- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- ATP-10-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03267-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2015 m. rugpjūčio 7 d., 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-30 nutarimu pripažino A. P. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, už pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą, už pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė 868 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-30 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta, jog ant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai buvo padaryti būtent 2015-08-07 ir būtent jo automobiliu (duomenys neskelbtini)valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas kito eismo įvykio metu. Apeliantas teigia, jog policijos pareigūnų surašytame protokole nenurodyta, kokius tikslius tariamus pažeidimus padarė, iš papildomai pateiktos medžiagos bei skundžiamo teismo nutarimo taip pat neaišku, kokių sugadinimų padarymu kaltinamas ir už kokių pažeidimų padarymą nubaustas. Teismas visiškai neatsižvelgė į nuotraukose rodyklėmis pažymėtų pažeidimų skirtumus: automobilio (duomenys neskelbtini) fotonuotraukoje (b. l. 20) pažymėtas rodyklėmis tariamas apgadinimas, esantis 45–47 cm aukštyje, o automobilio (duomenys neskelbtini)“ fotonuotraukoje (b. l. 23) pažymėtas rodyklėmis tariamas pažeidimas yra 40–45 cm aukštyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jeigu būtų daroma prielaida, jog automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas atsiremiant į jį automobilio (duomenys neskelbtini)priekabos kabliu, tai pateiktos papildomos fotonuotraukos rodo, jog tarpas tarp automobilio (duomenys neskelbtini) galinės dalies ir priekabai skirto kablio yra toks nedidelis, kad automobiliui judant susuktais ratais atbulomis atsitrenkti į kitą automobilį ar kitą objektą kabliu yra beveik neįmanoma. Protokolą surašiusi pareigūnė E. K. posėdžio metu negalėjo paaiškinti apgadinimų aukščių skirtumų, negana to, ėmė tvirtinti, esą darant automobilio (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas matavimo liniuotė buvo atitraukta nuo automobilio, todėl galėjo susidaryti jai nežinomo dydžio paklaida. Tačiau apklausus kitus policijos pareigūnus, išaiškėjo, kad pareigūnė E. K. fotonuotraukų nedarė, o sugadinimų matavimai atlikti įprasta tvarka – pridėjus matavimo liniuotę prie automobilio (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas M. U. posėdyje nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas policijos pareigūnams nuvykus į tariamo eismo įvykio vietą nenurodė konkrečių apgadinimų. Kitoje policijos įstaigos surinktoje medžiagoje taip pat nematyti jokių duomenų, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas būtų nurodęs konkrečius jo automobilio apgadinimus, šie apgadinimai nenurodomi ir savininko 2015-08-07 paaiškinime. Atkreipia dėmesį, jog prieš surašant protokolą policijos pareigūnė E. K. teigė, jog automobiliu (duomenys neskelbtini) padaryti du dideli įlenkimai ant automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio apsauginio lanko, nors vėliau pats automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas patvirtino, kad šie apgadinimai padaryti anksčiau. Taigi tiksliai nenustačius, kad buvo padaryti kokie nors automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimai, vien remiantis tuo faktu, kad jis pripažino, jog 2015-08-07 buvo toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nepagrįstai inkriminuoti labiausiai tikėtini apgadinimai, kurie ant abiejų automobilių nesutampa.
Automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas patvirtino, jog ant automobilio kablio fotonuotraukose rodyklėmis pažymėti ne apgadinimai, o natūraliai dėl trinties su priekaba atsiradusi žymė. Policijos įstaigos pateiktose automobilio (duomenys neskelbtini)nuotraukose pažymėti pėdsakai tiek ant automobilio kablio, tiek ir ant plastmasinio galinio buferio, tačiau šios dvi automobilio (duomenys neskelbtini)dalys viena nuo kitos yra smarkiai nutolusios, nevienodame aukštyje, priekabai skirtas kablys yra išsikišęs, todėl vargu ar tiek viena, tiek kita fotonuotraukose „rodyklėmis“ pažymėta vieta būtų įmanoma padaryti apgadinimus kitai transporto priemonei. Negana to, automobilio fotonuotraukoje, esančioje 24-ame bylos lape, pažymėta dalis yra plastmasinė, todėl ja vargu ar būtų įmanoma padaryti įlenkimus ant metalinio automobilio (duomenys neskelbtini) apsauginio lanko.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių liudininkų, kurie būtų matę, kaip jis apgadino automobilį (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pats automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas A. S. nors ir buvo apklaustas kaip liudytojas, realiai yra nukentėjusysis, o kitas asmuo, įvardytas Pauliumi, policijos pareigūnų nebuvo surastas ir apklaustas. Asmuo, vardu (duomenys neskelbtini), nebuvo apklaustas policijos įstaigoje ar teisme, todėl gali būti prilygintas asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas ir kurio parodymais grįsti teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje negalima. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas A. S. savo paaiškinime ir apklausiamas teisme nurodė, kad asmuo, vardu P., papasakojo, jog stebėjo, kaip buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), taip pat kad iš automobilio (duomenys neskelbtini) buvo išlipęs vairuotojas, kuris, apžiūrėjęs automobilius, išvažiavo. Tačiau įrodymų, jog 2015-08-07 eismo įvykį stebėjo kokie nors asmenys, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ir jį nubaudė administracine nuobauda remdamasis.
Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad institucija, surašiusi protokolą, ypač vangiai vykdė įrodinėjimo pareigą, t. y.: protokole tiksliai nenurodė, kokius tiksliai pažeidimus tariamai padarė; spalvotos ir kokybiškos automobilių fotonuotraukos pateiktos teismui tik po atskiro jo atstovo prašymo, be to, pateiktos ne visos policijos įstaigos darytos fotonuotraukos, o tik jų dalis – automobilio (duomenys neskelbtini) fotolentelė; papildomai pareikalavus visų policijos įstaigos turimų fotonuotraukų, institucija pateikė tik vieną spalvotą automobilio (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką (nespalvotas jos variantas yra 20-ame bylos lape), o kitų spalvotų fotonuotraukų (kurių nespalvoti variantai yra 21-ame bylos lape) taip ir nepateikė. Dėl šios priežasties papildomas automobilio (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas pateikė savarankiškai; policijos įstaiga, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neužtikrino, kad būtų nustatytas ir apklaustas asmuo, kuris galimai matė 2015-08-07 įvykius automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių atrodo, jog policijos įstaiga bandė ne padėti nustatyti byloje tiesą, o, priešingai, slepia reikšmingas aplinkybes ir turimą medžiagą. Institucija nesurinko pakankamų jo kaltės įrodymų, todėl teismas nepagrįstai jį nubaudė dėl protokole nurodytų pažeidimų.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. P. kaltės turinį argumentuoja labai deklaratyviai ir visiškai nevertindamas kaltės turinio nustatymui reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra įrodyta, kad jis padarė bent kokius nors apgadinimus ant automobilių (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau net ir tokias aplinkybes nustačius, teismas neatleistas nuo pareigos ATPK 130 str. 1 d. taikymo aspektu atskleisti kaltės turinį. Teismas visiškai nevertino to, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini) buvo smarkiai apgadintas dar iki 2015-08-07, žalos mastas, net jei ji ir būtų jo sukelta, aiškiai nežinomas, tačiau iš esamų fotonuotraukų galima daryti išvadą, jog žalos apskritai nėra arba ji yra minimali, be to, liko nepaneigti jo parodymai, kad jis, nebūdamas tikras, ar buvo kontaktas tarp transporto priemonių, išlipo iš transporto priemonės ir išvažiavo iš stovėjimo aikštelės tik apžiūrėjęs automobilius ir neradęs jokių pažeidimų. Taigi, net jei ir būtų įrodyta, jog būtent 2015-08-07 apeliantas padarė kokių nors pažeidimų ant automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai savaime negali būti pagrindu nubausti jį pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi tiesioginės tyčios buvimas nebuvo nustatytas ir įrodytas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Administarcinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, jo veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, neteisingai vertino byloje surinktus duomenis, nepašalino prieštaravimų, netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neatskleidė jo tyčios ir padaryto turtinio nuostolio, kad teismo išvados dėl A. P. padarytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų yra nepagrįstos. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Tokios išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno L. L. tarybiniu pranešimu, autoįvykio vietos schema, nukentėjusiojo E. S. paaiškinimu, fotolentelėmis, automobilių fotonuotraukomis, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, liudytojų E. K., L. L., M. U., E. S. parodymais, duotais teisme.
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog institucija, surašiusi protokolą, ypač vangiai vykdė įrodinėjimo pareigą bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija, surašiusi protokolą, tinkamai atliko jai įstatymo deleguotas funkcijas, pakankamai surinko įrodymų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti bei padaryti išvadą, kad apeliantas A. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokius automobilio apgadinimus A. P. padarė. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog nors protokole nėra nurodyti tikslūs automobilių apgadinimai, tačiau jie užfiksuoti kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais – pažyma apie papildomus eismo įvykio duomenis, fotolentelėmis, fotonuotraukomis. Apie padarytus automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimus teismo posėdžio metu nurodė nukentėjęs asmuo, policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, byloje pateiktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kokius automobilio apgadinimus padarė A. P. vairuojama transproto priemonė (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad apelianto vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) 2015-08-07 buvo aišktelėje prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje kilo eismo įvykis, apeliantas nurodė, jog automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga aikštelėje, išgirdo, kad įsijungė gale stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija. Nors apeliantas teigia, kad nejuto, kaip atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, tačiau jo tolesni veiksmai, išlipimas iš automobilio, siekiant įvertinti, kokie padaryti apgadinimai, patvirtina, jog kontaktas tarp automobilių buvo ir apeliantas jį pajuto. Akivaizdu, jog nuo apelianto vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) smūgio ir įsijungė automobilio (duomenys neskelbtini) signalizacija.
Byloje pateiktose automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose užfiksuoti apsauginio priekinio metalinio rėmo apgadinimai. Automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas patvirtino, jog du dideli įlenkimai (gnybtai) buvo padaryti dar iki šio eismo įvykio, tačiau tas apgadinimas, kuris nuotraukoje pažymėtas rodykle (b. l. 20), buvo padarytas šio eismo įvykio metu. Iš automobilio (duomenys neskelbtini) fotolentelės matyti, jog apgadinimas užfiksuotas 46–48 cm aukštyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvykio dieną vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini)gale yra kablys, kurio aukštis nuo žemės yra 38–48 cm (b. l. 23). Sugretinus (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimo aukštį su automobilio (duomenys neskelbtini)įmontuoto kalbio aukščiu, matyti, jog automobiliui (duomenys neskelbtini) užfiksuotas ir nuotraukoje rodykle pažymėtas apgadinimas buvo padarytas būtent automobilio (duomenys neskelbtini)kabliu. Nors apeliantas teigia, kad automobilio savininkas nurodė, kad nubrozdinimai ant automobilio kablio yra ne apgadinimai, o natūraliai nuo priekabos kabinimo atsiradusios žymės, tačiau pažymėtina tai, jog šie nubrozdinimai yra tokiame aukštyje kaip ir automobilio (duomenys neskelbtini) padarytas įlenkimas. Įvertintina ir tai, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus, todėl žymių apgadinimų ant automobilio (duomenys neskelbtini)kablio galėjo ir nelikti, tačiau tai nepašalina A. P. atsakomybės dėl automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo.
Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas pajudėdamas iš vietos atbuline eiga automobilio kabliu atsitrenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) apsauginį priekinį rėmą ir jį apgadino. Nors automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimas yra nežymus, tačiau akivaizdu, jog kontaktas tarp automobilio (duomenys neskelbtini)ir automobilio (duomenys neskelbtini) buvo ir (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimai yra padaryti būtent automobilio (duomenys neskelbtini), jie vizualiai matomi, todėl apeliantas po susidūrimo turėjo pastebėti, jog jo automobilio kabliu buvo nežymiai apgadintas (duomenys neskelbtini) automobilio metalinis rėmas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog padaryta nedidelė žala, tačiau nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį galimybės, nes apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nenumatyta. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 257 straipsnio reikalavimų, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio metu automobiliu (duomenys neskelbtini)buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pagrįstai apeliantą pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai rėmesi liudytojo Pauliaus, kuris nenustatytas ir neapklaustas, parodymais. Iš bylos duomentų matyti, jog apie eismo įvykį policijai pranešė aikštelėje buvęs asmuo, kurio vardas, kaip nurodė nukentėjusysis, yra (duomenys neskelbtini). Būtent su šio asmens pagalba buvo nustatytas konkretus automobilis (duomenys neskelbtini) bei jo savininkas ir vairuotojas. Tai, kad policijos pareigūnams nepavyko šio asmens apklausti, nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo, tiesiogiai įvykį matęs ir apie jį pranešęs automobilio (duomenys neskelbtini) savininkui, būtų nurojęs apkalbėti automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Be to, apžymėtina, jog asmens, tiesiogiai stebėjusio įvykį, aplinkybės, nurodytos automobilio (duomenys neskelbtini) savininkui, jog autombilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas po susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) išlipo ir pasižiūrėjo, kokios kilo pasekmės po automobilių susidūrimo, ir po to nuvažiavo, sutampa su apelianto nurodytomis įvykio aplinkybėmis, jog jis buvo toje aikštelėje, jam pajudėjus atbuline eiga įsijungė už jo stovėjusio automobilio signalizacija, jis išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo ir nuvažiavo. Apeliantas teigia, jog nėra įrodymų, jog 2015-08-07 eismo įvykį stebėjo kokie nors asmenys. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jis pats teismo posėdžio metu parodė, jog aplinkui buvo žmonių, jie matė jį ir kaip jis buvo išlipęs, tačiau nė vienas asmuo jam nieko nesakė ir nuėjo.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014).
Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad apylinkės teismas nesiaiškino jo kaltės turinio. Byloje nustatyta, kad A. P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, kliudė automobilį (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai apgadinta kita transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini). Apeliantas A. P. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-08-07 buvo atvažiavęs į prekybos centrą „Maxima“ ir automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatęs automobilį, išvažiuodamas iš aikštelės važiuodamas atbulas išgirdo gale stovėjusio automobilio signalizaciją, tuomet išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau, jo manymu, jokių apgadinimų, kuriuos galėjo padaryti jo vairuojams automobilis, nepastebėjo, todėl ir pasitraukė iš įvykio vietos. Tačiau byloje pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos patvirtina, jog apgadinimas ant automobilio (duomenys neskelbtini) buvo padarytas, nors nežymus, tačiau jis vizualiai buvo matomas.
Aptarti duomenys nekelia jokių abejonių, kad A. P. suprato, jog kliudė kitą automobilį, nes išgirdęs įsijungusią automobilio (duomenys neskelbtini) signalizaciją išlipo iš automobilio įvertinti, kokius padarinius sukėlė, apžiūrėjo automobilį (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio tuoj pasišalino. Tai, kad apeliantas padarytų apgadinimų nepastebėjo, nereiškia, kad jie nebuvo padaryti. Apeliantas privalėjo palaukti, kol grįš automobilio savininkas, ir su juo kartu įvertinti eismo įvykį ir padarytus automobilio apgadinimus, tačiau jis, nesulaukęs apgadinto automobilio savininko, skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos, sąmoningai ignoruodamas KET 232 p. numatytus reikalavimus, o tai leidžia konstatuoti, jog jis siekė išvengti atsakomybės. Pagal nustatytas įvykio aplinkybes A. P. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taigi pareiškėjo kaltė bei dalyvavimas padarant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodytas bei kvalifikuotas tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino bylos įrodymus ir teisingai nustatė, kad A. P. sukėlė eismo įvykį, apgadino kito asmens automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, t. y. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymius. Dėl to konstatuotina, kad teismo priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl jį naikinti bei bylą nutraukti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Nors apeliantas apeliaciniame skunde nuobaudos individualizavimo klausimo nekelia, tačiau atsižvelgiant į tai, jog skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, pripažintina, jog apeliantas nesutinka ir su teismo paskirta nuobauda. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl apeliantui paskirtos nuobaudos teisingumo. Bylos duomenimis, A. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 28 Eur bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu A. P. nustatyta galutinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad A. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilis, nukentėjusysis atlyginti žalos nereikalavo. Nors A. P. pasitraukė iš įvykio vietos, tačiau vėliau netrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Apylinkės teismas neteisingai nurodė, jog nėra A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, jog pažeidėjas yra sulaukęs 73 metų, o tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 10 p.). Taip pat įvertintina tai, jog A. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį jam paskirta 868 Eur dydžio bauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, A. P. asmenybę, apygardos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą A. P. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą sutrumpinti iki šešių mėnesių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-30 nutarimu A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą A. P. paskirti 868 Eur dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.
Kitos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutarimo dalies nekeisti.
Nutartis neskundžiama.