Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei ir Editai Vazgienei, dalyvaujant atsakovui K. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-0105-485/2007 pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui K. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal 2002 m. birželio 15 d., 2002 m. gegužės 10 d., 2002 m. balandžio 22 d., 2003 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. sausio 9 d. sutartį ir 2005 m. gegužės 10 d. sutartis ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 44339 Lt skolai grąžinti, 3883,72 Lt palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 22 d. iki skolos grąžinimo dienos nuo 12793,77 Lt; už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės 10 d. iki skolos grąžinimo dienos nuo 8239,53 Lt; už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 15 d. iki skolos grąžinimo dienos nuo 11645,48 Lt; už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 24 d. iki skolos grąžinimo dienos nuo 13543,94 Lt; už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 1 d. iki skolos grąžinimo dienos nuo 1000 Lt; už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. iki skolos grąžinimo dienos nuo 1000 Lt. Taip pat prašė priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimus grindė suplėšytais ir lipnia juosta suklijuotais paskolos rašteliais. Paaiškino, kad jos sutuoktinis V. A. L., miręs 2006 m. lapkričio 15 d., atsakovui skolindavo įvairias piniginių lėšų sumas. Kadangi paskolos raštelių buvo ne vienas, buvo nutarta skolą įforminti notariškai. Kartą atsakovas atvyko pas V. A. L. į namus ir paprašė parodyti skolos raštelius. Pasinaudodamas tuo, kad V. A. L. buvo senyvo amžiaus ir trumpam išėjo iš kambario, atsakovas suplėšė paskolos raštelius ir paliko juos ant stalo. Ieškovė teigė, jog 1000 Lt iš prašomos priteisti sumos atsakovas pasiskolino iš atsakovės tiesiogiai.

Atsikirtimus į ieškinį su juo nesutinkantis atsakovas grindė tuo, kad skolas V. A. L. grąžino rašteliuose nurodytais terminais. Po skolos grąžinimo rašteliai pas kreditorių būdavo suplėšomi ir išmetami į šiukšlių dėžę.

Klaidingai įvertinta ieškovo pozicija dėl ketinimo vykti pas notarą. Kadangi atsakovas negrąžino ieškovui didelės skolos sumos bei pradėjo vengti viešų susitikimų, buvo nuspręsta važiuoti pas notarą ir perrašyti skolos raštelius, kurie galbūt labiau paskatins atsakovą grąžinti skolą. Pasinaudojęs ieškovo senyvu amžiumi bei tuo, kad V. A. L. namuose buvo vienas, atsakovas suplėšė lapelius. Jų su savimi nespėjo pasiimti tik dėl V. A. L. ir atsakovui žinomų priežasčių. K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog konfliktas su V. A. L. įvyko, kai šis vieną iš asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypų padovanojo trečiajam asmeniui. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko atsakovas pradėjo nebegrąžinti skolos bei suplėšė skolos raštelius.

Paskolos rašteliai visada būdavo surašomi V. A. L. iniciatyva, t.y. jis juos surašydavo bei kartu su skolininku pasirašydavo. Kadangi pinigų skolinimas buvo vienas iš ieškovo pajamų šaltinių, jis turėjo ir nusistovėjusią skolos gražinimo praktiką - ant skolos raštelio skolininkas pasirašydavo, jog pinigus grąžino, tačiau raštelius V. A. L. pasilikdavęs. Ant lipnia juosta suklijuotų suplėšytų raštelių įrašų nėra apie skolos grąžinimą, o atsakovas liudytojų parodymais įrodinėjo skolą grąžinęs daiktais. Neįvertintas atsakovo parodymų nenuoseklumas bei kiekvieno posėdžio metu pateikiami skirtingi skolos grąžinimo variantai. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, jog ieškovui grąžino visas skolas, suėjus ją mokėjimo terminams su dviejų procentų palūkanomis, o skolos raštelius po kiekvieno skolos grąžinimo fakto, suplėšydavo ir išmesdavo. Parengiamojo posėdžio metų atsakovas nurodė, kad skolų nepripažįsta, o už procentus jis atsiskaitydavęs daiktais. Vėliau teigė, kad grąžinti skolą ieškovas prašė ne pinigais, o daiktais.

Liudytojos M. V. bei jos duktė G. S. kitoje Kauno rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra priešingoje pusėje su V. A. L. sutuoktine. Minimoje byloje V. A. L. nedalyvavo, todėl liudytojoms negalėjo būti žinomos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės.

Liudytoja J. B. Ž. melagingai nurodė, jog ji pati iš V. A. L. nesiskolino pinigų. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla nr. 2-9785-329/2006 dėl J. B. Ž. skolos grąžinimo V. A. L., dėl to jos parodymus teismas turėjo įvertinti kritiškai.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apygardos teismas konstatuoja, jog, spręsdamas apie ieškinio dalies nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė prievolių vykdymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai, 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis).

Atsakovas neginčija, jog buvo sudaręs bylos nagrinėjimo dalyku nurodytas paskolos sutartis, tačiau teigia, kad skolas yra grąžinęs. Tai, anot atsakovo, patvirtina paskolos raštelių suplėšymas. Ieškovė nurodo, kad skolos grąžinimą V. A. L. pažymėdavęs raštelyje skolininko parašu, o suplėšytuose rašteliuose nėra atsakovo parašų apie pinigų atidavimą. Juos atsakovas suplėšęs, siekdamas išvengti skolos grąžinimo. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina susitarimą dėl skolos grąžinimo įforminimo.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas įpareigoja sutartis aiškinti sąžiningai, išnagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos ( CK 193 straipsnio 1,2 dalys).

Spręsdamas, ar atsakovas įrodė skolos grąžinimo faktą, apygardos teismas vadovaujasi prievolių vykdymą nustatančiomis materialinės teisės normomis ir įrodinėjimą reglamentuojančiomis civilinio proceso normomis.

Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ieškinio pagrindu nurodomose sutartyse pinigų grąžinimo įforminimo būdas neaptartas, todėl, sprendžiant apie prievolės įvykdymo būdą, vadovautinasi CK 6.39 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Pagal CK 6.870 straipsnio nuostatas paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Pastarąjį faktą šalys yra konstatavę raštu. Logiška manyti, jog analogiškai turi būti užfiksuotas ir pinigų grąžinimas kreditoriui. Atsakovas pripažįsta, kad suplėšytuose rašteliuose nėra įrašų apie skolų grąžinimą. Nors jis pripažįsta ir nesutarimus su kreditoriumi dėl nepadovanoto žemės sklypo, ne pastaroji, o įrašų apie skolos grąžinimą nebuvimo aplinkybė leidžia nuspręsti dėl jo atsikirtimų į ieškinį nepagrįstumo ( b.l. 49).

Prievolės grąžinti skolą įvykdymo fakto konstatavimo paskolos raštelio suplėšymu, jo skiautes paliekant kreditoriui, atsakovas nepagrindė jokiu įstatymu bei pakankamu įrodymu apie šalių sutartą tokį prievolės įvykdymo būdą. Sutartyse nebuvo nurodyta, jog palūkanas galima mokėti daiktais, todėl atsakovo liudytojų parodymai apie brangių daiktų pirkimą A. L. neturi įrodomosios reikšmės. Kolegija sprendžia, jog atsakovo pateikti įrodymai neleidžia teismui padaryti išvados apie skolos grąžinimo tikimybę, kai yra didesnė tikimybė, jog skolininkas nėra įvykdęs sutartyse nurodytos prievolės, ir tuo tikslu suplėšė paskolos raštelius. Tai, kad jie liko pas kreditorių, nors galėjo būti sunaikinti, atsakovo pozicijos nepagrindžia. Atsikirtimus apie skolos grąžinimą jis įrodinėja būtent raštelių suplėšymo faktu, o tai, kaip minėta, nėra nei sutartyje, nei įstatyme numatytas skolos grąžinimo fakto įrodymas ( CPK 185 straipsnis, 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apygardos teismas sprendžia, jog ieškininis reikalavimas dėl penkiose paskolos sutartyse nurodytų skolų ir iki skolų grąžinimo terminų mokėtinų dviejų procentų sutartinių palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais yra įrodytas. Ši skolų ir procentų iki sutartyse nurodyto skolų grąžinimo termino ( pagal sutartis – ne daugiau, kaip už pusę metų) suma sudaro 47222,72 Lt.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ( CK 6.261 str.). CK 6.874 straipsnis numato, kad atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita ( pagal CK 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio). Pagal sutartis (išskyrus beprocentinę 2006 m. sausio 9 d. sutartį) šalys susitarė dėl dviejų procentų palūkanų mokėjimo, todėl už naudojimąsi ieškovės pinigais ( paskolos suma) iš atsakovo nepagrįstai ( išskyrus 2006 m. sausio 9 d. sandorį, kuriame palūkanos nenumatytos) prašoma priteisti penkių procentų dydžio palūkanas. Šiuo metu nėra žinoma galutinė prievolės įvykdymo data, todėl šios palūkanos skaičiuotinos iki šios teismo nutarties priėmimo datos. Minimos palūkanos nėra procesinės, todėl negali būti pavestos apskaičiuoti antstoliui. Kolegija mano, kad dėl tos jų dalies, kuri turėtų būti sumokėta po 2008 m. birželio 17 d. iki visiško prievolės įvykdymo, gali būti pateiktas naujas ieškininis reikalavimas. Tokiu būdu šių palūkanų suma, pradedant jas skaičiuoti nuo sutartyse nurodytos skolų grąžinimo datos iki 2008 m. birželio 17 d. sudaro 4544,43 Lt ( pagal 2002 m. birželio 15 d. sutartį du procentai už penkerius metus ir dvi dienas – 1099,80 Lt; pagal 2002 m. gegužės 10 d. sutartį už 5 m. ir 38 dienas – 778,78 Lt; pagal 2002 m. balandžio 22 d. sutartį už 5 m. ir 56 dienas – 1198,68 Lt; pagal 2003 m. rugsėjo 23 d. sutartį už 4 m. ir 269 dienas – 1145,59 Lt; pagal 2006 m. sausio 9 d. sutartį už 2 metus ir 166 dienas – 321,58 Lt). Pažymėtina, kad atsakovas nėra prašęs taikyti CK sutrumpintą penkerių metų palūkanų išieškojimo terminą ( CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.126 straipsnio antroji dalis). Visa skolos ir palūkanų suma sudaro 51767,15 Lt.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas pakeistinas, priteisiant be pagrindo atmestąją dalį ieškinio ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas). Ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, valstybei – trūkstama 136,33 Lt jo dalis ir pašto išlaidos( CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai; 1583,01-1446,68). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 500 Lt advokato pagalbos išlaidos( b.l. 11,48).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškininių reikalavimų, ieškovei B. L. priteistąją sumą padidinant 51767,15 Lt ( penkiasdešimt vienu tūkstančiu septyniais šimtais šešiasdešimt septyniais Lt 15 ct) ir nurodant, jog iš atsakovo K. B. priteistos penkių procentų procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 52767,15 Lt (penkiasdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių Lt 15 ct) sumos.

Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1000 Lt skolos.

Sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovei B. L. 2863,36 ( du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris Lt 36 ct) žyminio mokesčio ir 500 Lt ( penkis šimtus) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. B. 136,33 Lt ( šimtą trisdešimt šešis Lt 33 ct) žyminio mokesčio ir 32 Lt ( trisdešimt du) pašto išlaidų valstybei.