Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei E. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovams BAB bankui „Snoras“, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl 3 185,45 Eur (10 998,71 Lt) draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. D. patikslintu ieškinio pareiškimu atsakovams BAB bankui „Snoras“, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė pripažinti, kad ieškovė A. D. turi teisę į indėlio draudimo išmoką, mokėtiną pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų Investuotojams draudimo įstatymą ir kompensuoti investuotus 10 998,71 Lt (3 185,45 eurus). Ieškovė nurodė, jog 2010-07-17 su akcinę bendrove banku „Snoras“ sudarė terminuotojo indėlio sutartį Nr. DE20100717K990060, pagal kurią 1 metų terminui, t. y. iki 2011-07-18, į terminuotojo indėlio sąskaitą įmokėjo 10 000 litų (2 896,20 eurų). Pasibaigus minėtos terminuotojo indėlio sutarties terminui 2011 m. spalio mėn. 18 d. atvykus į AB banką „Snoras“ pratęsti savo terminuotojo indėlio sutarties, banko darbuotoja primygtinai siūlė nepratęsti terminuotojo indėlio sutarties, o sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, motyvuodama tuo, kad šis pinigų taupymas yra efektyvesnis, nes pagal šią sutartį bus didesnės palūkanos, pinigus atsiimti galės bet kada, neprarasdama palūkanų, be to nurodė, kad nėra jokios rizikos, kadangi banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Ieškovė terminuotojo indėlio sąskaitoje buvusius pinigus bei per 1 metus už terminuotą indėlį gautas palūkanas 2011-07-19 su ABB „Snoras“ pasirašė Obligacijų sutartį Nr. FO20110719K990014, obligacijų įsigaliojimo data 2011-08-01.

Pagal Obligacijų sutartį bankas įsipareigojo Obligacijų išpirkimo datą, t.y. 2012-08-02 išpirkti Obligacijas ir sumokėti sukauptas palūkanas, pervesdamas mokėtiną sumą į Obligacijų savininko banko sąskaitą.

2011-11-24 AB bankui „Snoras“ paskelbtas bankrotas. Ieškovė 2011 12 29 užpildė AB bankas „Snoras“ kreditorinių reikalavimų pateikimo formą, tačiau ieškovės sumokėtų pinigų bankas iki šiol nesumokėjo.

Ieškovė nurodė, jog sudarant Obligacijų pasirašymo sutartį, apie obligacijų investavimo riziką nebuvo informuota, bankas su sutartimi pateikė pasirašyti dokumentus- Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9943067, kurios 3p. nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tai ieškovei sudarė klaidingą įspūdį, kad vertybiniai popieriai yra lygiaverčiai indėliui ir yra apdrausti. Mano, kad Bankas neatsižvelgė jog ieškovė yra neprofesionali investuotoja ir neturi patirties investavimo srityje, neturi specialių žinių apie tokio pobūdžio sandorius, todėl negalėjo savarankiškai įvertinti sutarties sudarymo rizikos, o Bankas tyčia ir nesąžiningai suklaidino. Ieškovė mano, kad nesudarius Obligacijų sutarties, ieškovės lėšos būtų likusios banke pagal banko sąskaitos ar banko indėlio sutartį ir šioms lėšoms pagal Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, būtų taikoma draudimo apsauga. Dėl šių priežasčių mano, jog Obligacijų pasirašymo sutartis yra negaliojanti Civilinio kodekso 1.90, 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, ieškovei turi būti pripažinta teisė į draudimo išmoką, nes obligacijos, nebaigus jų išleidimo proceso neatsirado ir dėl to ieškovė jų neįgijo. Kadangi ieškovė neįgijo obligacijų. Ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje nebuvo padaryti įrašai ir obligacijos nebuvo apskaitytos klientės vertybinių popierių sąskaitoje, kurios įrašai patvirtintų ieškovę įsigijus obligacijas. Tuo tarpu AB bankas Snoras šias lėšas gavo, nes pagal paminėtą sutartį nurašė lėšas ir panaudojo obligacijų ar indėlių sertifikatų apmokėjimui, pervesdamas jas į banko kaip emitento surenkamąsias sąskaitas atitinkamai indėlio sertifikatų ar obligacijų platinimui. Tai laikytina, kad atitinkama obligacijų pasirašymo sutartis draudžiamojo įvykio dieną pasibaigė, nes obligacijos nebuvo perduotos. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė mano turinti teisę į indėlio draudimo išmoką už sumokėtas lėšas.

Atsakovas BAB bankas „Snoras“ su ieškiniu nesutiko, mano, kad ieškovė, patvirtinusi sandorį, neteko teisės ginčyti Obligacijų sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.79 straipsnis).

Ieškovė iš mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė Obligacijų sutartį apmokėdama už įsigyjamas obligacijas 10 998,71 Lt, kas laikytina sandorio patvirtinimu (CK 1.79 str. 2d. 1p.). Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl suklydimo, ar apgaulės. Ieškinys nėra įrodytas. Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad ginčo sutarties sudarymo metu ji nebuvo supažindinta su investavimo į obligacijas rizikomis, ir banko darbuotojas nurodė, kad obligacijos taip pat yra draudžiamos, kaip ir indėliai, kad ieškovė buvo apgauta dėl nurodytos banko klaidingos informacijos. Atsakovas pareiškė, kad ieškinio teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Ieškovės pozicija yra dirbtina. Atsakovo manymu, ginčo sutarties sudarymo metu Ieškovės valia buvo nukreipta į didesnės finansinės naudos gavimą. Ieškovė kaip apdairus, protingas, rūpestingas asmuo, patyrusi indėlininkė suprato sudaranti iš esmės kitą sandorį. Ieškinį pateikė Atsakovui praėjus daugiau nei keturiems metams, kai bankas buvo pripažintas nemokiu. Ieškovės teiginiai apie tai, kad jai nebuvo žinoma apie investavimo į obligacijas rizikas, patvirtina jos parašas obligacijų sutartyje, ieškovė neginčija Prospekte pateiktos informacijos aiškumo ir suprantamumo. Atsakovo nuomonę negali būti laikomi pagrįstais Ieškovės argumentai dėl banko apgaulės, byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovę. Ieškovės įsigytos obligacijos įsigaliojo ir buvo apskaitomos jos asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, todėl ieškovės argumentai dėl obligacijų neišleidimo, neįsigaliojimo, neįgijimo, neperdavimo, Obligacijų sutarties pasibaigimo draudžiamojo įvykio dieną ir dėl to neva ieškovės už įsigytas obligacijas sumokėtoms lėšoms taikytinos indėlių draudimo apsaugos yra faktiškai ir teisiškai nereikšmingos. Ieškovė patyrė nuostolius ne dėl to, kad jos įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t.y. dėl nepasiteisinusios rizikos. Atsakovo manymu ieškinys nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Atsakovas Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutiko, mano, kad ieškinys nepagrįstas, žemiau išdėstytais teisiniais pagrindais, bei argumentais.

Dėl draudimo išmokos mokėjimo tvarkos

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau- IĮIDĮ) 10 str. 3 d. numatytos draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos. Numatyta, kad draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė (IID), remdamasi draudėjo (Banko) draudžiamojo įvykio dienos (konkrečiu atveju 2011-11-24) duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsispareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Po Banko bankroto bankas perdavė IID informaciją apie ieškovei priklausančią 3 249,35 Eur dydžio indėlio draudimo išmoką, remiantis banko indėlio ar/ir sąskaitos sutartimi, kurią Ieškovė yra atsiėmusi. Tačiau Bankas neperdavė IID duomenų apie Ieškovę dėl jai neva priklausančios ieškinyje nurodomo dydžio draudimo išmokos, todėl IID nėra pažeidęs IĮIDĮ numatytos draudimo išmokos.

Ieškovė negali būti pripažinta indėlininke IĮIDĮ prasme, kadangi prie ieškinio nėra pridėta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Ieškovė draudžiamojo įvykio dieną, t.y. 2011-11-24 laikė ieškinyje nurodomą 3 185,45 Eur pinigų sumą banke. Pridėtame prie ieškinio obligacijų pasirašymo sutartis tik patvirtina, kad Ieškovė įsigijo 110vnt. obligacjų, kurių vertė 100 Lt, su 5 proc metine palūkanų norma.

Reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia nepagrįstas. Ieškovės menamas suklydimas yra susijęs su įstatymo nežinojimu, buvo sąlygotas pačios Ieškovės didelio nerūpestingumo. Ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti Sutarties, ji turėjo galimybę susipažinti su Sutarties sąlygomis, išsiaiškinti Obligacijų esmę, ir tik supratusi visas aplinkybes galėjo sudaryti obligacijų Sutartį. Šiuo atveju Ieškovė nepasidomėjo, elgėsi nerūpestingai, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes. Ieškovė sudariusi sutarti t.y. 2011 -07-19 nepateikė įrodymų, kad ji nuo šios dienos iki draudžiamojo įvykio dienos būtų kreipusis į banką Snoras dėl obligacijų bei su šiuo banko produktu susijusių rizikų. Ieškovė sudarė sutartį, kokią norėjo sudaryti, bankui po šios sutarties pretenziju nereiškė. Ieškovė nepagrįstai ginčija Sutartį, motyvuodama suklydimu, neįrodė, kad banko veiksmuose galėjo būti apgaulės.

Pripažinus obligacijų pasirašymo sutartį sumokėtos lėšos netaptų draudimo objektu. Ieškovės pagal sutartį sumokėtų lėšų pripažinimas terminuotu indėliu Banke reiškia ne tik piniginių lėšų statuso pakeitimą, bet ir sutartinių santykių modofikavimą. Toks restitucijos būdas pažeistų ne tik IID, bet ir visų Banko kreditorių interesus. Kadangi IID yra antrosios eilės kreditorius, o Ieškovė- ketvirtosios. IID išmokėjus draudimo išmoką Ieškovei, jis (IID) padidins savo kreditorinį reikalavimą Banko atžvilgiu bankroto byloje, todėl tokiu atveju būtų pažeisti kitų kreditorių reikalavimai.

Ieškovės sumokėta sumą pagal Sutartį pripažinus terminuotu indėliu Banke, šios piniginės lėšos netaps indėlių draudimo objektų kadangi IĮDĮ 10 str. 3d. numato, kad IID draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka, remdamasis draudėjo draudžiamojo įvykio dienos (2011-11-24) duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Atsižvelgiant į tai, kad Banko draudimas nutrauktas, draudiminis įvykis įvykęs, o Ieškovės pagal ginčo sutartį sumokėtų lėšų pripažinimas terminuotu indėliu Banke būtų numatytas teismo sprendime, net ir pripažinus sutartį negaliojančia, Ieškovė neturės teisės reikalauti iš IID draudimo išmokos, kadangi draudžiamojo įvykio dieną Ieškovė neturėjo indėlininko ar investuotojo, kuriems būtų taikoma draudiminė apsauga, statuso.

Teismui nusprendus atmesti Ieškovės ieškinį, obligacijų atžvlgių negali būti taikomas ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Ieškovė įgydama obligacijų, savo valia ir noru perdavė Banko nuosavybėn Ieškovei priklausiusius pinigines lėšas mainais už įgyjamo Banko obligacijas. Bankas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2str. 2d. Bankas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą Ieškovei, nes investicinė įmonė (Bankas) to negali padaryti dėl obligacijų emitento (Banko) bankroto. Tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių išskirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą (direktyvos 2 str. 2d.) ir šios direktyvos apsauga tokiu atveju negali būti taikoma.

Ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės A. D. ir atsakovo AB banko „Snoras“ buvo sudaryta Obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kuria buvo įsigytą 110 vnt. obligacijų kurių vertė 100 Lt, bei 5 proc. metinių palūkanų. Pagal šią sutartį bankas įsipareigojo obligacijų išpirkimo diena t.y. 2012-08-02 išpirkti Obligacijas ir sumokėti sukauptas palūkanas, pervesdamas mokėtiną sumą į obligacijų savininko A. D. banko sąskaitą. Obligacijų išpirkimo dienai pinigai nebuvo išmokėti dėl banko bankroto. Ieškovė įtraukta į BAB Bankas „Snoras“ kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai tenkinami banko bankrotą reguliuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį įrodžius, jog buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Ieškovė savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad ginčo sutarties sudarymo metu ji nebuvo supažindinta su investavimo į obligacijas rizikomis, buvo apgauta dėl nurodytos banko klaidingos informacijos jog ,,banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2004m. iki 2011m. AB Ūkio bankas (emitentas), AB SEB bankas (emitentas) buvo sudariusi 7 investicinius vertybinių popierių (obligacijų) įsigijimo sandorius. 2011-07-19d. Obligacijų pasirašymo sutartyje Nr. FO20110719K990014 (1 tomas, b.l.12) ieškovė savo parašu patvirtino, jog pasirašydama šią sutartį yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Ieškovė, įgydama obligacijas, savo valia ir noru perdavė Banko nuosavybėn jai (Ieškovei) priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas Banko obligacijas. Asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes. Įvertinus tai, teismas daro išvada, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčo sandoriu buvo suklaidinta dėl sandorio esminių sąlygų. Ieškovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas) tikėdamasi gauti didesnes palūkanas ir tik sutartyje numatytą obligacijų išpirkimo dieną - 2012-08-02d. atvykusi į banką suprato suklydusi dėl sandorio perspektyvų, obligacijas išleidusio subjekto AB Bankas Snoras bankroto. Būtent Bankas įsipareigojo išpirkti Obligacijas, tačiau dėl savo nemokumo negali įvykdyti prisiimtos prievolės ieškovei grąžinti jos perduotas lėšas, kurios yra įtrauktos į bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalyje nuoroda, kad Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nesudaro pagrindo pripažinti, jog ši nuostata savaime yra neteisinga. Ši nuostata rodo tai, jog klientui yra žinoma, kad draudimo tvarka ir sąlygos yra išdėstytos kituose teisės aktuose, kurie nustato konkrečią draudimo tvarką ir sąlygas. Šioje dalyje nustatyta, jog ieškovė su banko darbuotoja nieko konkrečiai nesiaiškino apie obligacijų draudžiamumą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovės apsisprendimą sudaryti Obligacijų pasirašymo sutartį lėmė būtent nuostata, kad lėmė būtent nuostata apie banko įsipareigojimų draudžiamumą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Atsakovas VĮ “Indėlių ir investicijų draudimas” ieškovės atžvilgiu nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, todėl neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pateiktą ieškinį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. ieškinį atsakovams BAB bankui „Snoras“, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl 3 185,45 Eur draudimo išmokos priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.