Kauno apygardos teismo nutartis

110.6.,117.2.,114.11.,114.12.,114.9.3.2.

NUTARTIS

2007 m. gegužės 28 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų bankrutuojančios AB“Dirbtinis pluoštas“, UAB“Korelita“ atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. ir 2007 m. kovo 6 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių pateikė atsakovai BAB“Dirbtinis pluoštas“ ir UAB“Korelita“.

Atsakovo BAB“Dirbtinis pluoštas“ vardu atskirtąjį skundą pateikęs administratorius UAB”Įmonių bankroto ir administravimo ir teisinių paslaugų biuras” nesutiko su teismo nutartimis, prašė jas panaikinti, bei klausimą išspręsti iš esmės, ieškovų prašymą atmesti kaip nepagrįstą, dėl šių motyvų:

1) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK185 str., kadangi išvadą, kad ginčo žemės sklypo laisva, t.y. neužimta pastatais, dalis sudaro 12 139 m ² ploto ir šiai sklypo daliai turi būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės grindė vieninteliu įrodymu, įstatymo reikalavimų neatitinkančiu situacijos planu (b.1.61), kuris neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes vadovaujantis 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 str., įrodymais yra laikytini civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, kurie yra gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Faktą, kad Situacijos planas neatitinka teisės aktų reikalavimų patvirtina šios aplinkybės:

a) 2000-06-27 LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr.VIII-1764 (toliau tekste -Kadastro įstatymas) (2004-01-01 aktuali redakcija) 11 str. 1 d. numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis gali nustatyti tik tokie asmenys, kurie turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenziją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus. Ieškovų pateikto „situacijos plano (ML1000)”, ginčo sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Geomastas” darbuotojai A. Ž., Z. R. ir R. P.. Minėtame dokumente yra nurodyta licenzijos Nr.30G-180, tačiau kartu su šiuo planu ieškovai proceso šalims nėra pateikę šios licencijos nuorašo, iš kurio būtų galima nustatyti, kad visi UAB „Geomastas” darbuotojai turėjo galiojančias licenzijas šiems kadastriniams matavimams atlikti. Neesant šių įrodymų, laikytina, kad ginčo sklypo kadastrinius matavimus atliko asmenys, neturintys atitinkamos kvalifikacijos, todėl buvo pažeisti Kadastro įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimai;

b) pagal 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” (toliau tekste - Taisyklių) 10 str., kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas. Ginčo žemės sklypas patikėjimo teise yra valdomas Kauno apskrities viršininko administracijos, kurį ji išnuomojusi BAB „Dirbtinis pluoštas”, o pastarasis - subnuomojęs UAB „Korelita”, todėl su UAB „Geomastas” susitarimą dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, kuris būtų juridinis pagrindas minėtam situacijos planui atlikti, galėjo sudaryti tik šie nurodyti asmenys. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ieškovės V. D. prašymu, todėl UAB „Geomastas” Situacijos planą atliko neesant juridinio pagrindo šiems kadastriniams matavimams atlikti. Ieškovai nėra ginčo žemės sklypo savininkai, kadangi savininku tampama tik nuo to momento, kai kompetentinga valstybės institucija priima sprendimą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą (1994-06-15 ir 1995-03-08 LR Konstitucinio Teismo nutarimai, 2000-05-22 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-583);

c) pagal Kadastro įstatymo 11 str. 3 d., nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantys asmenys turi teisę patekti į pageidaujančiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą šiems kadastro duomenims nustatyti. Kitoks šios teisės normos aiškinimas prieštarautų LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, taip pat CK 4.22 str. 1 d. bei 4.37 str. 1 d. nuostatoms. UAB “Geomastas” darbuotojai atliko kadastrinius matavimus žemės sklype, kuris ieškovams nepriklauso nei nuosavybės teise, nei yra jų valdomas, byloje nepateikta duomenų, kad prieš atliekant šiuos matavimus buvo gautas rašytinis atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos, BAB „Dirbtinis pluoštas” ar UAB „Korelita” sutikimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo;

d) Situacijos planas neatitinka žemės sklypo planų rengimui keliamų įstatyminių reikalavimų, kadangi sutinkamai su Kadastro įstatymo 8 str. 5 d., bei Taisyklių 16 str. parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija, o tokio suderinimo ieškovai byloje nėra pateikę, be to, pagal Taisyklių 53 str. parengtas „situacijos planas (Ml:1000)” neatitinka ir žemės sklypo plano formos užpildymo reikalavimų;

Situacijos planas buvo gautas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir dėl to nepripažintinas tinkamu įrodymu ieškovų nurodytam neva laisvam 12 139 m ² žemės sklypo dydžiui patvirtinti. Teismas pažeidė Įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str. ir šis procesinės teisės normos pažeidimas iš esmės įtakojo neteisingą klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą;

2) teismas, pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.1999-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr.5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką taikymo teismų praktikoje” 10 str. yra numatyta, kad teismas sprendimo/nutarties motyvuojamojoje dalyje privalo nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais yra grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta ir t.t. 2006-02-02 atsakovai BAB „Dirbtinis pluoštas” ir UAB „Korelita” teismui pateikė rašytinius prašymus netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas atsakovų prašymuose nurodytų aplinkybių visiškai nevertino nenurodė jokių motyvų, dėl kurių atsakovų argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumu, yra atmetami;

3) teismas pažeidė CK 1.5 str. 4 d., bei CPK 145 str. 2 d. reikalavimus, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytiems reikalavimams ir tokiu būdu, pažeidžia BAB „Dirbtinis pluoštas", UAB „Korelita”, UAB „Sofralita”, UAB „Klarneta” bei UAB „Liningas” teises.

1993-12-14 Kauno miesto Valdybos Potvarkio Nr.l534-v, Pažymos dėl žemės sklypų nuomos prie turimų pastatų, 1994-07-18 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir kitų įrodymų pagrindu atsakovui BAB „Dirbtinis pluoštas” nuomos teise priklauso viso iki 390.000,00 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, į žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini, faktiškai egzistuojančius pastatus yra įregistruota nuosavybės teisė UAB„Sofralita” ir UAB „Liningas” (2006-09-12 Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamame turto registre nuorašas, kurį prašoma prijungti prie bylos). Įstatymų nustatyta tvarka siekiant parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, turėtų būti rengiamas ne atskirų žemės sklypo plotų, bet viso žemės sklypo, esančio aukščiau nurodytu adresu, detalusis planas. Teismo nutarties pagrindu patenkintas ieškovų reikalavimas uždrausti atsakovams rengti visos jiems priklausančios teritorijos detalųjį planą, nors ieškovai pretenduoja atgauti tik dalį, suvaržo tiek BAB „Dirbtinis pluoštas”, tiek UAB „Korelita”, UAB „Sofralita”, UAB „Klarneta” bei UAB „Liningas” teises į visos žemės sklypo teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą. Detalaus žemės sklypo plano parengimas būtų naudingas patiems ieškovams, kadangi rengiant šį dokumentą būtų nustatyta, ar žemės sklype Pramonės pr.4, Kaunas, yra laisvos žemės, kuri įstatymų nustatyta tvarka galėtų būti grąžintina savininkams.

Byloje esanti UAB „Geolita” toponuotrauka detaliajam planui BAB „Dirbtinis pluoštas” teritorijoje, (duomenys neskelbtini) bei 2007-02-01 antstolio R. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.70/07/1 su priedais patvirtina, kad teismo nutartyje nurodytoje laisvoje 12139 m ² ginčo žemės sklypo dalyje faktiškai egzistuoja pastatas - kiemo rūsys, kuris yra įregistruotas VĮ Registro centre, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7110b ir nuosavybės teise priklauso BAB „Dirbtinis pluoštas”. Tai reiškia, kad neesant ginčo tarp šalių dėl minėto pastato, nėra galimas ir šio pastato bei atitinkamai nuomos teise jam priklausančio žemės sklypo naudojimo ir valdymo apribojimas, kadangi toks teismo nutartimis nustatytas suvaržymas akivaizdžiai pažeidžia BAB „Dirbtinis pluoštas" teisėtus interesus.

Teismui uždraudus vykdyti statybos darbus ginčo žemės sklype, yra pažeidžiamas ir UAB „Korelita" ūkinės veiklos vykdymas, acetatinių siūlų gamybos viso komplekso vientisumas. UAB „Korelita” iš atsakovo BAB „Dirbtinis pluoštas” išsinuomojo atitinkamas patalpas bei subnuomos teise įgijo ginčo žemės sklypą, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek BAB „Dirbtinis pluoštas”, tiek ir UAB „Korelita” patirs nuostolius.

1) Dėl įrodymų vertinimo

UAB "Geomastas" 12 139 kv. m žemės sklypo situacijos planas parengtas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir yra netikslus. Kadastriniai matavimai atlikti ieškovės V. D. prašymu, kuri nėra nei žemės sklypo savininkė, nei naudotoja, dėl šių matavimų rengimo ne tik nebuvo sutarčių su Kauno apskrities viršininko administracija ar su BAB "Dirbtinis pluoštas", bet ir jokių suderinimų ar bent informavimo apie kadastrinių matavimų atlikimą.

Pirmasis situacijos plano variantas teismui pateiktas prie 2006-05-04 patikslinto ieškinio neatitiko faktinės situacijos, nes jame nesimatė po žeme einančių apytakinio vandens komunikacijų ir pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-02-28 ieškovo pateiktame patikslintame situacijos plane minėti objektai jau pažymėti. Abiejuose planuose neva laisvų (neužstatytų) žemės sklypų dalių plotai sutampa, t. y. rašoma, kad jų plotas po 12 139 kv. m., nors vėlesniajame variante "išimta" dalis žemės toje vietoje, kur pažymėtas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), BAB "Dirbtinis pluoštas" teritorijoje esanti sklypo dalis pažymėta mažesnė. Nėra aiškus paties situacijos plano kaip dokumento pobūdis ir teisinė reikšmė, kokie teisės aktai reglamentuoja jo rengimą. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, kuris reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, tokio pobūdžio dokumento nenumato. Toks dokumentas nėra minimas nei LR žemės įstatyme, nei LR teritorijų planavimo įstatyme. Ieškovų pateiktas situacijos planas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis yra parengtas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir neatitinkantis realios padėties.

Ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (priedas Nr. 17) 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo, esančio Pramonės pr. 4, bendras plotas yra 37.2791 ha, kuris sutampa su užstatytu plotu. Tokia pati informacija pateikta UAB "Korelita" 2006-11-09 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše.

2) Dėl laikinųjų apsaugos priemonių adekvatumo

Uždraudimas rengti detalųjį planą ir vykdyti statybos darbus yra neadekvačios laikinosios apsaugos priemonės ieškiniuose keliamiems reikalavimams.

Visų pirma, toks uždraudimas paliečia ne tik ieškovų ir atsakovų ar trečiojo asmens interesus šioje byloje, bet ir kitų toje teritorijoje esančių įmonių, tame tarpe ir UAB "Sofralita", kuri taip pat turi žemės subnuomos sutartį. Detaliojo plano nebuvimas apriboja šios įmonės teisę disponuoti savo nekilnojamu turtu, nors ji nėra atsakovė šioje byloje.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad detaliojo plano parengimas būtų naudingas ir patiems ieškovams, nes tai galėtų prisidėti prie spartesnio bylos išnagrinėjimo, kadangi rengiant ir tvirtinant naują detalųjį planą būtų nustatyta, ar yra BAB "Dirbtinis pluoštas" užimame žemės sklype laisvos ir nenaudojamos žemės, o jeigu yra, tai kiek jos yra. Tvirtinant detalųjį planą galėtų būti pakeistos dabartinio žemės sklypo ribos. Detaliojo plano rengimas yra viešas procesas, suinteresuoti asmenys turi teisę dalyvauti šiame procese ir pareikšti savo nuomonę, skųsti jų teises pažeidžiančius sprendimus (LR teritorijų planavimo įstatymo 30-32 str.). Todėl rengiant detalųjį planą ieškovų interesai nenukentėtų.

Detaliojo plano rengimo ir statybos darbų uždraudimas pažeidžia UAB "Korelita" interesus, nes ginčo žemės sklypas būtinas efektyviai acetatinių siūlų gamybai vykdyti, o uždraudimas bent dalį jo eksploatuoti pažeistų viso gamybos komplekso vientisumą, atimtų galimybę racionaliai planuoti ir vykdyti savo ūkinę veiklą. Efektyviam šio komplekso funkcionavimui ir buvo skirtas atitinkamas žemės sklypas 1993-12-14 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 1534-v, 2004-12-01 sudaryta ginčijama žemės subnuomos sutartis Nr. 04-019/04.

Faktinė ginčo sklypo dalis, kuri yra laisva sudaro 16 957 m². Dalis šio sklypo, kurio plotas yra 12 139 m², yra atskirta tvora nuo likusio apie 37 279 m² ploto žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). Ieškovai, nurodydami, kad ginčo sklypas UAB „Korelita” nenaudojamas, turėjo omenyje būtent šią dalį. Likusioje ginčo sklypo dalyje, kurios plotas 4818 m², UAB „Korelita” pradėjusi statybos darbus. Kadangi teismas ieškovams buvo pavedęs patikslinti laisvos žemės sklypo plotą, o atsakovas BAB „Dirbtinis pluoštas” nurodė, kad ieškovai su žemės matavimus atlikusiais UAB „Geomastas” atlikdami žemės sklypo matavimus, neteisėtai įsibrovė į jų valdomą žemės sklypą, todėl ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apsiribojo ir išmatavo tik atskirtą tvora nuo likusios žemės sklypo dalies laisvą (neužstatytą) 12 139 m² plotą. Tai patvirtina antstolio M. P. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2007-03-28 Nr. 123-07-89).

Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Kauno filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (2005-09-28), registro įrašo Nr. 20/114920, tarp nekilnojamųjų daiktų sąraše nurodyto turto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), o ypač turto punktuose - 2.61 (kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai ir 2.62 -priklausiniai: kiti statiniai (inžineriniais) - kiemo statiniai, nenurodytas joks nekilnojamasis turtas - apytakinio vandens komunikacijos, todėl apytakinis vandentiekis neveikia ir nėra įregistruotas kaip nekilnojamas turtas ar priklausinys Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovai teisme ginčija sandorius, kuriais ginčo žemė, laisva (neužstatyta), buvo nepagrįstai perduota subnuomos teise naudotis apeliantui. Ieškovai surinko įrodymus (CPK 178 str.), patvirtinančius, kad šio žemės sklypo apeliantas nenaudoja, kad jis laisvas (neužstatytas). Tai yra ieškovų pareiga, kreipiantis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.). Civilinės teisės ir pareigos šalims gali atsirasti ne tik iš sandorių (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.), bet ir iš teismų sprendimų (CK 1.136 str. 2 d. 2 p.), todėl apelianto argumentas dėl Taisyklių 10 p. pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 10 p. nuostatas, matyti, kad žemės sklypo planas gali būti parengtas atitinkamos kvalifikacijos specialisto ir kvalifikuojamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su nekilnojamojo daikto būkle, naudojimu, valdymu ir kt. nustatyti. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. nedraudžia matininkui kaip nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančiam asmeniui patekti į kadastro duomenis nustatyti pageidaujančiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį arba jo valdomą nesaugomą ir nenaudojamą sklypą, dėl kurio tarp šalių vyksta teisminis ginčas kadastro duomenims nustatyti.

Sklypo planas visiškai tiksliai apibrėžia dabartinę situaciją, jame yra pažymėtas atsakovui BAB „Dirbtinis pluoštas” priklausantis pastatas (duomenys neskelbtini), tiksliai nurodytas laisvo (neužstatyto) žemės sklypo plotas.

Sklypo planu iš esmės nustatyta ir konstatuota esanti laisva (neužstatyta) žemė buvusioje V. N. žemėje, planu nebuvo formuojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Planas kaip rašytinis įrodymas buvo pateiktas vertinti teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo tikslu, kad būtų išvengta akivaizdžių žalingų pasekmių ieškovų reikalavimų užtikrinimui. Sklypo planas atitinka jam kaip planui keliamus reikalavimus, yra tinkamos formos rašytinis įrodymas. Juo nustatytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: BAB „Dirbtinis pluoštas” gamybinės teritorijos inventorizacinis planas (Ml:3000) (3 t., b.l. 38), antstolio R. S. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2006-06-19) Nr. 70/06/16 (3 t., b.l. 35-37.), antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (Nr. 123-07-89 (2007-03-28).

Be teismo įsikišimo, visi atsakovai kaip plano rengėjai ir tvirtintojai geros valios ieškovų atžvilgiu neparodė, todėl ieškovai jų sprendimais pasitikėti negali. Teismui vertinant ginčijamų sandorių teisėtumą, pačiam apeliantui būtų naudinga, kad jau pradėti sklypo detalaus plano rengimo darbai nebūtų atnaujinti, nes vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 p. detalusis planas gali būti rengiamas tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovų ieškinį.

1993-12-14 Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 1534-v, kuriuo remiasi apeliantas, kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad UAB”Korelita” vykdo acetatinių siūlų gamybą BAB”Dirbtinis pluoštas” teritorijoje, lietė Kauno miesto savivaldybės ir BAB „Dirbtinis pluoštas” tarpusavio teisinius santykius ir apeliantui šis dokumentas netaikytinas, nes kaip matyti iš apelianto skunde nurodytos 2004-12-01 žemės subnuomos sutarties Nr. 04-019/04, apeliantas vykdo gamybą tik dalyje žemės sklypo, subnuomoto iš BAB „Dirbtinis pluoštas”.

LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (2002-12-30) patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 p. nustato, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1805 "Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo" nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 91 (2002-12-20) „Dėl licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo" 7 p. UAB "Geomastas", išduota licencija Nr. 30G-160 (...) atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius (kadastrinius) matavimus, atlikti statinių ir įrenginių žymėjimą vietovėje ir sudaryti jų padėties schemas. Remiantis Taisyklių 53.6.7.1. p. nuostata, parengus žemės sklypo planus, viršutinėje lentelės dalyje kairėje pusėje nurodoma juridinio asmens ženklas (jei yra), o viduryje - pavadinimas. Žemiau pavadinimo užrašomas licencijos numeris ir išdavimo data. Kaip matyti iš sklypo plano, taip ir yra padaryta, sutinkamai su taisyklių reikalavimais.

Apelianto argumentai, kad sklypo planas buvo padarytas, pažeidus LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 3 d. nuostatas, nes neturėjo nei Kauno apskrities viršininko administracijos, nei apelianto, nei UAB „Korelita" sutikimo dėl kadastrinių matavimų atlikimo ginčo žemės sklype, kad taip buvo pažeistas konstitucinės nuosavybės neliečiamumo principas, taip pat CK 4.22 str. 1 d. ir 4.37 str. 1 d. nuostatos, yra nepagrįsti.LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 3 d. nedraudžia matininkui patekti į nesaugomą ir nenaudojamą sklypą, dėl kurio tarp šalių vyksta teisminis ginčas. Apelianto pridėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/07/1 (2007-02-01), surašytame antstolio R. S., buvo konstatuota, kad šiaurrytinėje teritorijos dalyje faktiškai egzistuoja ir yra iš išorės aiškiai matomas pastatas - kiemo rūsys, pažymėtas žymeniu(duomenys neskelbtini). Patys atsakovai nepateikė tinkamo rašytinio įrodymo, t.y. tokios formos, kokios prašė jų teismas, ieškovams teko patiems pateikti patikslintą ginčo sklypo planą, kuriame buvo išskirtas ir pažymėtas atsakovų nurodomas pastatas - kiemo rūsys. Be to, apeliantas neteisėtai sau prisiskiria daikto valdymo teisę į šį ginčo sklypą CK 4.22 str. pagrindu. CK 4.22 str. norma nustato daikto valdymą, kaip savarankišką daiktinę teisę, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Tuo tarpu tarp atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos ir apelianto yra žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.545 str.). Apeliantas negali remtis CK 4.37 str. 1 d., nes esant žemės nuomos prievoliniams santykiams, nuosavybės teisė nuomininkui neatsiranda.

Sklypo planas atitinka Taisyklių 53 p. keliamus reikalavimus, išskyrus 53.2 p. nurodytą suderinimą, tačiau sistemiškai aiškinant LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 str., kuriame nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų LR nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę bei to paties įstatymo 8 str. 1 d., pagal kurią nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 str. nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Šiuo atveju nėra LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nei 7 str. 1 d. nei 9 str. nustatytų atvejų. Sklypo planu buvo iš esmės nustatyta ir konstatuota esanti laisva (neužstatyta) žemės buvusioje V. N. žemėje, planu nebuvo formuojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Planas buvo pateiktas vertinti teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo tikslu, kad būtų išvengta akivaizdžių žalingų pasekmių ieškovų reikalavimų užtikrinimui. Sklypo planas atitinka jam kaip planui keliamus reikalavimus, yra tinkamos formos rašytinis įrodymas. Juo nustatytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: BAB „Dirbtinis pluoštas" gamybinės teritorijos inventorizacinis planas (Ml:3000) (3 t. b.l. 38), antstolio R. S. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2006-06-19) Nr. 70/06/16 (3 t., b.l. 35-37.) bei antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (Nr. 123-07-89 2007-03-28), kuris prijungtinas prie bylos, kadangi yra svarbus nagrinėjamoms bylos aplinkybėms nustatyti.

2) dėl CPK 291 str. 1 d. 5 p. pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

Nurodyto 1999-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr. 5 nėra, yra 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimas Nr. 5 analogiško pavadinimo ir turinio. Apeliantas netiksliai išdėstė šio nutarimo 10 str. 1 d., joje nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje (CPK 222 str. 4 d.) turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas. Apie nutarties turinį šiame nutarimo punkte apskritai nekalbama. Pagal CPK 270 str. 4 d. teismas nurodo argumentus, dėl kurių jis atmetė kuriuos nors įrodymus. Apeliantas dėl CPK 291 str. 1 d. 5 p. pažeidimų klysta, nes šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas nurodo motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadas, ir įstatymus bei kitus teisės aktus, kuriais jis rėmėsi. Nutarties turiniui keliami glaustesni reikalavimai nei sprendimo turiniui.

Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė CK 1.5 str. 4 d. ir CPK 145 str., kadangi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios ieškovų reikalavimams ir pažeidžia apelianto bei kitų asmenų teises rengti viso žemės sklypo, esančio Pramonės pr. 4, unikalus Nr. 1901-0116-0003, teritorijos detalųjį planą, yra nepagrįstas, kadangi tik po to, kai ieškovai iškėlė administracinę bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, pradėta V. N. žemėje iš dalies atkurti žemės nuosavybę ieškovams. Teismas turi įvertinti ginčijamų sandorių teisėtumą, ir teismui tenkinus ieškinį, gali būti rengiamas detalusis planas vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 p.

Ginčo sklypas atskirtas tvora nuo likusios UAB „Korelita” subnuomojamos teritorijos, todėl UAB „Korelita” ūkinės veiklos vykdymas, acetatinių siūlų gamybos viso komplekso vientisumas negali būti pažeidžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Remdamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodytos aplinkybės, keliančios realią grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovams parengus detalųjį sklypo planą ir pradėjus statybos darbus toje sklypo dalyje, kuri neužimta pastatais, ieškovų teisėti interesai realiai gali nukentėti. Tačiau teismo nutartyje nenurodyta, kodėl kiekvienas iš minėtų veiksmų atskirai, sudaro grėsmę ieškovų interesams ir, ar nėra pagrindo taikyti tik dalį laikinųjų apsaugos priemonių, pvz. uždrausti tik statybos darbus. Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva(neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Miesto teritorijos suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų bazė gali būti naudojama kaip informacinė sistema, tačiau jos duomenys nėra teisės aktuose numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis konstatuojamas žemės teisinis statusas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12 ir 13 straipsnių taikymo prasme.

Kolegija sutinka su atskirųjų skundų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir visiškai nepasisakė skundžiamojoje nutartyje dėl atsakovų pareikštų atsiliepimų į ieškovų prašymą taikyti laikinasiąs apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo rašytinių įrodymų, tame tarpe Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo iš kurio matyti, kad ginčo sklype nuosavybės teise pastatus turi UAB,,Sofralita,, ši įmonė byloje neįtraukta dalyvaujančiu asmeniu.

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Svarbiausia teismo pareiga yra apginti asmens pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas neatskleidė bylos esmės, tuo pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus (CPK 327 str.2p.)

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovai tiksliai nurodė situacijos plane sklypo dalį, kuriai turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi situacijos planas nebuvo nagrinėjamas kartu su kitais įrodymais, todėl neesant kitų objektyvių aplinkybių tokios vienareikšmės išvados padaryti negalima. Situacijos plane nurodyta, jog V. N. iki 1940 m. turėtos žemės sklypo ribos įbrėžtos remiantis 1992m. sausio 31d. Kauno Valstybinio archyvo pažymėjimu Nr. N.-58 bei Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Girstupio, Žemutinių Petrašiūnų ir Žemutinių Amalių kaimų žemės vienkiemiais išskirstymo planu, sudarytu 1934m. ŽTD matininko S. P.. Jokių kitų dokumentų, kurie buvo pateikti civilinėje byloje, situacinio plano autoriai, sudarytame plane nepaminėjo (4t.,b.l.61). Tačiau remiantis pateiktais byloje rašytiniais įrodymais ginčo teritorijoje yra antžeminiai ir požeminiai statiniai bei konstrukcijos būtinos įmonių darbui. Teismas nepasisakė nutartyje dėl faktinių aplinkybių konstatavimo 2007 m. vasario 1d. protokole nustatytų aplinkybių ir netyrė proceso šalies pateiktų byloje įrodymų (inventorizacinio plano ir VĮ Registrų centro pažymėjimo (b.l.19,4t.). Tikslu pašalinti prieštaravimus būtina surinkti papildomus įrodymus, tai gali būti šalių bei plano autorių paaiškinimai teismui (CPK 177 str.2d.).

Teismas nutartyje gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartyje reikia išdėstyti visų įrodymų analizės pagrindu padarytas išvadas apie tai, reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 270 straipsnio 3, 4 dalys, 331 straipsnio 3, 4 dalys). Todėl kolegija sutinka su atskirųjų skundų motyvais, kad teismas pažeidė procesinės teisės reikalavimus, kadangi neištyrė pateiktus byloje įrodymus ir nenurodė motyvų dėl šalių įrodinėjamų dalykų (CPK291 str.5p.).

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje bylos negalima išnagrinėti, todėl teismo nutartys panaikinamos (CPK329 str.1d.) atskirieji skundai tenkintini iš dalies (CPK337 str.3p.), tai sudaro pagrindą perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. ir 2007 m. kovo 6 d. nutartys panaikinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo