Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi A. K. įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas šiuo pagrindu remiasi teigdamas, kad nežinojo apie pradėtą civilinį procesą dėl nesąžiningo ieškovo elgesio. Tokį pareiškėjo argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, procesiniai dokumentai siųsti atsakovo buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikė tinkamai įteiktais. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. C003175 taip pat nurodyta, kad draudėjo (atsakovo) adresas yra Metalo g. 19, Vilnius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui pranešė apie pasikeitusį buveinės adresą, nors tokia pareiga jam numatyta draudimo sutarties 2.2.6 punkte. Atsakovas nurodė, kad faktinė buveinė yra kitu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Pastarasis adresas byloje esančioje pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 10/0907344 nurodytas kaip transporto priemonę vairavusio A. K. gyvenamosios vietos adresas. Tai, kad ieškovas nenurodė ieškinyje atsakovo A. K. įmonės savininko gyvenamosios vietos adreso, nereiškia, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pareiškėjas taip pat remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šioje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kurio atsakovas apeliacine tvarka apskųsti negalėjo (CPK 285 str. 5 d.). Atsakovas taip pat negalėjo pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi apie priimtą sprendimą už akių sužinojo jau suėjus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytam naikinamajam 3 mėnesių terminui. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio metu automobilio valdytojas buvo A. K., o ne A. K. įmonė, todėl teismas, neišaiškinęs ieškovui teisės pakeisti netinkamą atsakovą, ir patenkinęs ieškinį priimdamas sprendimą už akių, padarė esminį teisės normų pažeidimą. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutiko ir nurodė, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktą, transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Draudėjas pagal sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį taip pat yra atsakovas. Eismo įvykio metu automobilį vairavo įmonės savininkas A. K.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu). Atsakovas nurodė, kad individualios įmonės savininkas nepriskiriamas darbuotojų kategorijai, nes tarp individualios įmonės ir jos savininko nėra sudaroma darbo sutartis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso individualiai įmonei, o ne jos savininkui, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju šiuo atveju laikytina A. K. įmonė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį, t.y. automobilį jis prarado dėl savininko neteisėtų veiksmų. Dėl to ieškovas pagrįstai atsakovu nurodė A. K. įmonę, kuri pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą be kaltės. Nenustačius, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, teismas pripažino nesant pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas. Tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.).

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas dviem teisiniais pagrindais: CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) pagrindu bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).

Atskirasis skundas grindžiamas dviem argumentų grupėmis: ieškovas buvo nesąžiningas, nenurodydamas faktinės apelianto veiklos vietos – A. K. gyvenamosios vietos adreso, todėl teismas netinkamai įteikė apeliantui procesinius dokumentus; ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl teismas privalėjo šalims išaiškinti teisę pakeisti netinkamą šalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako, ar nurodyti argumentai sudarė pagrindą proceso atnaujinimui.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala tretiesiems asmenims, sukėlė būdamas neblaivus individualios įmonės savininkas ir vadovas A. K., kuris vairavo A. K. įmonei priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu galiojo tarp draudimo bendrovės ir draudėjo A. K. įmonės sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdrausta automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad A. K. nėra savo individualios įmonės darbuotojas, teisiškai nereikšminga. Nustatant už žalą atsakingą asmenį būtina teisės normas aiškinti sistemiškai (CK 1.9 str. 1 d.). Šiuo atveju aktuali LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktą, transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (LR Individualių įmonių įstatymo 7 str. 1 d.). Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija. Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose (LR Individualių įmonių įstatymo 7 str. 6 d.). Apie individualios įmonės vadovo paskyrimą arba su juo sudarytos darbo ar civilinės sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Kai individuali įmonė steigiama, individualios įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti vadovo pareigas nuo individualios įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Darbo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir yra nustatytas toks atvejis, t. y. kad individualių (personalinių) įmonių savininkai darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys. Individualios įmonės savininkas, jei nėra paskirta įmonės vadovo, tiesiogiai įgyvendina darbdavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 16 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie A. K. įmonės duomenis įrašų apie tai, kas yra įmonės vadovas, dalyviai ar asmenis, kurie turi teisę atstovauti įmonę, nėra (t.1 b.l.61). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai tas pats asmuo A. K. vairavo įmonės automobilį ir buvo darbdavys bei įmonės vadovas, todėl CK 6.270 str. 2 d. kontekste fizinio asmens A. K. ir A. K. individualios įmonės valia automobilio valdymo teisėtumo bei apsisprendimo sėsti už vairo vairuotojui esant neblaiviam aspektais sutampa. Teisėtas automobilio valdytojas nuosavybės teise buvo A. K. individuali įmonė. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. K. eismo įvykio metu automobilį naudojo teisėtai nepriklausomai nuo to, ar automobilis buvo naudojamas asmeniniais A. K. tikslais, ar įmonės tikslais. CK 6.270 str. 3 d. nustatyta:„didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį”, todėl A. K. individuali įmonė atsako už žalą. A. K. individuali įmonė fiziniam asmeniui A. K. jokio ieškinio atgręžtine tvarka pareikšti negalėtų, nes ši įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir naujų esminių bylos aplinkybių nepaaiškėjo, todėl nebuvo pagrindo remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, pagal kuriuos procesas gali būti atnaujintas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo procesiniai dokumentai siųsti atsakovo buveinės adresu - Metalo g. 19, Vilnius, todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, todėl laikė tinkamai įteiktais. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. C003175 taip pat nurodyta, kad draudėjo adresas yra Metalo g. 19, Vilnius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui pranešė apie pasikeitusį buveinės adresą, nors tokia pareiga jam numatyta draudimo sutarties 2.2.6 punkte. Aplinkybė, kad įmonės savininkas gyvena bute, esančiame kitu adresu, nekeičia CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytos procesinių dokumentų įteikimo įmonei

tvarkos.