- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-342-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00127-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2784-237/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovė R. M. 5 848,71 Eur negrąžintos paskolos, 4 371,86 Eur palūkanų, 762,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, 17,97 Eur mokėjimo palūkanų, 47,27 Eur delspinigių, 18 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė R. M. elektroniniu būdu 2018-03-23 pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) platformoje www.gosavy.com (toliau – ir Platforma), administruojamoje ieškovo UAB „Bendras finansavimas“, siekdama sudaryti Vartojimo kredito sutartį su Platformoje registruotu skolintoju. Po atsakovės pateiktos paraiškos, įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus, aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas Vartojimo kredito mokėjimų grafikas, įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovės sąskaitą, t. y. tarp atsakovės ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei skolintojai suteikė refinansavimui 5 900 Eur dydžio paskolą 60 mėnesių terminui už 25 procentų metines palūkanas, kurią atsakovė privalėjo grąžinti skolintojams Vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl ieškovė 2018-10-25 pateikė atsakovei pranešimą dėl 2018-03-27 Paskolos sutarties nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 5 848,71 Eur negrąžintos paskolos, 1 233,11 Eur palūkanų, 762,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, 47,27 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 392,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2023-03-15 paskaičiuotas fiksuotas palūkanas, todėl iš atsakovės priteisė 1 233,11 Eur pelno palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-05-15 iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019-03-06).
3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovė skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio (pelno palūkanų) priteisimo už kitą laikotarpį. Be to, teismas 17,97 Eur palūkanas vertino kaip vėlavimo palūkanas, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl 17,97 Eur palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas. Teismas taip pat sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliantė UAB „Bendras finansavimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. M. 3 138,75 Eur palūkanų, 17,97 Eur mokėjimo (vėlavimo) palūkanų, papildomai 818 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5. sąlyga numato, kad iki kredito gavėjas grąžins visą kreditą, palūkanas, administravimo mokestį, baudas ir delspinigius, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, administravimo mokesčio, baudų, delspinigių ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas.
4.2. Ieškovei nutraukus sutartį pagal Bendrųjų sąlygų 7.4. punktą bei sutarties 2.13. punktą, atsakovei atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, palūkanas, administravimo mokestį ir kitus pradelstus mokėjimus ieškovei. Nutraukus sutartį, ieškovė perėmė skolintojų reikalavimo teises į visą kredito sumą, palūkanas, administravimo mokestį ir kitus mokėjimus, ir turi teisę pareikšti reikalavimą dėl sutartinių palūkanų visa jo apimtimi, o ne dalimis.
4.3. 17,97 Eur mokėjimo (vėlavimo) palūkanos negali būti laikomos netesybomis (bauda delspinigiais) ar mokesčiais, kurie nėra leidžiami vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., jos taip pat negali būti vertinamos lupikiškomis palūkanomis.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Bylinėjimosi išlaidos sprendime sumažintos neproporcingai, kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino teikiamų advokato paslaugų pobūdį ir turinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
6. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. M. 2018-03-23 portale www.savy.lt, administruojamame UAB „Bendras finansavimas“, pateikė vartojimo kredito paraišką (duomenys neskelbtini) vartojimo kreditui gauti. Vartojimo kredito suma – 5 900 Eur, vartojimo kredito grąžinimo terminas – 60 mėnesių, vartojimo kredito metinės palūkanos - 25 procentai, vartojimo kredito paskirtis – refinansavimas. Tačiau atsakovei nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, nepervedus lėšų pagal mokėjimo grafiką, ieškovė (apeliantė) UAB „Bendras finansavimas“ pateikė teismui ieškinį. Pirmosios instancijos teismas UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 5 848,71 Eur negrąžintos paskolos, 1 233,11 Eur palūkanų, 762,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, 47,27 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 392,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „Bendras finansavimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų
7. Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. M. 4 371,86 Eur sutartinių palūkanų, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sutartyje buvo numatyta 25 procentų metinė palūkanų norma, be to, šalys buvo susitarusios, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2023-03-15 paskaičiuotas fiksuotas palūkanas, nes nėra žinomas konkretus naudojimosi pinigais terminas. Teismas vertino, kad ieškovės prašymas priteisti pagal paskolos grafiką paskaičiuotas palūkanas, tenkintinas iš dalies, nes atsakovė prievolės grąžinti kreditą neįvykdė iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
9. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
10. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų (toliau – Bendrosios sąlygos) 4.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjas grąžina kredito sumą bei sumoka palūkanas laikydamasis specialiosiose sąlygose nustatyto kredito grąžinimo grafiko pagal organizatoriaus (UAB „Bendras finansavimas“) mokėjimo pranešime pateiktus nurodymus. Naudojimo sutarties 7.1. punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka paskolos sumą, palūkanas ir kitus mokesčius pagal patvirtintą paskolos sutarties grafiką. Pagal Bendrųjų sąlygų 5.1. punktą, už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti bendra norma išreikštas palūkanas, kurias apskaičiuoja organizatorius, ir procentine išraiška pateikia šios sutarties specialiosiose sąlygose. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, 5.4. punkte numatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjams bei sumokami tarpininkavimo mokesčiai. Taip pat pagal Bendrųjų sąlygų 7.6. punktą, sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų – paraiškos (Oferta) (toliau – ir Specialios sąlygos) 2.6 punkte numatyta, jog vartojimo kredito palūkanų norma yra 25 procentai; bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 39,04 procentai, kai apskaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą vadovaujamasi prielaidomis, kad vartojimo kredito suma yra 5 900 Eur, sutarties tarpininkavimo mokestis yra 501,5 Eur, mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra 12,98 Eur, o visa kredito suma išmokama nedelsiant. Nagrinėjamu atveju matyti, kad mokėjimo grafike, sugeneruotame pagal atsakovės ir ieškovės sudarytą vartojimo paskolos sutartį, buvo numatytas atsakovės paskolos grąžinimo grafikas ir visi mokesčiai, kuriuos turėjo sumokėti atsakovė. Iš minėto grafiko matyti, kad bendra atsakovės per 60 mėnesių mokėtina suma yra 11 169 Eur, grafike įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis bei palūkanos. Be to, vartojimo kredito Specialiųjų sąlygų 2.25 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad jam žinoma ir suprantama, jog bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra 11 670,5 Eur. Taigi, kredito gavėja R. M. įsipareigojo sumokėti kredito davėjui visą paskolos kainą, į kurią įskaičiuota vartojimo kredito suma, tarpininkavimo mokestis bei palūkanos.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Kaip minėta, pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjams bei sumokami tarpininkavimo mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį iki 1 233,11 Eur.
Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų
12. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją. Ieškovė ieškiniu reikalavo iš atsakovės priteisti 17,97 Eur vėlavimo palūkanų, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl ieškovės reikalavimas dėl 17,97 Eur palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas.
13. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, portalo naudojimosi sutarties 5.4.4. punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą, organizatorius gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar Specialiosiose sąlygose nurodytus dydžius (ta pati nuostata numatyta ir Bendrųjų sąlygų 5.2. punkte). Vartojimo kredito Specialiųjų sąlygų 2.14 punkte nurodyta, jog kredito gavėjas sutinka ir patvirtina, kad jam praleidus palūkanų mokėjimo terminą bus laikoma, kad jis iš esmės pažeidė šią sutartį, ir organizatorius skaičiuos padidintas palūkanas, kurios nebus laikomos delspinigiais. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjai taikomos tik netesybos, kurios, vadovaujantis vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kadangi atsakovė R. M., sudarydama vartojimo kredito sutartį, sutiko su tuo, kad jai praleidus palūkanų mokėjimo terminą, bus laikoma, jog ji iš esmės pažeidė šią sutartį ir organizatorius skaičiuos padidintas palūkanas, kurios nebus laikomos delspinigiais, t. y. šalys iš esmės susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo praleidus kredito ar palūkanų mokėjimo terminą, o ne dėl delspinigių mokėjimo. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių sudarytos sutarties nuostatas ir nepagrįstai ieškovės reikalavimo priteisti 17,97 Eur vėlavimo palūkanų netenkino, taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį.
Dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
14. UAB „Bendras finansavimas“ ieškiniu prašė priteisti 1 188 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šį reikalavimą tenkino tik iš dalies, ieškovės reikalavimą sumažindamas iki 300 Eur sumos. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad byla yra elektroninė, nedidelės apimties, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovės advokatui vykti į teismo posėdžius nereikėjo, todėl advokatas daugiau darbo laiko sąnaudų be ieškinio surašymo ir jo pateikimo teismui šioje byloje negalėjo patirti. Teismas vertino, kad prašomos priteisti 1 188 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje yra per didelės ir nepagrįstos, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.
15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismų praktikoje, nustatant priteistino advokatui ar advokato padėjėjui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Bet kuriuo atveju priteistinos išlaidos negali būti didesnės negu nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nustatyti priteistinų išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, dydį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, apribodamas tik maksimalų jų dydį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byla nėra sudėtinga, ji nagrinėta rašytinio proceso tvarka, joje buvo priimtas sprendimas už akių, o ieškovės atstovui nereikėjo vykti į teismo posėdžius. Taip pat pažymėtina, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme, dydžiu.
16. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės R. M. ieškovei UAB „Bendras finansavimas“ priteistinos 300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 249 Eur žyminis mokestis, iš viso 549 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 89 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundu reikalavo priteisti papildomai 3 138,75 Eur mokėjimo palūkanų, 17,97 Eur vėlavimo palūkanų bei 818 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliantės reikalavimą priteisti papildomai 3 138,75 Eur mokėjimo palūkanų ir 17,97 Eur vėlavimo palūkanų, vertintina, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas visiškai (žyminis mokestis nuo bylinėjimosi išlaidų sumos nemokamas), todėl apeliantei iš atsakovės R. M. priteisiama 89 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovei R. M. tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 848,71 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 71 ct) negrąžintos paskolos, 4 371,86 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 86 ct) palūkanų, 762,28 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 28 ct) tarpininkavimo mokesčio, 17,97 Eur (septyniolika eurų 97 ct) vėlavimo palūkanų, 47,27 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 27 ct) delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 549 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“ iš atsakovės R. M. 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.