- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-1264-555/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17158-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- K. V.
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1740-717/2018 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti jos sūnų-atsakovą K. V., iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visa manta, nesuteikiant jam kitų gyvenamųjų patalpų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jai buvo suteiktas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui, kitam jos sūnui ir sutuoktiniui sutikus, ji šį butą privatizavo savo vardu. Atsakovas nurodytame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1988 metų ir jame gyveno visą laiką, išskyrus kelis metus. Gyvenamąsias patalpas jie yra pasiskirstę taip: ji užėmusi mažiausią kambarį, jos sutuoktinis – svetainę, o atsakovas vidutinio dydžio kambarį. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji nesutaria su atsakovu, nes jis yra netvarkingas, nesitvarko savo kambario, nepadeda jai tvarkyti bendrojo naudojimo patalpų, neišneša šiukšlių. Atsakovas beveik kiekvieną vakarą parsineša alaus ir jį geria, taip pat ilgai degina šviesą savo kambaryje, naudojasi kompiuteriu. Jos sutuoktinis bando atsakovą sudrausminti, tačiau tuomet tarp jų kyla ginčai. Kartą dėl kilusio ginčo buvo iškviesti policijos pareigūnai, dėl ko atsakovui buvo keliama baudžiamoji byla.
3. Atsakovas K. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jie anksčiau gyveno keturių kambarių bute, vėliau persikėlė į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Čia apsigyveno jis su broliu, motina ir jos sutuoktiniu. Šiame bute jis yra registruotas nuo 1988 metų ir pastoviai jame gyvena, išskyrus kelis metus. Privatizuojant butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis davė sutikimą, kad šis butas būtų privatizuotas motinos vardu. Neprisiminė ar privatizuojant butą buvo naudojami jo investiciniai čekiai. Nesutarimai prasidėjo nuo 2016-2017 metų, kuriuos sukeldavo motina. Ji nuteikdavo prieš jį savo sutuoktinį, kuris tuomet jam reikšdavo įvairias nepagrįstas pretenzijas. 2017 m. tarp jo ir ieškovės sutuoktinio kilo incidentas, jis buvo kaltinamas pasikėsinimu nužudyti, bet baudžiamąją bylą jo atžvilgiu buvo atsisakyta kelti. Po to kilo ir visi kiti nesutarimai. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl mažo uždarbio nuomotis kito būsto negali. Be to, nesutiko, jog jis neprisideda prie buto išlaikymo ar piktnaudžiauja alkoholiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinys atmestas: atsakovui iš ieškovės priteista 411,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia savo, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, pažeistų teisių gynimu CK 4.98 straipsnio, CK 4.39 straipsnio 1 dalies bei 4.95 straipsnio pagrindais. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute atsakovas apsigyveno prieš trisdešimt metų su ieškovės sutikimu, todėl laikė, jog atsakovas bute apsigyveno ir šiomis patalpomis naudojasi teisėtai. Daiktas nurodytais pagrindais gali būti išreikalaujamas tik iš neteisėto valdytojo.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei atsakovo sutikimu privatizavus ginčo gyvenamąsias patalpas, ieškovė tapo jų savininke, o atsakovas ir toliau liko gyventi bute, todėl laikė, kad tarp jo ir ieškovės susiklostė nuomos teisiniai santykiai: ieškovė tapo nuomotoja, o atsakovas nuomininkas: atsakovas nuo buto privatizavimo 1992 metais gyveno ieškovei priklausančiame bute, ieškovė šiuos santykius pripažino. Tuo tarpu ilgalaikiai nuomos teisiniai santykiai, kurie susiklostė tarp šalių, patvirtina, kad tarp jų buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (CK 6.582 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir nuomotoja turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo elgesys pažeistų jos, kaip buto savininkės ir patalpų nuomotojos interesus, kad tarp šalių būtų kilę ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis. Teismas vertino, jog privatizuojant gyvenamąsias patalpas atsakovas turėjo teisę tapti bendraturčiu, tačiau jis savo nuosavybės teisių į gyvenamąsias patalpas atsisakė ieškovės naudai, todėl nesant įstatyminio pagrindo, jis neturėtų būti iškeldinamas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitų gyvenamųjų patalpų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareikšdama negatorinį ieškinį, ieškovė turėjo įrodyti dvi aplinkybes: jos nuosavybės teisę į ginčo turtą ir jo teisių pažeidimą. Šiuo atveju buvo įrodytos abi sąlygos.
1.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, juos iškraipydamas ir nenurodydamas visų ieškovės paaiškinimų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas K. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Motyvuojamoji dalis
2.1. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo, teismas neturi pareigos sprendime nurodyti visus ieškovės paaiškinimus. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jos paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų.
2.2. Ieškovė neįrodė aplinkybių, jog jos teisės naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu turtu yra suvaržytos, tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atsakovas konfliktų neprovokuoja, nekelia nesutarimų ir netrukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip buto, kuriame gyvena ir atsakovas, savininkė, gindama savo nuosavybės teises, pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovą iš jai priklausančio buto. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė, o ieškovė tokį teismo sprendimą ginčija nurodydama, kad atsakovas apsigyveno ginčo bute buto savininkei leidus, tačiau iškilus konfliktinėms situacijoms ir neįvykdęs buto savininkės reikalavimo išsikelti, pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija ieškovės nuosavybės teisių į nurodytą butą ir neteigia, kad jis turi kokias nors daiktines teises į jį, tačiau įrodinėja, kad jis turi teisę į šį butą prievolinių teisinių santykių pagrindu, kadangi ieškovė jam leido gyventi ginčo bute po buto privatizavimo, be to, atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad jo-atsakovo elgesys pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės ar patalpų nuomotojos interesus, kad tarp šalių būtų kilę ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis, kad jis-ieškovas neprisideda prie buto išlaikymo.
13. Byloje esantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovė įsigijo 1992 m. balandžio 6 d. pirkimo (buto privatizavimo) sutarties pagrindu. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog atsakovas ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1988 m. rugpjūčio 9 d. Iš šių byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovas ieškovės leidimu neatlygintinai gyvena ieškovės nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojasi juo, deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai nuomos teisniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir butu atsakovas naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. S. ir L. S., bylos Nr. 3K-3-303/2004). Taigi, teisėjų kolegija konstatavusi, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, toliau vertina aplinkybes, ar panaudos sutartis nutrūko ar yra galiojanti iki šiol.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šios nutarties motyvų 13 punkte nurodytoje nutartyje yra konstatavusi, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo, todėl laikytina, kad atsakovas jau daugiau kaip vieneri metai yra informuotas apie ieškovės valią nutraukti sutartį, ir atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti.
15. Kadangi atsakovas tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą, toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukėlė, nes jis ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismą (kai atsakovui tapo žinoma apie ieškovės valią nutraukti sutartį) neatlaisvino patalpų, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš patalpų, remiantis CK 4.98 straipsniu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas neiškeldinti atsakovą iš ginčo gyvenamųjų patalpų buvo grindžiamas tuo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo elgesys pažeidė buto savininkės interesus ar, kad tarp šalių būtų kilę ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis, tačiau pripažinus, kad tarp šalių buvo susiformavę panaudos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovo elgesio gyvenant ieškovei priklausančiame bute, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės teisių gynimo. Atsakovas pasibaigus panaudos teisiniams santykius nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieškovės turtu, todėl neišsikeldamas iš ieškovei priklausančių patalpų pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis rūpinosi ginčo turtu, prisidėjo prie buto išlaikymo, neteikia pagrindo kitaip spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nes ginčo turtas tokiu būdu netapo atsakovo nuosavybe, o panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas kilo tarp fizinių asmenų, atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, jis negali suabsoliutinti savo teisių, pažeisdamas ieškovės nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys ir į CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. Asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai (Lietuvos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512; 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; kt.).
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovės kaip patalpų savininkės teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškiniu pareikšti reikalavimai tenkintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
20. Ieškovė pirmosios instancijos teisme yra sumokėjusi 39,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės b. l. 7), taip pat turėjo 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 350,00 Eur ieškinio parengimas ir 150,00 Eur atstovavimas (elektroninės b. l. 63-64). Kadangi ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovo K. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, taip pat yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio (elektroninės b. l. 83) ir turėjo 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės b. l. 82). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovo K. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
22. Iš viso ieškovės J. K. naudai iš atsakovo K. V. priteistina 814,00 Eur (75,00+39,00+500,00+200,00) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovą K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu ir manta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 814,00 Eur (aštuonis šimtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.