškėjai antro tikrinimo metu nustatytas 0,46 promilės girtumas; pareiškėja pasirašo dokumentus.
15.8. Vaizdo įrašuose pavadinimu „V6021-210905-021306-023822-20010100“ ir pavadinimu „V6021-210905-023822-030000-20010100“ reikšmingos informacijos bylos nagrinėjimui nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
15.9. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 01.30 min. patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėtas važiuojantis automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo sustabdytas patikrinimui, kadangi šiose apylinkėse dažnai nakties metu yra vykdomos vagystės iš gyvenamųjų namų, kuro vagystės iš transporto priemonių; transporto priemonę vairavo pareiškėja; bendraujant su vairuoja, iš jos automobilio sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojos blaivumą; pirmu tikrinimu, nevertinant paklaidos, nustatytas 0,57 promilių girtumas, antru – 0,46 promilės; vairuotoja dėl padaryto nusižengimo gailėjosi, teigė, jog prieš tai vartojo alkoholinį gėrimą – šampaną.
15.10. Institucijos rašte „Dėl duomenų pateikimo“ užfiksuota, kad vyresniajam tyrėjui Arūnui Zarembai bei vyriausiajam patruliui Vitalijui Nedveckiui, atliekant jiems pavestas funkcijas, yra suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas; šiems pareigūnams paskirtas alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0138, kuriam 2021 m. liepos 19 d. atlikta metrologijos patikra; šiam alkotesteriui išduotas patikros sertifikatas Nr. 1488272, kuris patvirtina, jog prietaisas tinkamas naudoti; alkoholio kiekio duomenys nėra spausdinami, kadangi nėra jiems priskirtų spausdintuvų; 2021 m. rugsėjo 5 d. minėtu alkoholio kiekio matuokliu buvo tikrinamas tik vienas asmuo, t. y. pareiškėja.
15.11. Pareiškėją charakterizuojančioje medžiagoje užfiksuota, jog ji pasižymi geru strateginiu mąstymu, yra atsakinga ir kruopšti.
Žemesnės instancijos teismas
15.12. Teismui pareiškėjos pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuota, kad pareiškėja nesutikdama su alkotesterio parodymais atliko kraujo tyrimą, idant būtų nustatyta etilo alkoholio koncentracija kraujyje; kraujas paimtas 2021 m. rugsėjo 5 d. 03.48 val.; pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja vairavo automobilį būdama blaivi; įrodomąją vertę turi kraujo tyrimo rezultatai, o ne alkotesterio.
15.13. Nors pareiškėja nesutinka su jai pareikštais kaltinimais, tačiau pripažįsta, kad prieš sustabdant policijos pareigūnams, maždaug prieš 4 valandas, vartojo alkoholį – 40 gramų viskio. Pareiškėja paaiškino, kad išgėrusi alkoholį, nuėjo numigti. Ji taip pat pažymėjo, kad turi problemų su skrandžiu, o įvykio dieną buvo nevalgiusi bei ką tik surūkiusi cigaretę, dėl ko alkotesterio parodymai galėjo rodyti girtumą. Pareiškėja iš karto nesutiko su alkotesterio parodymais, tai pažymėjusi neblaivumo nustatymo akte. Todėl nuvyko pasidaryti kraujo tyrimą, kurio atsakymas buvo neigiamas.
Dėl patikros alkotesteriu rezultatų patikimumo
16. Pareiškėjos vertinimu, duomenys, gauti atlikus pareiškėjos patikrą alkotesteriu, yra nepatikimi, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Anot jos, tai lemia šios priežastys: byloje nėra duomenų, kiek iš viso buvo atlikta alkotestų 2021 m. rugsėjo 5 d. su ginčo prietaisu, taip pat – duomenų apie jo kalibravimą įstatymo nustatyta tvarka; nėra duomenų, jog policijos pareigūnas vadovavosi alkotesterio naudojimosi instrukcija, ar buvo su ja supažindintas, ar mokėjo prietaisu naudotis, neaišku, kuriam iš pareigūnų šis prietaisas buvo išduotas ir kada; alkotesteris galėjo būti sugedęs arba fiksavo burnoje esantį stiprų skrandžio turinio koncentracijos kiekį (acetono rūgšties), o ne mėginį iš plaučių gelmės. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
17. Pareiškėja teigia, jog alkotesterio vidinėje atmintyje nurodyta, jog įvykio dieną atlikti 3 pūtimai, tad kyla klausimas, kiek iš viso buvo padaryta pūtimų, be to, neaišku, kodėl atmintyje nefiksuotas pūtimas kuris buvo nepavykęs. Tuo tarpu institucijos, surašiusios protokolą, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Trakuose daug patikrinimų dėl neblaivumo nustatymo nebūna, todėl yra labai tikėtina, jog tą dieną atlikti tik 3 pūtimai. Alkotesterio atmintyje lieka tik pavykę alkotesterio pūtimai, nepavykę pūtimai išsaugomi nėra, dėl šios priežasties atmintyje nėra išlikęs pirmasis pareiškėjos pūtimas. Be to, į alkotesterio naudojimo registracijos žurnalą yra įrašomi tik pavykę patikrinimai.
18. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus ir paaiškinimus, pažymi, jog, visų pirma, priešingai nei teigia pareiškėja, kad byloje nėra duomenų, kiek iš viso buvo atlikta alkotestų su ginčo prietaisu 2021 m. rugsėjo 5 d., šie duomenys byloje yra – 2021 m. rugsėjo 5 d. alkotesteriu, kuriuo tikrinta pareiškėja, buvo atlikti 3 alkotestai (tai patvirtinantis įrodymas – alkotesterio vidinės atminties išrašas – pateiktas į bylą). Tuo tarpu jokie įrodymai, kurie tai paneigtų ar keltų teismui dėl to abejones, į bylą pateikti nėra. Vien tai, kad pareiškėja kvestionuoja alkotesterio vidinės atminties įrašus, savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad šie įrašai yra nepatikimi. Antra, teismo vertinimu, institucijos atstovo parodymai dėl nepavykusių patikrinimų (ne)išsaugojimo alkotesterio atmintyje yra logiški ir nuoseklūs, atitinka į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, kurioje užfiksuoti ginčo prietaiso naudojimo duomenys. Dėl šių priežasčių pagrindo nesivadovauti nagrinėjamais parodymais nėra.
Žemesnės instancijos teismas
19. Dėl alkotesterio kalibravimo teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatos. Jo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog matavimo priemonės patikra – procedūra, kuria įvertinama matavimo priemonės metrologinių parametrų atitiktis kituose negu techniniai reglamentai metrologijos srities teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir kurią atlikus matavimo priemonė pažymima patikros žymeniu ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, o šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje – jog teisinėje metrologijoje matavimų sietis laiduojama matavimo priemonių patikra, matuojant kalibruotų etalonų perduodamas matavimo vieneto vertes.
20. Teismas nustatė, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0138 meteorologinė patikra atliekama kas šešis mėnesius, paskutinį kartą patikros sertifikatas išduotas 2021 m. liepos 19 d., tad alkoholio kiekio matuoklis yra tinkamas naudoti iki 2022 m. sausio 19 d. (patikros sertifikato Nr. 1488272). Tai reiškia, kad pareiškėjos blaivumo tikrinimo metu – 2021 m. rugsėjo 5 d. – patikra buvo galiojanti, t. y. ginčo matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Skunde nurodoma, jog remiantis alkotesterio tiekėjų pateikiamu aprašymu, šiam matavimo prietaisui turi būti atliekamas kalibravimas kas šešis mėnesius, tačiau matavimo priemonei kas šešis mėnesius turi būti atliekamas ne kalibravimas, o kalibravimo patikra. Būtent tokia patikra alkotesteriams ir atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu. Atitinkamai, tokios patikros, t. y. apimančios ir kalibravimo patikrą, atlikimą žymi į bylą pateiktas ginčo prietaiso patikros sertifikatas Nr. 1488272 (analogiškos praktikos laikomasi panašiose bylose, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-480-458//2017).
21. Teismas pareiškėjos argumentus dėl to, jog nėra duomenų, ar policijos pareigūnui buvo žinoma prietaiso naudojimo tvarka, instrukcija ir panašiai, vertina kritiškai. Pažymėtina, kad pareiškėja, teismo vertinimu, šiuo atveju neidentifikuoja jokių konkrečių pareigūno padarytų alkoholio matuoklio naudojimo taisyklių pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti netikslių rezultatų gavimą, naudojant alkotesterį (žr. šios nutarties 24-25 punktus). Nekilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl pareigūnų kompetencijos, ją patvirtinantys įrodymai paprastai prie bylos medžiagos nėra pridedami. Tokiais atvejais preziumuojama, kad pareigūnai turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei naudoti jiems suteiktas darbo priemones, šiuo atveju – alkoholio koncentracijos matuoklį.
22. Nepaisant išdėstyto aukščiau, visgi, institucija, siekdama išsklaidyti visas abejones, pateikė papildomus duomenis dėl policijos pareigūnų kompetencijos atlikti nagrinėjamus veiksmus. Ištyręs ir įvertinęs juos, teismas nustatė, kad policijos pareigūnui Vitalijui Nedveckiui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros kontrolę, tikrinti asmenų blaivumą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus bei nutarimus. Įgaliojimai policijos pareigūnui suteikti 2014 m. birželio 3 d., skiriant jį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas. 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu pareiškėją tikrinusiems pareigūnams, t. y. vyresniajam tyrėjui Arūnui Zarembai ir vyriausiajam patruliui Vitalijui Nedveckiui, policijos pajėgų vieneto administravime buvo paskirtas alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0138 (kuris yra priskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui Trakų policijos komisariatui Reagavimo skyriui, inventorinis Nr. 12054008646). Taigi, teismo vertinimu, tai patvirtina, kad pareiškėjos patikrą atlikę pareigūnai turėjo reikiamą kompetenciją, įskaitant žinias apie ginčo pritaiso naudojimo tvarką.
23. Pasisakydamas dėl galimo alkotesterio gedimo, teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones dėl to, ar įvykio metu ginčo prietaisas veikė ir (ar) veikė tinkamai. Tuo tarpu nagrinėjant klausimą dėl atitinkamų veiksnių įtakos alkotesteriu tirtiems mėginiams, pažymėtina, kad bylose dėl transporto priemonių vairavimo, asmenims esant neblaiviems, yra dažnai nurodoma, jog asmenys prieš patikrinimą alkotesteriu skalavosi burną dantų skalavimo skysčiu, ką tik rūkė cigaretę ar panašiai. Tačiau šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek vaizdo įraše, tiek kitoje byloje esančioje medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų ką tik valgiusi ar rūkiusi cigaretę. Priešingai, pareiškėja pati nurodė, jog tądien buvo nevalgiusi, o alkoholį vartojo prieš 40 minučių ar 4 valandas (pareiškėjos parodymai prieštaringi).
24. Pareiškėja taip pat teigia, jog policijos pareigūnas netinkamai atliko patikrinimą alkotesteriu, kadangi prieš patikrinimą nepaklausė pareiškėjos apie vartotą maistą ir kita, dėl ko alkotesterio parodymai galėjo būti klaidingi. Paminėtina, kad institucijos atstovas 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu galioja praktika, kai sustabdžius transporto priemonę, blaivumas pirmą kartą yra tikrinamas iš karto, o palaukus 15-30 minučių, jis tikrinamas antrąjį kartą. Per nurodytą laikotarpį pažeidėjams nėra leidžiama nei valgyti, nei gerti. Tokia praktika, anot institucijos atstovo, yra susiklosčiusi, siekiant užfiksuoti tikslius patikros rezultatus bei išvengti spekuliacijų dėl šalutinių veiksnių įtakos šių rezultatų patikimumui. Minėtus institucijos atstovo paaiškinimus patvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „V6021-210905-012237-014753-20010100“. Šio įrašo 1:36:11 val. matyti, kaip pareiškėja, pirmą kartą jai patikrinus blaivumą, prašo policijos pareigūnų leisti jai užsidegti cigaretę bei išgerti stiklinę vandens, tačiau pareiškėjai tai draudžiama ir paaiškinama, jog tai atlikti ji galės po antrojo patikrinimo.
25. Taigi byloje esanti medžiaga neleidžia spręsti, kad patikros alkotesteriu rezultatams įtakos turėjo šalutiniai veiksniai – maisto vartojimas, rūkymas ar kita, taip pat – kad pareigūnai šiuo aspektu netinkamai atliko nagrinėjamą patikrą. Šiame kontekste teismas papildomai pažymi, kad nors pasiaiškėja teigė, kad ji turi sveikatos problemų, susijusių su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, kas galėjo nulemti klaidingus patikros alkotesteriu rezultatus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Dėl šios priežasties teismas nagrinėjamus pareiškėjos argumentus atmeta ir plačiau dėl jų nepasisako.
26. Atsižvelgdamas į šios nutarties 17-25 punktuose išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, nesant duomenų apie pažeistą patikros alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti šalutiniai veiksniai, nėra pagrindo nesivadovauti juo gautais pareiškėjos patikros rezultatais.
Dėl kraujo tyrimo rezultatų vertinimo
27. Pareiškėjos teigimu, bylos procesinę baigtį turėtų nulemti duomenys, gauti pareiškėjai atlikus kraujo tyrimą. Tai pareiškėja grindžia, nurodydama, kad šis tyrimo metodas, lyginant jį su tyrimu alkotesteriu, yra patikimesnis; tokią poziciją patvirtina ir į bylą pareiškėjos pateikta specialisto išvada. Teismas su tuo nesutinka dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
28. Pritartina teiginiui, kad rezultatai, gauti atlikus kraujo tyrimą, lyginant su tais, kurie gauti alkotesteriu, yra tikslesni (patikimesni). Tai patvirtina tiek pareiškėjos pasitelktas specialistas, tiek teismo pasitelktas ekspertas. Tačiau šiam teiginiui pagrįsta pritarti, tik atsiejus jį nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Esminė aplinkybė, kuri neleidžia palyginti tyrimų rezultatų tikslumo (patikimumo) aspektu, yra tai, kad tyrimai yra atlikti skirtingu metu ir rodo pareiškėjos neblaivumą skirtingais laiko momentais, t. y. tyrimo alkotesteriu rezultatai rodo alkoholio kiekį pareiškėjos iškvėptame ore iš esmės iš karto po įvykio, o kraujo tyrimo – alkoholio kiekį pareiškėjos kraujyje po antrojo patikrinimo alkotesteriu praėjus 105 min.
29. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad bylos nagrinėjamo metu, be kita ko, kilo ginčas dėl kraujo mėginio tyrimui pridavimo laiko. Pareiškėja nurodo, jog ji nuvyko į gydymo įstaigą pasidaryti kraujo tyrimą per nustatytą laiką. Tuo tarpu institucija su pareiškėja nesutinka ir nurodo, jog kraujo tyrimas turi būti atliekamas praėjus ne daugiau kaip 1 valandai nuo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Minėta, kad pareiškėja tyrimą pasidarė praėjus 105 minutėmis po patikrinimo alkotesteriu (pirmas patikrinimas alkotesteriu atliktas 2021 m. rugsėjo 5 d. 01.34 val., antras – 02.03 val., o pareiškėjos kraujas buvo paimtas 03.48 val.).
30. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punktu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio (kaip tai atsitiko nagrinėjamu atveju – teismo pastaba) arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).
32. Teismas nustatė, kad pareiškėja prisistatė atlikti kraujo tyrimo, praėjus 1 valandai ir 45 minutėms po paskutinio patikrinimo alkotesteriu. Tai reškia, kad pareiškėja praleido Taisyklių 29 punkte įtvirtintą terminą beveik dvigubai. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, iš to seka, kad nustatyti tikslaus pareiškėjos išblaivėjimo momento nebėra galimybės. O tai reiškia, kad pareiškėjos kraujo tyrimo rezultatais, sprendžiant dėl pareiškėjos (ne)blaivumo įvykio metu, pagrindo remtis nėra.
Dėl administracinio nusižengimo fiksavimo pažeidimų ir (ar) netikslumų
33. Pareiškėja nurodo, jog pareiškėjos įrodinėjamas aplinkybes, t. y. kad ji administracinio nusižengimo nepadarė, patvirtina ir įvairūs tariamo nusižengimo fiksavimo pažeidimai ir (ar) netikslumai, o konkrečiai, kad: tarnybinis pranešimas surašytas pavėluotai; jis iškreipia tikrovę, kadangi transporto priemonė nebuvo stabdyta, o prie jos buvo privažiuota, kai ji stovėjo prie privačios valdos; tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta, kad pareiškėja prieš įvykį vartojo šampaną; administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog administracinio nusižengimo laikas 01.35 val., nors buvo – 01.34 val.; neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pareiškėjai atlikti visi neblaivumo nustatymo testai, nors nustatytas tik iš burnos esantis alkoholio kvapas. Teismas su tokia pareiškėjos procesine pozicija iš esmės nesutinka bei pažymi, kad nors tam tikri administracinio nusižengimo fiksavimo netikslumai gali būti nustatyti, tačiau jie nedaro įtakos Nutarimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui.
34. Teismas atsižvelgia į tai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Vitalijaus Nedveckio tarnybinis pranešimas surašytas tik teismui pareikalavus pateikti papildomus duomenis, tačiau tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti į bylą pateikti įrodymai. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog prie transporto priemonės policijos pareigūnai privažiavo iš šono, įsijungę švyturėlius sulaikė transporto priemonę patikrinimui. Šias aplinkybes patvirtino ir institucijos atstovas teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nepadarė jokio kelių eismo pažeidimo, nereiškia, jog policijos pareigūnai neturėjo teisės patikrinti pareiškėjos blaivumo. Be to, teismo vertinimu, tarnybinio pranešimo nesurašymas įvykio metu neturi esminės reikšmės byloje ir dėl to, kad pareiškėjai dar įvykio metu buvo surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas. O protokole esančios aplinkybės yra iš esmės analogiškos toms, kurios nurodytos nagrinėjamame tarnybiniame pranešime.
35. Tuo tarpu aplinkybė, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėja vartojo šampaną, o ne viskį ar kokteilį, kaip teigė ji pati, bei tai, jog administracinio nusižengimo protokole nusižengimo laikas nurodytas 01.35 val., o ne 01.34 val., teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui ar kaltės nustatymui nagrinėjamu atveju neturi. Teismas nustatė, kad pareiškėja prieš įvykį vartojo alkoholį, tuo tarpu minutės paklaida iš esmės nesikeičia įvykio laiko, kuris taip pat nustatytas byloje.
36. Pasisakant dėl neblaivumo nustatymo akto turinio yra aktualios Taisyklių nuostatos. Taisyklių 3 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą) arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tuo tarpu Taisyklių 6.1 punkte įtvirtinta, jog policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru.
37. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) (toliau – Metodika), 2 punkte nustatyta, kad ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą (2.1. punktas); neadekvačią elgseną (2.2. punktas); nerišlią kalbą (2.3. punktas); nekoordinuotus judesius (2.4. punktas). Metodikos 3 punktas nustato, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (3.1. punktas); ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (3.2. punktas).
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nustatytas vienas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Nors pareiškėja teigia, kad automobilyje alkoholio kvapas sklido nuo jos vežamų asmenų, tačiau pačiai pareiškėjai pripažinus, kad ji vartojo alkoholį prieš įvykį, yra pagrindas spręsti, kad nagrinėjamas neblaivumo požymis į neblaivumo įrašymo aktą įrašytas pagrįstai. Tuo tarpu dėl bendros asmens būklės vertinimo (Metodikos 3 punktas) pažymėtina, kad iš aukščiau išdėstytų Taisyklių ir Metodikos nuostatų analizės matyti, kad nei Taisyklėse, nei Metodikoje nėra apibrėžtas konkretus šio vertinimo būdas. Tai reiškia, kad pareiškėjai buvus lengvai neblaiviai ir pareigūnams matant, kad ji yra įgali eiti teisia linija, pėda po pėdos, bei stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus), pareigūnams nebuvo būtina prašyti pareiškėją įvykdyti šiuos testus faktiškai, kad šie galėtų teisėtai ir pagrįstai įrašyti testų rezultatus į neblaivumo nustatymo aktą.
39. Pastarąją išvadą teismas daro, ypatingai atsižvelgdamas į tai, kad minėtų testų rezultatai yra pareiškėjos naudai. Priešingu atveju, t. y. jei testai nebūtų faktiškai atlikti ir į neblaivumo nustatymo aktą būtų įrašyta, kad pareiškėja Metodikos 3 punkte nurodytų veiksmų atlikti negali, tačiau teisminio nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad ji tokius veiksmus atlikti būtų galėjusi, tai būtų vertinama esant neblaivumo nustatymo pažeidimu. Papildomai pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėjos elgesys įvykio metu yra adekvatus, kalba rišli. Tad, įvertinus tai, matyti, jog pareiškėja nagrinėjamus testus būtų atlikusi.
40. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju yra nustatyti tam tikri administracinio nusižengimo fiksavimo ir fiksavimo procedūros laikymosi netikslumai (tarnybinis pranešimas surašytas pavėluotai; administracinio nusižengimo protokole nustatyta paklaida, fiksuojant administracinio nusižengimo laiką), jie nedaro įtakos Nutarimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).
42. Taigi, teismui nustačius, kad alkotesterio, kuriuo tikrintas pareiškėjos blaivumas įvykio metu, rezultatai yra patikimi, o į medicinos įstaigą pareiškėja atlikti kraujo tyrimo atvyko, praleidusi Taisyklių 29 punkte įtvirtintą terminą beveik dvigubai, darytina išvada, kad pareiškėjai administracinis nusižengimas, kurio sudėtis yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inkriminuotas pagrįstai. Tad, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjos skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos D. Č. skundą atmesti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 87-ANR_N-1360-2021 palikti nepakeistu.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.