- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-79-350/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00030-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Danutė Švitinienė, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- I. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini) “
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Danutės Švitinienės ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. ( I. S. ) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams penkiems mėnesiams bausmė.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį.
Bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteista iš I. S. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ 1782,59 eurų, nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu I. S. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės ir įgijo svetimą turtą, o būtent:
1.1 2013-11-05, dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, UAB „D.“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre “D.”, (duomenys neskelbtini) , V., pasinaudodamas L. T. psichine negalia įkalbėjo ją su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią ji įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius, mokėti už suteiktas paslaugas. Šios sutarties pagrindu jos vardu buvo pajungtas vienas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) , SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jai išduotas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG I9300 Galaxy S III“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , 1479 litų (428,45 Eurų) vertės, kuriuos ji I. S. įkalbėta perdavė jam, tačiau jis už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir gautą telefoną nemokėjo ir apgaulės būdu savo naudai išvengė turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini) “ už 29,88 litų (8,66 Eurų) bei L. T. pasirašytos sutarties pagrindu pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG I9300 Galaxy S III“, apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą už 1479 litų (428,45 Eurų), padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ 1508,88 litų ( 437,1 Eurų) turtinę žalą.
1.2 Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-11-06, dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, UAB „D.“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre “D.”, (duomenys neskelbtini) , V., pasinaudodamas L. T. psichine negalia įkalbėjo ją su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius, mokėti už suteiktas paslaugas. Šios sutarties pagrindu jos vardu buvo pajungtas vienas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) , SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jai išduotas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG I9505 Galaxy S4“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , 2038 litų (590,38 Eurų) vertės, kuriuos ji, I. S. įkalbėta, perdavė jam, tačiau už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) “ nemokėjo ir apgaulės būdu savo naudai išvengė turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini) “ už 502,82 litų ( 145,66 Eurų) bei L. T. pasirašytos sutarties pagrindu pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG I9505 Galaxy S4“, apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą už 2038 litų (590,38 Eurų), padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2540,82 litų (736,04 Eurų) turtinę žalą.
1.3 Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-11-08 dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, UAB „D.“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre “D.”, (duomenys neskelbtini) , V., pasinaudodamas L. T. psichine negalia įkalbėjo ją su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius, mokėti už suteiktas paslaugas. Šios sutarties pagrindu jos vardu buvo pajungtas vienas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) , SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jai išduotas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG I9505 Galaxy S4“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , 2038 litų vertės, kuriuos ji I. S. įkalbėta perdavė jam, tačiau jis už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) “ nemokėjo ir apgaulės būdu savo naudai išvengė turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini) “ už 25,69 litų ( 7,44 Eurų) bei L. T. pasirašytos sutarties pagrindu pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG I9505 Galaxy S4“, apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą už 2038 litų (590,38 Eurų), padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2063,69 litų ( 597,82 Eurų) turtinę žalą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. S. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, nes, jo manymu, buvo nuteistas neteisingai, remiantis melagingais ir šališkais liudytojų parodymais, bei netikslia eksperto K. M. išvada. Nurodo, kad nukentėjusiajai L. T. esant gyvai ekspertizė atlikta nebuvo, tuo metu būtų gauti tikslesni duomenys apie jos psichinę būklę. Nors ekspertas proceso metu teigė, kad nukentėjusios geraširdiškumas buvo vienas iš jos ligos simptomų, tačiau apeliantas pabrėžia, kad jis neturi medicininio išsilavinimo ir nežino Alzhaimerio ligos simptomų, todėl prašo bylą išnagrinėti iš esmės, tuo labiau, kad nebuvo nustatyti visi kaltinamajame akte nurodyti asmenys, pvz. V. J., kurie patvirtintų apie L. T. psichinę būklę įvykių metu.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą apeliacinio skundo ribose.
5.1 Šiuo atveju I. S. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, anot nuteistojo, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko jis nuteistas nepagrįstai, remiantis melagingais liudytojų parodymais ir netikslia eksperto išvada, nes apie tai, kad nukentėjusioji serga psichine liga jis veikų padarymo metu nesuprato ir nežinojo, todėl prašo priimti jį išteisinantį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
5.2 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.
5.3 Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
5.4 Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamąjį, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuojama, kad vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.
5.5. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą jog nuteistojo veikoje, kuomet jis pasinaudodamas L. T. psichine būkle kelių dienų laikotarpyje tris kartus įkalbėjo L. T. jos vardu sudaryti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) “, pagal kurias ji įsipareigojo naudotis bendrovės paslaugomis ir mokėti už jas, o nuteistasis, gavęs iš nukentėjusios mobiliojo ryšio telefonus už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir gautus telefonus nemokėjo, padarydamas bendrovei 1782,59 eurų žalą ir tokia jo veika turi visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius. Šią išvadą leidžia daryti liudytojų A. S., M. D., J. S., A. Č., I. B. parodymai, iš dalies paties nuteistojo ir eksperto K. M. parodymai, rašytiniai duomenys – telefoninių žinučių išklotinės, sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir medicininių dokumentų kopijos.
7. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, kurių apeliantas ir neneigia, matyti, kad L. T. sudarė 3 mobiliojo ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) “, jai buvo suteikti 3 mobilieji telefonai su abonentiniais numeriais, už kuriuos ji sutarčių pagrindu dvejiems metams prisiėmė įsipareigojimus mokėti už operatoriaus teikiamas paslaugas sutartyse nurodytomis sąlygomis. Vėliau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, kurių apeliantas taip pat neginčija, telefonai buvo perduoti jam ir realizuoti. Tačiau apeliantas kategoriškai tvirtina, kad bendraujant su L. T. jos psichinė būklė įtarimų jam nekėlė, neįtarė, kad ji serga psichine liga, telefonus paėmė pasinaudodamas jos gerumu. Tokie nuteistojo parodymai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
7.1. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje 2014-10-10 priimtu sprendimu L. T. pripažinta neveiksnia, nes ji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – nepatikslinta kraujagysline silpnaprotyste ir dėl to negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 2, b.l. 94-95) matyti, kad dėl L. T. pripažinimo neveiksnia jos sūnus A. D. į teismą kreipėsi 2013-10-30, t.y. dar iki I. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir pareiškime A. D. nurodė, kad L. T. nebeatpažįsta artimų giminaičių, neprisimena daugelio įvykių, neadekvačiai reaguoja į aplinką (civilinės bylos 1-2 lapai), o šioje byloje 2014-05-19 – 2014-07-08 atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad L. T. nesiorientuoja laike, vietoje, aplinkoje, nepažįsta savo vyro, emocijos neadekvačios, labilios (civilinės bylos 66-67 lapai).
7.2. Apelianto dėdė A. S., kuris apie 10 metų laiko buvo L. T. kaimynas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad bendraujant su L. T. jos psichinė būklė jau kurį laiką iki aptariamo įvykio kėlė įtarimų, nes ji ėmė kalbėti nesąmones, elgėsi neadekvačiai, tiek jis, tiek aplinkiniai žinojo, kad ji dėl savo psichinės būklės paliko darbą. Tuo tarpu I. S. dažnai lankydavosi pas juos svečiuose, žino, kad bendravo ir su L. T., eidavo pas ją į svečius, arba L. T. užeidavo, kuomet I. S. pas juos svečiuodavosi.
7.3. Buvusios L. T. kolegės A. Č. ir I. B. patvirtino, kad L. T. elgesys nuo 2013 metų pradžios pasikeitė, ji nebeatpažindavo žmonių, pamiršdavo ką kalbėjusi su klientais ir kolegomis, su ja tapo sunku susikalbėti, ji nesuvokė ką šneka, jos darbu ėmė skųstis klientai, todėl ligai greitai progresuojant tų pačių metų vasarą ji buvo atleista iš darbo.
7.4. Analogiškas aplinkybes apie L. T. elgesį ir sveikatos būklę parodė ir jos giminaitės J. S. ir M. D., kurios papildė, kad nuo 2013 metų L. T. jų ėmė nebepažinti, nebeatsiminė nei jų, nei anūkų vardų, elgėsi neadekvačiai, negalėjo susikoncentruoti, vėliau sužinojo, kad ji kitiems asmenims perdavinėjo pinigus, atidavė kelis telefonus, lombarde įkeitė auksą, papuošalus, buvo paėmusi momentinių kreditų, galimai manydama, kad taip daro savo sūnaus S., kuris tuo metu buvo kalinimo įstaigoje, labui.
7.5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. S. teigė buvusi su nuteistuoju vienu iš jo susitikimų su L. T. metu, girdėjo pastarąjį prašant iš jos pinigų, o jai atsakius, kad neturi, siūlė pasiskolinti, ar prašyti iš kitų čia pat, gatvėje, ką moteris ir dariusi ( 1 T. b.l. 133-134).
7.6 Be paminėtų įrodymų nuteistojo suvokimą apie L. T. psichinę būklę bei neadekvatų realybės suvokimą patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – telefoninių žinučių išrašas, iš kurio matyti, kad apeliantas nuo 2013 m. gegužės mėnesio sistemingai bendravo su L. T. prašydamas iš jos įvairų sumų pinigų nurodydamas įvairias išgalvotas priežastis apie jam tariamai būtiną skubią finansinę pagalbą, L. T. neatsakius į žinutes grasindavo savižudybe, jei ji nebepadės finansiškai ( 2 T. b.l. 9-34), o bankinių pavedimų kopijos patvirtina, kad L. T. ne kartą pervedusi pinigų I. S. ( 2 T. b.l. 42-47).
7.7 Pirmosios instancijos teisme apklausiamas ekspertas K. M. pateikė išvadą, kad L. T. liga neatsirado staiga, o progresavo kurį laiką iki kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo ir be kita ko labai greitai. Jos neadekvataus elgesio, kuris būtent ir patvirtina vėliau diagnozuotos ligos - Alzhaimerio požymius, su ja pabendravus neįmanoma nepastebėti, nes tokie žmonės įtaigūs, perka brangius daiktus, kuriuos išdalina svetimiems, nesiorientuoja laike ir pan. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad L. T. ligos požymiai buvo akivaizdūs dar jai dirbant – 2013 metų pradžioje, dėl ko ji ir buvo atleista iš darbo, todėl atsižvelgiant į specialisto parodymus, diagnozuotos ligos laiką - 2014-01-06, padarytų nusikalstamų veikų laikotarpį ir į tai, kad apeliantas su L. T. bylos duomenimis buvo pažįstami, akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laiku jos psichinės būklės sąlygoto neadekvataus elgesio jis nepastebėti negalėjo ir suprasdamas, kad ji serga psichine liga tuo pasinaudojo, įkalbėdamas ją savo vardu paimti telefonus, kuriuos gavęs ir neatsiskaitęs už prekes ir suteiktas paslaugas, ko padaryti ir neketino, bendrovei padarė turtinę žalą ir tokie jo veiksmai yra nusikalstami. Tai, kad I. S. nežinojo tikslios psichikos ligos diagnozės, kuri buvo nustatyta tik po veikų padarymo, nepaneigia, kad jis suvokė, jog nukentėjusioji turi psichinių sutrikimų, dėl kurių yra patiklesnė ir lengvai paveikiama. Nors, kaip teigia apeliantas, jis neįkalbinėjo nukentėjusiosios paimti jam telefonus, ji pati juos pasiūlė, o jis sutiko pasinaudojęs jos gerumu, tai taipogi nepaneigia jo kaltės dėl panaudotos apgaulės užvaldant svetimą turtą.
8. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nuteistasis, iš anksto žinodamas, kad už gautus telefonus ir suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ paslaugas pats neatsiskaitinės, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Tokie jo veiksmais teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
9. Nuteistasis skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė jo skundžiamą sprendimą neapklausęs visų kaltinamajame akte nurodytų asmenų, tačiau iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad jų pilnai pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti, o vien ta aplinkybė, kad nuteistojo netenkina jo atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Kartu pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų asmens kaltės klausimui išspręsti. Neabejotina, kad šiuo atveju teismui pakako įrodymų I. S. kaltei pagrįsti.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. inkriminuojamą veiką padarė neužilgo – nepraėjus net dviem mėnesiams – po to, kai buvo nuteistas arešto bausme pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimti dar 3 nuosprendžiai ir I. S. jau atlikinėjo realią paskirtą subendrintą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu iš paskirtos už nagrinėjamą veiką mažesnės nei įstatymo sankcijos vidurkis bausmės – vienerių metų, prie ankstesnės bausmės pridėti tik trys mėnesiai, galutinė vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ši bausmė yra teisinga.
11. Byloje taipogi gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos I. S. išlaidos sudaro 61,72 eurus.
11.1 BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
11.2 Šiuo atveju byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio trukmę, nuteistojo I. S. advokato darbo sąnaudas ginant nuteistojo interesus, atstovaujamajam suteiktų paslaugų apimtį ir į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, daro išvadą, kad prašoma priteisti pinigų suma už atstovavimą nėra aiškiai per didelė, proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme, todėl priteistina iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Iš I. S. valstybės naudai priteisti 61,72 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant šią sumą į (duomenys neskelbtini) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini) , bankas – AB ,,(duomenys neskelbtini) “, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini) , mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą I. S..