Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Dovilei Čekuolienei, Vaidai Mikalonienei, Valentinai Solovejienei, Aistei Bareikei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 140) straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. I. G. 2018 m. kovo 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties (duomenys neskelbtini) buto durimis, konflikto metu laikydama ir tampydama nukentėjusiajai L. C. už plaukų tokiais savo veiksmais sukėlė L. C. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. I. G. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad 2016 metais su šeima atsikėlė gyventi į butą adresu (duomenys neskelbtini). Po kažkiek laiko susipažino su kaimynais. (duomenys neskelbtini) buto kaimynai buvo nedraugiški, moteris iš to buto be jokio pagrindo išvadino ją, J. I. G. negražiais žodžiais (necenzūriniais žodžiais). Nutarė šių kaimynų vengti, stengėsi su jais nesusidurti ir nebendrauti. Moteris pradėjo juos tiesiog persekioti, ji sėdėdavo prie lango ir laukdavo, kol jie grįš namo iš darbo, o pamačiusi ji pradėdavo klykti, užgaulioti. Stengėsi į provokaciją nereaguoti. Kaimynė pasakė, kad darys viską, kad jie čia negyventų. Kaimynė nuolat kenkdavo, kai pradėdavo siurbti kambarius, tai išjungdavo elektrą, šiukšles nuo savo kilimėlio prie durų kratydavo ant jų kilimėlio prie durų. Daugiausiai nuo šios kaimynės kliūdavo jai, I. J. G., bet ji neleisdavo ramiai pro duris praeiti ir jos vaikams, vyrui. Ji pradėjo rinkti kitų kaimynų parašus prieš ją. Gegužės mėn. šie kaimynai įsirengė vaizdo stebėjimo kameras balkone, pradėjo įrašinėti kur jie eina, ką kalba. 2018-03-15 ji, I. J. G. grįžo iš darbo vakare, nes apie 19 val. turėjo eiti su vaiku pas gydytoją. Grįžo, paėmė vaiką ir išėjo, užrakino duris, kurios tikrai buvo švarios, ir išėjo į kiemą. Vaikas pasakė, kad pamiršo paimti siuntimą pas gydytoją. Jau vėlavo, tai pasakė, kad jis eitų į polikliniką, o pati grįžo namo paimti siuntimo. Įėjusi sutiko laiptinėje iš antro aukšto besileidžiančias kaimynes D. K. ir L. C.. Kai ją, I. J. G. pamatė, jos atrodė pasimetusios. L. C. kažką nešėsi pasikišusi užantyje. Priėjusi prie savo buto ji pajuto smarvę ir pamatė duris apipiltas išmatomis. Kadangi šitas pilstymas buvo jau ne pirmą kartą L. C. padarytas, ji, I. J. G. nusileido prie jos buto ir jai pasakė, kad išvalytų, ką padarė. L. C. pradėjo rėkti, šaukti, įžeidinėti. Ji, I. J. G. atsistojo prie jos buto durų ir prašė nueiti ir išvalyti tai ką pridarė, nes ji skubėjo. L. C. stvėrė jai už atlapų, pradėjo mosikuotis, ji užsidengė veidą, kad jai netrenktų. Staiga su trenksmu atsidarė (duomenys neskelbtini) buto durys ir iš ten iššoko kaimynas A. C., kuris ją, J. I. G. nustūmė net iki (duomenys neskelbtini) buto. Nuo jo smūgio sudužo jos akiniai, labai išsigando, nes jis buvo labai agresyvus. Kai sudužo akiniai, pasakė, kad kviečia policiją. Tada jis greitai nuėjo atgal ir užsidarė bute. Paskambino į policiją ir laukė jų atvykstant. Ieškojo pas kaimynus pagalbos, kas gali padėti, nes negalėjo patekti į savo butą. Kitos kaimynės durys buvo uždarytos irgi. Stovėjo laiptinėje ir laukė policijos. Iš kiemo grįžo D. K., kurios prašė paliudyti policijai apie įvykį, bet ji pasakė, kad buvo lauke ir nieko nematė, tik girdėjo triukšmą. Ji nuėjo į savo butą. Apie 1 val. laukė policijos laiptinėje. Per tą laiką išėjo L. C. iš (duomenys neskelbtini) buto, pradėjo ją apvardžiuoti, tai girdėti vaizdo įraše. Ji prašė palaukti policijos ir viską išsiaiškinti. Tada vėl į laiptinę išėjo A. C., kuris buvo girtas, pradėjo stumdytis. Ji, J. I. G. sulaukė policijos ir jie užfiksavo apipiltas duris ir sudaužytus akinius. Paskui su pareigūnais pakilo į butą rašyti pareiškimo. Kalbant apie liudininkės D. K. parodymus šioje byloje, kuri nurodė, kad iš lauko matė viską, kas vyko laiptinės aikštelėje, jie vakar kreipėsi į antstolį ir atliko faktinių aplinkybių patikrinimą. Pagal nuotraukas mato, koks laiptinės matomumas iš lauko. Dar papildymui gali pasakyti, kad atsikėlus į tą namą, (duomenys neskelbtini) buto žmonės buvo triukšmingi, iš jų buto sklido keiksmai, bet jie nekreipė dėmesio. Ir 15 dieną, kai buvo įvykis, ir prieš tai taip pat girdėjosi, kad tame bute vyksta grumtynės, bet nekreipė į tai dėmesio. Su ta kaimyne D. K. iki to įvykio ji sveikinosi, nesipyko ir nemanė, kad ji taip gali padaryti. Tuo metu tarp jos, I. J. G. su L. C. buvo toks fizinis kontaktas, kai ji ėmė ją už atlapų. Dengėsi galvą ir veidą, nes nemalonu, kai žmogus su nagais prieš veidą mosuojasi. Iš jos, I. J. G. pusės nebuvo jokio kontakto su ja. Tikrai nebuvo, kad ji, I. J. G. jai išrovė plaukus, jos nemušė. Kaip galima mušti. Sakė, kad ir vyrą jos mušė. Taip, girdėjo jų abiejų (K. ir C.) parodymus, daro išvadą, kad jos kartu leidosi iš antro aukšto, todėl abi jos tą darė. Po šio įvykio D. pradėjo nesisveikinti. Pas D. buvo atvažiavę iš vaiko teisų ir pas juos buvo atėję ir klausė apie įvykį. Gal todėl ji buvo nepatenkinta. Ji, I. J. G. neleido jai išeiti, nes norėjo, kad ji išvalytų duris, tiesiog stovėjo ir sakė, kad ji išvalytų tai, ką padarė. Pareigūnai matė jos, I. J. G. buto duris ir sudaužytus akinius, sakė, kad kaimynė apipylė duris, mėto cigaretes po jos durimis. Koks tikslas D. K. ją apkalbėti, nežino. C. šeima juos apkalbinėja. Prieš kitus kaimynus nuteikinėja. Kaimynai sakė, kad jie renka prieš juos parašus, linkėjo stiprybės, sakė, laikytis nuo jų toliau. Ji, I. J. G. baigusi medicinos fakultetą, daug metų (duomenys neskelbtini) dirbo, apgynė disertaciją, yra medicinos mokslų daktarė. Dirba (duomenys neskelbtini), dėsto 11 dalykų, studentai ją mėgsta. Nėra bausta administracine tvarka dėl chuliganizmo, įžeidinėjimo. Įvykio metu, kai buvo laiptinėje su L. C., K. buvo lauke, išorėje. Bandė pažiūrėti, kiek galima pamatyti vaizdo laiptinėje, būnant lauke. Buvo atliktos fotonuotraukos antstolio iš įvairių matymo kampu. Matomumas laiptinės vidaus yra tik pilnai atvėrus duris. Laiptinės durys buvo uždarytos įvykio metu. Išrašas iš policijos sistemos įrodo dažnus iškvietimus, kad ji pylė į C. balkoną kažką. Tai patvirtina, kad niekada tie faktai nepasitvirtino, niekada nebuvo dėl to bausta. Nežino, kam ji tai išsigalvoja. Garsios muzikos ir kiti atvejai niekada pas juos nepasitvirtino. Kai įvyko susistumdymas koridoriuje su L. C., po to nematė jos su mėlynu veidu, nematė jokių sužalojimų. L. C. plaukų nepešė. 2018 metų vasarą nebuvo bausta už šiukšlinimą. Tik įspėjimą parašė, kad nekratytų kilimėlių pro langą. Bet ji nufotografavo, kad kaimynė iš 3 aukšto tai darė, o ne ji. Gali dar pridurti, kad po šio įvykio, būdama balkone, išgirdo pokalbį kaimynės su L. C., kuri įkalbinėjo ją būti liudininke teisme. Kaimynės atsakymas buvo toks, kad ji negali liudyti to, ko nematė. Kaimynė jai pasakė, kad ji pati kalta dėl konfliktų ir rado naują auką.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. C. parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. apie 19 val. ėjo pasikalbėti su kaimyne D.. D. pasiūlė pasikalbėti rūkymo metu. Buto durų neužrakino, rakto nepasiėmė. Išeinant į laiptinę bei atidarius lauko duris, sutiko kaimynę J.. Ji pasisveikino su D. ir praėjo. Neturėjo rakto, tad lauko duris laikė koja, kad galėtų sugrįžti į butą. Išgirdo klyksmą. D. pasakė, kad eis į namus, nenorėjo susidurti su G. ir jos provokacijomis. Kai užėjo į laiptinę - nustebo. G. stovėjo prie jos buto durų ir savo kūnu užstojo įėjimą. Ji agresyviai reikalavo eiti ir nuvalyti jos duris. Paklausus ko pastaroji norinti, G. vėl pakartojo paliepimą nuvalyti jos buto duris. Pradėjo ieškoti rankenos, kad galėtų užeiti į butą, tačiau nepavyko, nes ji užstojo kojomis. Tada pajuto kaip kaltinamoji rankomis griebė jai už plaukų ir pradėjo tempti prie žemės. Nežinojo ką daryti, labai skaudėjo. Namie buvo vyras, tad norėjo paskambinti į duris. Norėjo pasiekti skambutį, o tada pajuto smūgį į kairįjį skruostą. Paspausti mygtuką suspėjo. Duris atidarė vyras, tačiau G. ją vistiek laikė už plaukų, vyras jas išskyrė. Užėjo į butą, buvo dideliame strese, tačiau nusprendė pažiūrėti, kas vyksta koridoriuje. Atidarė duris. Matė kaip priešais stovėjo jos vyras su G.. G. nukrito akiniai, tuo metu vyras statė stiklą į savo akinių rėmelį. Ji pradėjo šaukti: ,,dabar jums bus‘‘. Vyras pasilenkė ir paėmė akinius, tačiau pastaroji juos liepė padėti ten, kur jie buvo. Ji, L. C. uždarė duris, nes daugiau nebegalėjo viso to matyti. Grįžo vyras, jai buvo paraudęs skruostas, drebėjo, pradėjo skaudėti galvą, tad paskambino dukrai. Paprašė jos pagalbos. Trūko oro, tad nusprendė išeiti į lauką ir pasitikti dukrą. I. G. vėl stovėjo toje pačioje padėtyje, uždariusi praėjimą. Ji pasakė, kad iškvietė policiją. Nebegalėjo tylėti, tad pavartojo necenzūrinius žodžius. Viena nuo kitos stovėjo metro atstumu, bijojo prie jos net prieiti. Ji visą laiką rėkė, kad niekur neis. Atsidarė savo buto duris, apsisuko ir nuėjo į namus. Paskui atvažiavo policija ir nuėjo iš karto pas G.. Iškvietė kitą policijos ekipažą, tačiau pirmas ekipažas priėmė ir jos pareiškimą. Antrą ekipažą atšaukė. Paklausė D., ar pastaroji matė, kas įvyko. Ji atsakė teigiamai. D. sutiko duoti parodymus policijoje. Ji, L. C., jos dukra ir D. kartu važiavo į policiją. Ten D. parašė pareiškimą. Tada grįžo į namus. Paskui išvažiavo nakvoti pas dukrą, nes negalėjo išbūti namuose. Tada dukra pamatė jos veidą, kad jis ištinęs. Veidą nufotografavo. Kitą rytą atsikėlė anksti, paprašė papildomo talonėlio pas chirurgą. Nuvyko pas chirurgą kovo 16 d. apie pietus. Nuo streso prasidėjo nemiga, galvos skausmai, kamuoja baimė, nes tai - ne pirmas kartas. Taip buvo ir 2017 m., tačiau tada nekvietė policijos. G. name gyvena apie pora metų, ji pastoviai daro žalą jų nuosavybei. Ji specialiai daužo į grindis, apipylė balkoną. Jai, L. C. buvo labai negerai, buvo priversta kreiptis į gydytojus, geria vaistus, nežino kas jos laukia rytoj. Tame name gyvena daugelį metų, viskas buvo gerai, kol neatsikraustė G.. Ji agresyvi, jos tonas komanduojantis. To įvykio metu J. I. G. buvo sugriebusi ją už plaukų. G. jai išrovė kuokštą plaukų, labai skaudėjo, po to savaitę negalėjo miegoti, negalėjo liestis prie tos vietos. Ne iš karto po įvykio nuvažiavo į Didlaukio g., važiavo kažkur po 3 savaičių. Matė išrautus plaukus. Pirma nuotrauka buvo padaryta kovo 16 d. 01.26 val., o antra – apie 7 val. ryto. Mėlynė ant veido matėsi kažkur apie 3 savaites. 2,5 savaitės tai tikrai. Ji niekur nėjo, su niekuo nebendravo. Pas chirurgą buvo nuvykusi kovo 16 d. 12.50 val. Tai vienintelė chirurgė poliklinikoje. Jai papasakojo apie įvykį. Chirurgė ją apžiūrėjo, pasakė, kad sumušimas praeis, pasiūlė dėtis kompresus, pagulėti namuose ir kreiptis pas šeimos gydytoją bei pas nervų gydytoją. Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo. Viskas pasireiškė po šio įvykio. Jos butas yra pirmajame aukšte, o G. – antrajame. Ji gyvena virš jos buto. D. gyvena priešais ją, L. C., pirmajame aukšte. G. ją pravardžiuodavo prostitute. Taip, jos atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl G. sužalojimo. Mano, šis įtarimas įteiktas kažkur 2018 m. spalio pradžioje arba rugsėjo 29 d. Iki kovo mėnesio buvo visiškai sveika, mėnesį buvo peršalusi, turėjo nedarbingumą. Šeimos gydytoja yra N.. Pas chirurgę kreipėsi kovo 16 d., nors užrašyta 19 d. Kai dėl to iškilo klausimų policijoje, kreipėsi į N.. Ji atsidarė kompiuterį ir ji viską nufotografavo. Ten parašyta, kad buvo 16 d. kažkur 12.51 val. Ekspertas ją apžiūrėjo, nesikišo į jo darbą. Pas ekspertą atėjo pasidažiusi, tačiau mėlynė dar buvo. Jai buvo išrauta nemažai plaukų, tačiau kiekio neskaičiavo. Tuo metu plaukai buvo iki pečių. Ekspertas sakė, kad vienoje ir kitoje vietoje nebuvo plaukų, o daugiausia jų nebuvo už kairės ausies. Nei ji, nei vyras išrautų plaukų nerinko. Buvo šokas. D. konflikto metu buvo už laiptinės lauko durų, durys buvo privertos. Ji ten liko. Konfliktas vyko prie jos, L. C. buto durų. Ten yra keletas laiptukų. Visus raminamuosius, vaistus nuo galvos skausmo, kraujospūdžio išrašinėjo N., nukreipė pas neurologą, tačiau iš karto pas jį nuvykti negalėjo dėl užimtumo darbe. Savijautos pablogėjimas niekaip nesusijęs su jai pareikštu įtarimu, nes jos nemušė. Tuo metu šviesa degė būtent taip, kaip degė įvykio metu ir nuotraukose tai matosi taip pat. Ir matosi nuotraukose, kad stiklas tampa veidrodžiu ir viskas matosi. Nuotraukos patvirtina D. K. parodymus. Ne, dar kartą sakė, kad šviesa nedegė koridoriuje, degė tik jų aikštelėje 1 aukšte. Nebuvo prieš įvykį tokių galvos skausmų. Kad 2011 m. jai buvo smegenų sutrenkimas, jo nebuvo, tai buvo šeimos konfliktas, kiekvienoje šeimoje savo paslaptys, tai skirtingi dalykai. Su šia byla tai nesusiję. Gydytojai M. apie plaukus nieko nepasakojo, tada nežinojo, kad jai išrovė plaukus, tik skaudėjo veidą, gydytoja apžiūrėjo tik veidą, pasakė tai tik vyrui vakare, jis pažiūrėjo ir pasakė, kad išrauti plaukai. Kitą dieną nepasakė gydytojui, nes jai buvo ne tas galvoje, jai skaudėjo veidą ir gydytojas apžiūrėjo veidą, o apie plaukus pamiršo. Chirurgas gal irgi nekreipė dėmesio kaip ir ji. N. buvo gėda sakyti, kad neadekvati moteris mušė, tik paprašė, kad jai išrašytų raminamųjų. N. apie tos dienos įvykius nepasakojo, buvo gėda, tik papasakojo chirurgui. N. pasakė, papasakojo apie šitą situaciją tik vasarą, paklausė kodėl nori raminamųjų ir tada papasakojo apie įvykį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. C. parodė, kad tądien grįžo iš darbo, sutuoktinė ruošė vakarienę, o jis žiūrėjo televizorių. Žmona pasakė, kad eis pas kaimynę pasikalbėti. Tik išėjus žmonai, išgirdo padriką skambutį į duris, bandė atidaryti duris. Atidarė iš antro karto. Pravėręs duris pamatė, kaip kaimynė iš antrojo aukšto lenkia link žemės žmoną sugriebusi už plaukų. Jas išskyrė, žmona įbėgo į butą, o kaimynė jam, A. C. trenkė per veidą ranka. Jam nukrito akinių stiklas, pakėlė, norėjo pakelti jos akinius, tačiau kaimynė pasakė, kad neliestų, nes kvies policiją. Apsisuko ir nuėjo į kambarį. Žmona pasiskundė, kad jai labai bloga, skauda galvą. Po kurio laiko žmona pasakė, kad pasikvietė dukrą ir išėjo išnešti šiukšlių. Tada išgirdo kažkokius garsus, sklindančius iš koridoriaus. Atidarė duris ir pamatė kaip stovi kaimynė, kuri buvo įsirėmusi į duris ir nepraleido žmonos. Jis pasiūlė iškviesti psichiatrinę. Tuo metu negalėjo būti išgėręs, nes tik buvo grįžęs iš darbo. Žmona iki šiol skundžiasi galvos skausmais, vartoja raminamuosius. Jie šiame name gyvena labai ilgai, su niekuo nekonfliktuodavo. Kaimynė pastoviai stuksena, daužosi, kilnoja kėdes, stalus, pastoviai supila balkoną chemikalais. Su ja neįmanoma, anksčiau tokių dalykų nebuvo. Triukšmo negirdėjo, girdėjo tik skambutį. Bandė atidaryti duris, bet iš karto nepavyko. Šiaip ne taip atidarė duris, matė kaip žmoną kaimynė tąsė už plaukų kaip kokį gyvūną, lenkė prie žemės. Jis atsistojo tarp jų ir šiaip ne taip atplėšė vieną nuo kitos. Paskui žmona iš karto įbėgo į butą. Žmona laikėsi už galvos, jos buvo patinusi, paraudonavusi kairė akis. Paskui žmona jau rodė, kad jai buvo išrauti plaukai. Išrautų plaukų ant žemės nematė. Tos vietos žmonai buvo paraudonavę. Jam išėjus iš buto be savo žmonos ir kaimynės nieko daugiau nematė. Kairėje pusėje prie kairės ausies matė smarkų paraudonavimą ir kažkokius raudonus taškiukus. Žmonai toje vietoje trūko plaukų. Ne kartą buvo atvažiavusi policija, jiems kaimynė niekada nebuvo atidariusi durų. Dėl jų veiksmų nei karto nebuvo kviesta policija. Žino apie pareikštą įtarimą jo sutuoktinei dėl G. sužalojimo. Tai viskas išgalvota. Jų butas yra pirmajame aukšte. Kai atsikraustė kaimynė iš karto buvo palyginti ramu. Po to buvo įvykis, kai G. jo žmonai su taše trenkė per galvą. Tai konfliktas nuo kurio viskas ir prasidėjo, o kiti konfliktai kildavo dėl jo rūkymo balkone. Jam konflikto metu išėjus iš buto matė savo žmoną su G. laiptinės aikštelėje. Kitų asmenų nematė, bet matė kaimynę iš (duomenys neskelbtini)o buto. Ji buvo laiptinės apačioje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad kovo 15 d. apie 19 val. L. ėjo pas ją pasikalbėti. Ji, D. K. tuo metu ėjo parūkyti, tad ją pakvietė eiti kartu. Atsistojus prie antros laiptinės durų staiga užėjo kaimynė G., pasisveikino su ja, D. K.. Joms išėjus į lauką ir dar nespėjus užsidaryti durims, išgirdo klyksmą. J. rėkė, ką padarei su jos durimis. Rėkė dar nespėjus nueiti iki savo buto durų. Ji to padaryti negalėjo fiziškai. J. keikėsi, o L. nenorėjo jokių konfliktų ir pasakė, kad eis į namus. J. stovėjo prie jų durų, ten turbūt ir liko stovėti. L. norėjo eiti namo, o J. atsistojo prie jos durų. Kai išgirdo tuos riksmus nebuvo uždariusi durų. J. užstojo L. duris ir neleido paskambinti į durų skambutį. Paskui tik pamatė kaip ji paėmė L. iš dešinės pusės už plaukų ir pradėjo rauti plaukus iš galvos. Tarp jų buvo muštynės ne muštynės. L. bandė paskambinti vyrui į duris, o J. buvo duris užstojusi ir dar ją stūmė. Tada vyras išėjo į laiptinę. Ji, D. K. tai matė. Matė kaip išėjo L. vyras, kuriam J. taip pat davė per veidą, pastarajam nukrito akiniai, iškrito akinių stikliukas. Kažkaip vyras išskyrė tas moteris ir pasakė J., kad atstotų nuo šeimos ir nebestuksentų per lubas. Bijojo eiti į namus. Mano J. buvo nelabai adekvati. Tada L. vyras ją įleido į namus, o J. paėmė savo akinius ir trenkė per ją. Akiniai nukrito prie jos, D. K. buto durų. Norėjo pakelti, tačiau J. pasakė, kad neliestų, nes pastaroji iškvietė policiją. Tada nuėjo į savo butą. Stovėdama matė visą konflikto eigą, nes durys buvo pravertos. Be to ten buvo vienos durys su stiklu, tad matė viską kaip veidrodyje. Policiją iškvietė kaimynė J.. Kai atvažiavo pareigūnai, ji, D. K. su motina bei dukra susirinko pas L. bute, dar buvo kita kaimynė, kita kaimynė iš kito namo. Policija kažkodėl apklausė tik J.. Paskui jie priėmė pareiškimą ir iš L.. Jie tada buvo blaivūs. Nematė išgėrusių nei L., nei jos vyro. Ji pati taip pat nevartoja. Matė L. kairiajame skruoste mėlynę, matė kaip jai išrovė kuokštą plaukų. Kažkiek tų plaukų liko rankoje. Tai matė. Turi kažkas juk likti rankoje. Įtaria, kad J. delne buvo plaukai, paskui koridoriaus neapžiūrinėjo. J. paėmė akinius ir trenkė. Gal purtė galvą. Gal akinius metė antrą kartą, nežino kiek ji ten kartų metė. Kaimynė iš viršaus norėjo pakelti akinius, tačiau J. jų niekam pakelti neleido. Ji paskui dar fotografavo. Žino, kad L. kreipėsi į gydytojus, tačiau nežino kada.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. V. parodė, kad įvykio neprisimena. Prašo paskelbti tarnybinį pranešimą. Paskelbus liudytojos tarnybinis pranešimas, esantį 2 t. b. l. 17, pastaroji paaiškino, kad nieko negali pasakyti, įvykio visiškai neprisimena. Gal kažkoks konfliktas buvo, lūžę akiniai, durys kažkuo apipiltos, bet ką teigė viena ar kita šalis, neprisimena. Turbūt nuotraukas pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Tarnybinį rašė iš pranešėjų paaiškinimų. Taip, įvykio vietoje nukentėjusioji pasakojo apie sudaužytus akinius. Negali pasakyti, ar buvo akiniai fotografuoti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. G. parodė, kad nežino dėl ko yra atvykęs. Prašo paskelbti tarnybinį pranešimą. Teisėjai paskelbus tarnybinį pranešimą, kurį teismui pateikė prokuroras, liudytojas parodė, kad sunkiai pamena. Nepamena, kaip atrodė durys. Negali pakomentuoti, ar C. skundėsi, kad jai buvo išrauti plaukai, nepamena, ar laiptinėje matė plaukų gniužulų. Pamena dėl kažkokių sudaužytų akinių, bet dėl kvapo laiptinėje, tai bijo sumeluoti. Kiek pamena, atrodo C. girtumas nebuvo tikrinamas. Vietoje rašė pareiškimus, kiek pamena, tai abi pusės.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. B. paaiškino, kad savo pateiktą išvadą patvirtina. Apžiūrėjus plaukuotą galvos dalį kairio užausio srityje buvo 3 cm skersmens plotas, kuriame buvo matomas plaukų praretėjimas, ne pilnas 100% nuplikimas, bet aiškus plaukų tankio sumažėjimas. Išoriškai daugiau jokių sužalojimų, nei kraujosruvų, nei nubrozdinimų nebuvo, tik sumažėjęs plaukų tankis. Sumažėjęs plaukų tankis gali būti padarytas trauminiu būdu. Įvertino ir nukentėjusiosios med. dokumentus, kurie buvo pateikti, asmens sveikatos istoriją ir ten nebuvo jokių įrašų, kad nukentėjusioji serga kažkokiomis plaukų ligomis, kurios galėtų sukelti plaukų praretėjimą, todėl greičiausi tai buvo trauminiu poveikiu padaryta. Nežymus patinimas ir paraudimas, čia bendri uždegiminiai požymiai, kurie gali būti ir esant trauminiam poveikiui, tačiau gali būti ir kažkokių ligų požymiai, todėl, kai yra tik uždegiminiai požymiai be aiškių išorinių sužalojimų, stengiasi tokių nekvalifikuoti, nevertinti sužalojimais. Net ir pats gydytojas rašė, kad kraujosruvų nepastebėjo. Kai apžiūrėjo jokių požymių jau nebuvo. Plaukai gali retėti dėl kažkokios ligos, bet turi būti ir med. duomenys, kad žmogus serga ta liga, pagal požymius, kurie buvo matyti, matėsi, kad toje vietoje nėra 100% nuplikimas, yra tik praretėjimas, plaukų toje vietoje buvo likę, tačiau jų tankis yra sumažėjęs, o ligoms būdinga, kad oda nuplinka pilnai. Cheminio poveikio pasėkoje turėtų būti ir odos uždegiminė reakcija. Kai plaukai išraunami, pirmomis valandomis, pirmomis paromis, gal iki 2 parų, gali būti toje vietoje paraudimas, pakraujavimas, kuris vėliau sukrešėja, tačiau tokie pakitimai ilgai neužsibūna. Šašeliai po pirmo galvos plovimo gali nukristi ir jie jau nieko nematys. Sunku pasakyti kiek laiko išliktų paraudimas, jeigu jis būtų padarytas cheminio poveikio pasėkoje, gal iki savaitės, negali tiksliai atsakyti. Asmuo buvo apžiūrėtas po 8 d., negali atmesti ir tos galimybės, kad po cheminio poveikio jau taip pat nebūtų buvę paraudimo, tačiau jeigu būtų dėl cheminio poveikio, tai reikia aiškintis kokia medžiaga, kodėl tik vienoje vietoje. Jeigu kalbant apie plaukų dažymą ir įvykus kažkokia alerginiai reakcijai, tai ta reakcija bus ne vienoje vietoje, o išplitusi. Sudėtinga nustatyti laiko intervalą kada atsirado plaukų išretėjimas, po plauko išrovimo plaukai pradeda regeneruoti, ataugti maždaug po 2 savaičių arba po mėnesio, tai priklauso nuo to kiek tų plaukų išrauta, kuo daugiau plaukų išraunama tuo greičiau jie regeneruoja, kuo mažesnis kiekis, tuo lėčiau. Negali pasakyti, kad tai buvo padaryta prieš savaitę, mėnesį ar penkias dienas iki apžiūros. Plaukų praretėjimas yra organizmo vientisumo suardymas, plaukas yra kūno dalis, jį pašalinus iš kūno tai yra kaip ir bet koks kitas sužalojimas. Taip, vieno plauko išrovimas yra kūno sužalojimas, galbūt tai yra ir niekinis sužalojimas. Plaukai regeneruoja, jie atauga, kažkokių ilgalaikių pasekmių nelieka, jokio fiziologinio poveikio nelieka, negali tai pereiti į nemigą, į koordinacijos sutrikimą. Nemigą gali sukelti gal apskritai kažkoks stresas patirtas įvykio metu, bet, kad jį sieti grynai su plaukų rovimu, tai gal ne. Moterys depiliuojasi plaukus kiekvieną dieną ir niekas nesuserga jokiomis ligomis. Veide jokių sužalojimų nėra nustatyta. Paprastai prašo moters nusivalyti makiažą ir apžiūri, bet konkrečiai šio atvejo neprisimena. Jeigu nesimato per makiažą ir asmuo tvirtina, kad jam čia buvo sutrenka ir skauda, o nesimato, tai prašo tą makiažą nuvalyti. Ji pasakojo, kai jai trenkė ranka į kairį skruostą, apžiūrėjo ir nieko nerado. Kraujosruva priklausomai nuo jos dydžio, gylio, tačiau savaitę laiko dažniausiai ji matosi, aišku ji gali pakeisti spalvą. Po 8 d. kraujosruva gali būti geltona, didesnė gali būti violetinė, tačiau su geltonais kraštais. Paraudimas nėra kraujosruva. Taip, gydytojas nenustatė jokios kraujosruvos. Patinimas ir paraudimas veide gali atsirasti dėl cheminės reakcijos, alerginės reakcijos, vabzdžio įkandimo, odos uždegimo. Patrynus odą patinimas neatsiras, paraudimas gal atsirastų. Sudavus smūgį į veidą gali likti paraudimas, gali likti kraujosruva, nubrozdinimas, priklauso nuo to koks smūgis, kokia jėga, jeigu nestipriai trenkia, tai kraujosruva gali ir nesusidaryti. Jeigu būtų tik paraudimas tuomet neteiktų išvados, kad nustatytas kūno sužalojimas. Požymiai - galvos svaigimas, pykinimas, nemiga, baisūs sapnai, būdingi bendram stresui, psichologiniam smurtui, tai nėra fizinių sužalojimų padariniai. Negali pasakyti ar dėl tokių fizinių sužalojimų būtų išduodamas nedarbingumas pažymėjimas, galbūt gydytojas turėjo kažkokią priežastį, jis pagrindė tą nedarbingumą, tačiau čia jo ir reikėtų klausti. Juosmens srities paraverbalinis skausmas greičiausiai yra dėl kažkokios stuburo patologijos, dėl ligos, kuri nėra su tuo susijusi. Panikulitas – stuburo patologija, uždegiminis procesas, kuris apima stuburo slankstelius ir gali sukelti skausmą, judesių ribotumą, iš dalies galbūt jis ir gali įtakoti nemigą, galvos skausmą. Taip, stuburo patologija turi įtakos bendram gyvenimui. Galvos svaigimas, nemiga, pykinimas mažai tikėtina, kad tokios pasekmės gali likti po 8 mėn. nuo tokio sužalojimo.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas J. I. G. pateiktas vaizdo įrašas (1 t. b.l. 29), vaizdo įrašas pateiktas prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp namo kaimynių J. I. G. ir L. C. jau iki aktualaus įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Abi pusės nurodė, kad konfliktuoja nuo 2016 m. Šios aplinkybės teismą įpareigoja ypatingai atidžiai vertinti kiekvienos iš konfliktuojančių šalių parodymus siekiant išvengti galimo nepagrįsto asmens apkaltinimo.

Byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp namo kaimynių J. I. G. ir L. C. kilo konliktas dėl to, kad J. I. G., pasak jos, atėjusi namo pastebėjo savo buto duris apipiltas kažkokiu skysčiu, o lipdama laiptais link buto durų pastebėjo laiptais besileidžiančias kaimynes - L. C., kuri kažką nešėsi užantyje ir D. K., jos buvo pasimetusios. Kadangi tai ne pirmas kartas, kai L. C. apipila jos buto duris, I. J. G. nusileido prie jos buto ir šiai pasakė, kad išvalytų ką padarė. Nuo čia kaltinamosios I. J. G. ir nukentėjusiosios L. C. bei pastarosios parodymus tvirtinančių liudytojų A. C. bei D. K. parodymai išsiskiria. Pasak I. J. G., L. C. pradėjo rėkti, šaukti, įžeidinėti. Ji, I. J. G. atsistojo prie jos buto durų ir prašė nueiti ir išvalyti tai, ką pridarė, bet L. C. stvėrė jai už atlapų, pradėjo mosikuotis, ji užsidengė veidą, kad jai netrenktų. Iš (duomenys neskelbtini) buto iššoko A. C., kuris I. J. G. nustūmė iki (duomenys neskelbtini) buto, nuo jo smūgio sudužo I. J. G. akiniai. I. J. G. pasakė, kad kviečia policiją, tada jie užsidarė bute. Iškvietė policiją ir apie valandą laiko jos laukė. Dar pro šalį praėjo D. K., kurios pasiteiravus gal gali paliudyti ką matė, ši pasakė, kad nieko nematė. Iš jos, I. J. G., pusės jokio fizinio smurto L. C. atžvilgiu nebuvo, plaukų jai neišrovė, jos nemušė. Kaltinamosios I. J. G. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji L. C. apklausta teisme parodė kitokias aktualaus įvykio aplinkybes. Kai ji, L. C. laiptais užlipo iki savo buto durų, ten jau stovėjo I. J. G. ir reikalavo nuvalyti jos buto duris. Pradėjo ieškoti rankenos, kad atidarytų savo buto duris, tačiau nepavyko, nes jas užstojo I. J. G.. Tada pajuto, kad I. J. G. rankomis sugriebė jai už plaukų ir pradėjo tempti prie žemės, jai labai skaudėjo. Norėjo pasiekti skambutį ir tada pajuto smūgį į kairį skruostą. Spėjo paspausti mygtuką, duris atidarė vyras, tačiau I. J. G. ją vis tiek laikė už plaukų, vyras jas išskyrė. Užėjo į butą, tačiau norėjo pažiūrėti kas vyksta koridoriuje. Atidarius duris pamatė, kad priešais stovėjo jos vyras ir J. I. G.. I. J. G. nukrito akiniai, tuo metu vyras statė stiklą į savo akinių rėmelį. Vyras pasilenkė ir paėmė akinius, I. J. G. liepė padėti akinius kur jie buvo. Ji uždarė duris. Nusprendė išeiti į lauką pasitikti dukros, bet koridoriuje užtvėrusi duris stovėjo I. J. G., pasakė, kad iškvietė policiją. Atvykęs policijos ekipažas priėmė ir jos L. C. pareiškimą. Vėliau ji su dukra vežė kaimynę D. K. į policiją, nes ji sutiko rašyti pareiškimą. Ji, L. C., nakvojo pas dukrą, kur pastaroji pamatė sumušimą ant veido ir nufotografavo. Mėlynė ant veido matėsi apie 3 savaites. Kovo 16 d. nuvyko pas chirurgą, gydytojai apie plaukus nieko nepasakojo, nes tada nežinojo, kad išrauti plaukai, tik vyras vakare pažiūrėjo ir pasakė, kad išrauti plaukai, kitą dieną nepasakė gydytojui, nes jai ne tas buvo galvoje, jai skaudėjo veidą ir gydytojas apžiūrėjo veidą, o apie plaukus pamiršo. Pateikdama pareiškimą policijai 2018-03-15 L. C. jame nurodė, kad kaimynė pradėjo ją kaltinti savo durų apgadinimu ir pradėjo tampyti už plaukų, laikydama ją už plaukų neleido judėti link namų. To pasėkoje sugebėjo paspausti durų skambutį, vyras atidarė duris. Staiga I. J. G. nusiėmė akinius ir metė ant grindų prie (duomenys neskelbtini) buto. Jos vyrui kaimynė sudavė per veidą, ko pasekoje dužo akinių stikliukas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. C. parodė, kad kaimynė I. J. G. dešine ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos tempti į apačią, tampydama plaukus dešine ranka vieną kartą ranka trenkė į kairį skruostą, dėl ko ji juto skausmą. Vyrui atidarius duris I.. J. G. vis tiek nepaleido plaukų, vyras ištraukė iš kaimynės rankos plaukus. Vėliau ji matė, kad kaimynė J. laikydama rankoje mobiliojo ryšio telefoną galvos judesiais bandė numesti ant galvos esančius akinius. Nukritus akiniams J. garsiai pasakė „dabar jums bus“. Vyras pakėlė J. akinius ir jai padavė, tačiau pastaroji juos numetė ant žemės ir pasakė, tegul jie ten būna. Vertinant nukentėjusiosios L. C. parodymus matyti, kad jie viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, pastaroji rašydama pareiškimą nenurodė aplinkybės, kad I. J. G. jai trenkė per skruostą, nurodė, kad I. J. G. neleido judėti link namų laikydama už plaukų, nukentėjusioji skirtingai aiškino aplinkybes dėl I. J. G. akinių. Apklaustas teisme liudytojas A. C. teisme paaiškino, kad atidaręs buto duris pamatė, kaip žmoną kaimynė tąsė už plaukų, lenkė prie žemės. Jis atsistojo tarp jų ir šiaip ne taip atplėšė vieną nuo kitos. Žmona įbėgo į butą, o jam kaimynė J. trenkė per veidą ranka, jam nukrito akinių stikliukas, norėjo pakelti kaimynės akinius, bet kaimynė neleido. Žmona laikėsi už galvos jai buvo patinusi, paraudonavusi kairė akis. Paskui žmona rodė, matė smarkų paraudonavimą ir kažkokius raudonus taškiukus, toje vietoje žmonai trūko plaukų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. C. parodė, kad kaimynė J. dviem rankomis sučiupus už plaukų lenkė jo žmonos galvą prie žemės. Jas skiriant J. rankos mostu numetė jo akinius ant grindų, netrenkė, o tik kai mojo ranka numetė jo akinius, pati pradėjo purtyti galvą ir numetė savo akinius nuo galvos, J. jų neleido pakelti. Vertinant A. C. parodymus viso proceso metu matyti, kad jis skirtingai nurodė aplinkybes nors ir ne esmines kaltinimui dėl savo akinių, ar jam J. G. sudavė, ar tik netyčia rankos mostu užkabino akinius ir šie nukrito. Nors šios aplinkybės nėra esminės vertinant jas dėl I. J. G. pareikšto kaltinimo, tačiau šios aplinkybės formuoja teismo įsitikinimą, kad A. C. įvykio aplinkybes gali interpretuoti savo žmonos L. C. naudai. Be to nukentėjusioji L. C. skirtingai nei A. C. aiškino aplinkybes dėl I. J. G. ir A. C. akinių, kas taip pat leidžia spręsti, kad pastaroji kai kurias aplinkybes gali interpretuoti. Apklausta teisme liudytoja D. K. parodė, kad ji buvo prie laiptinės lauko durų, nebuvo uždariusi durų ir pro praviras duris matė visą konflikto eigą, be to ir per duris su stiklu viską matė kaip veidrodyje. Pastaroji parodė, kad matė kaip I. J. G. paėmė L. iš dešinės pusės už plaukų ir pradėjo rauti plaukus iš galvos, tarp jų buvo muštynės ne muštynės. Matė kaip išėjo L. vyras į laiptinę ir J. jam davė per veidą, nukrito akiniai, iškrito stikliukas. Matė L. kairiajame skruoste mėlynę, matė kaip jai išrovė kuokštą plaukų, kažkiek plaukų liko rankoje, įtaria, kad J. rankoje buvo plaukai. J. paėmė akinius ir trenkė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad matė kaip kaimynė J. dešine ranka sugriebė L. už plaukų kairėje pusėje ir pradėjo juos tampyti, o vėliau kumščiu kairės rankos trenkė L. į kairį skruostą. Vėliau J. trenkė A. C. per veidą, dėl ko iškrito akinių stikliukas. A. uždarinėjant duris (duomenys neskelbtini) buto, J. nusiėmė akinius ir metė akinius ant laiptinės grindų. D. K. patikslinime skunde identiškai kaip ir L. C. pareiškime nurodyta, kad kuomet L. ėjo namo, o kaimynė bėgo iš paskos ir stvėrė L. už plaukų, neįleido jos į namus. L. pradėjo skambinti į savo duris, vyras atidarė, tuo metu kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto nusiėmė savo akinius ir metė ant laiptinės grindų. Tuomet kaimynė sudavė L. vyrui per veidą, ko pasėkoje iškrito akinių stikliukas. Vertinant pastarosios liudytojos parodymus matyti, kad ji skirtingai nurodė aplinkybes, iš kurios pusės L. C. buvo sugriebta už plaukų, ne visuose parodymuose aiškino apie suduotą smūgį A. C., skirtingai nei A. C. interpretavo parodymus dėl I. J. G. ir A. C. akinių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. jau davė parodymus ir apie jos matytą išrautą plaukų kuokštą, vėliau parodymus tikslino, kad įtarė, jog I. J. G. rankos kumštyje laikė plaukų kuokštą. Apklausti teisme policijos pareigūnai nuvykę pagal I. J. G. pareiškimą į įvykio vietą iš esmės apie įvykį nieko neprisiminė, tik patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas J. I. G. pateiktas vaizdo įrašas (1 t. b.l. 29), kuriame be kita ko yra užfiksuoti ir L. C. žodžiai: „pati mane muša, už plaukų...“ Specialisto išvadoje Nr. G 990/2018(01) nurodyta, kad L. C. nustatytas plaukų praretėjimo plotas kairio užausio srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Plaukų praretėjimas galimai padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tempiant ir išraunant plaukus. Plaukų praretėjimo plotas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Plaukų išrovimas kairio užausio srityje padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklausta teisme specialistė papildomai paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti dėl plaukų išrovimo ar tai buvo prieš savaitę, mėnesį ar penkias dienas. Ji pasakojo, kad jai trenkė ranka į kairį skruostą, apžiūrėjo ir nieko nerado. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai dėl galimo vaizdo per aktualaus namo laiptinės duris. Pagal pateiką medžiagą teismas neatmeta galimybės, kad liudytoja D. K. laikydama namo duris stipriai pravertas-atidarytas galėjo stebėti įvykį, visgi tiek D. K., tiek L. C. parodė, kad durys buvo ne atidarytos, o pravertos. Be to L. C. ir D. K. nurodytos aplinkybės, kad per kitų durų stiklą D. K. galėjo taip pat matyti įvykį, teismui kelia abejonių, nes pagal pateiktus duomenis stikle atsispindi tik dalis pirmo aukšto bendros patalpos, tačiau ne prie aktualaus (duomenys neskelbtini) buto. Liudytojos D. K. parodymus teismas vertina itin atidžiai ir tik tiek, kiek jie neprieštauja kitiems įrodymams, kuriais teismas vadovaujasi. Teismui nekyla abejonių, kad po įvykio L. C. buvo nuvykusi pas chirurgą kovo 16 d. Apie šias aplinkybes leidžia spręsti gyd. M. pasirašytas paciento sutikimas, datuotas 2018-03-16 ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti registratūros duomenys. Visgi, kreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji dėl sužalojimų nuvykusi pas chirurgą skundėsi tik tuo, kad ją vakar sumušė kaimynė, o objektyviai gydytojos nustatytas kairėje veido pusėje skruoste apie 3 cm nežymus patinimas ir paraudimas, kraujosruvų ji nestebi. Pati nukentėjusioji L. C. apie šias aplinkybes parodė, jog mėlynė ant veido matėsi apie 3 savaites, 2,5 savaitės tai tikrai, jai skaudėjo veidą, tai ir parodė veidą, o apie plaukus pamiršo, nes nežinojo, kad išrauti plaukai, nes tai pamatė tik jos vyras vakare. Pasak L. C., ji savaitę laiko negalėjo liestis prie tos vietos, kur buvo išrauti plaukai, nes labai skaudėjo. Vertinant tokius nukentėjusiosios L. C. parodymus teismui kyla abejonių, kodėl apžiūrėjus L. C. objektyviai chirurgė nustatė tik nežymų veido patinimą, nors kaip parodė L. C. jau po įvykio jai skaudėjo kairės pusės užausio sritį, prie jos L. C. negalėjo net liestis. Tačiau apie tai gydytojai neaišku ar ji pasakė, nes šioje vietoje L. C. duoda prieštaringus parodymus. Objektyvūs duomenys medicininiuose poliklinikos chirurgės įrašuose apie sužalojimus nefiksuoti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. C. be kita ko parodė, kad chirurgei pasakė, jog jai skauda galvą toje vietoje, kur kaimynė tempė už plaukų. Kreiptinas dėmesys, kad teisme apklaustas A. C. parodė kaip atrodė jo žmonos užausio sritis-paraudonavusi ir kažkokie raudoni taškiukai.

Teismas vertina, kad ištirti įrodymai tiek atskirai, tiek sujungus juos į vientisą visumą, leidžia spręsti, kad J. I. G. 2018 m. kovo 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties (duomenys neskelbtini) buto durimis, konflikto metu laikė ir tampė nukentėjusiajai L. C. už plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė L. C. fizinį skausmą. Teismas neabejoja, kad tempiant plaukus L. C. buvo sukeltas fizinis skausmas, apie tai liudija ir pati nukentėjusioji.

Teismas vertina, kad ištirti įrodymai (liudytojų A. C., D. K. parodymai) patvirtina, kad tarp I. J. G. ir L. C. konflikto metu vyko apsistumdymas. Nors kitokį tarpusavio fizinį kontaktą L. C. neigia, o I. J. G. nurodo, kad L. C. jai stvėrė už atlapų, liudytoja D. K. teisme parodė, kad tarp jų vyko „muštynės ne muštynės“, A. C. aiškino, kad jas vieną nuo kitos vos atplėšęs, kas leidžia spręsti apie tarpusavio grumtynes. Sprendžiant iš byloje aukščiau aptartų liudytojų parodymų kaip buvo interpretuojami I. J. G. veiksmai A. C. atžvilgiu, neatmestina, kad liudytoja D. K. būdama subjektyvi L. C. atžvilgiu jos naudai interpretuoja ir aplinkybę dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai. Liko nepaneigta, kad apie tai D. K. galėjo papasakoti ir L. C.. Vėlgi aplinkybės dėl smūgio sudavimo L. C. nenurodytos nei L. C., nei D. K. pirminiuose paaiškinimuose. Daugiau asmenų šios aplinkybės nematė. Neatmestina, kad veiksmas, kurio metu L. C. buvo sukeltas skausmas ranka trenkiant į kairį skruostą galimai buvo padarytas tarpusavio grumtynių metu, nesant tyčinio veiksmo suduoti L. C. į skruostą siekiant sukelti fizinį skausmą ar sužaloti pastarąją. Kreiptinas dėmesys, kad skruoste kraujosruva nustatyta nebuvo. Specialistė dėl šių aplinkybių paaiškino, kad jeigu trenkia nestipriai, tai kraujosruva gali ir nesusidaryti. Dėl išdėstyto aplinkybės dėl smūgio sudavimo L. C. iš kaltinimo šalintinos, likus neapneigtai aplinkybei, kad L. C. I. J. G. galėjo netyčia užgauti skruostą tarpusavio susistumdymo metu.

Vertinant I. J. G. kaltinime nurodytus veiksmus, kurių pasėkoje nežymiai sutrikdyta L. C. sveikata, padarant pastarajai plaukų praretėjimo plotą kairio užausio srityje, byloje nepakanka įrodymų, kad šis sužalojimas atsirado būtent nuo I. J. G. neteisėtų veiksmų. Nei apklausta nukentėjusioji, nei liudytojai viso proceso metu nenurodė, kad matė kaip L. C. I. J. G. išrovė plaukų kuokštą. Tik liudytoja D. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog matė kaip I. J. G. L. išrovė kuokštą plaukų, nes rankoje liko plaukų, tačiau čia pat jau nurodė, kad turi juk kažkas likti saujoje ir įtaria, kad joje buvo plaukai. Vertinant tokius liudytojos parodymus teismas sprendžia, jog jie mažai tikėtini vien dėl tos aplinkybės iš kur D. K. galėjo stebėti įvykį, be to pastaroji nebuvo tikra, kad matė kuokštą plaukų, labiau spėliojo. Atsižvelgiant į tai, kad šias aplinkybes D. K. nurodė tik teisme neatmestina, kad jos atsirado dėl jai iš L. C. vėlgi žinomų įvykio aplinkybių. Kreiptinas dėmesys ir į tai, jog sekančią dieną po įvykio L. C. apžiūrėjusi chirurgė jokių objektyvių sužalojimų L. C. kairio užausio srityje nefiksavo, nors pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus L. C. parodymus būtent dėl jai padarytų sužalojimų ji paprašė gydytojos nukreipimo pas chirurgą ir šiai pasakė ir apie tai, kad jai skauda galvą toje vietoje, kur kaimynė tempė už plaukų. Kaip minėta, teisme pastaroji jau parodė, kad apie plaukus pamiršo, nors tuo pačiu metu teigė, kad šią vietą jai labai skaudėjo, negalėjo prie jos prisiliesti. Pasak L. C., šį sužalojimą pastebėjo jos, L. C. vyras jau po apsilankymo pas chirurgę, o, pasak paties A. C., šį sužalojimą jam parodė žmona. Ir nors po 8 dienų po įvykio pateikta specialisto išvada dėl L. C. nustatyto plaukų praretėjimo ploto ir joje nurodyta, kad tai galėjo būti padaryta tempiant ar išraunant plaukus, teismo vertinimu, vien šių aplinkybių vertinant juos visų įrodymų kontekste, kad šis nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinime nurodytu būdu, nepakanka. Visus šiuos neaiškumus dėl priežastinio ryšio tarp I. J. G. veiksmų ir patirto sužalojimo teismas vertina I. J. G. naudai ir kaltinimo dalį dėl nežymiai sutrikdytos L. C. sveikatos, padarant pastarajai plaukų praretėjimo plotą kairio užausio srityje, iš kaltinimo šalina.

J. I. G. teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. laikydama ir tampydama nukentėjusiajai L. C. už plaukų ji aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali sukelti skausmą ar kilti kiti padariniai nukentėjusiosios sveikatai ir jų, nors nekonkretizavo, bet tokių padarinių norėjo. I. J. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad nukentėjusiajai L. C. I. J. G. nusikalstamais veiksmais būtų padarytas sveikatos sutrikdymas, I. J. G. veiksmai sugriebiant L. C. už plaukų ir juos tempiant sukėlė L. C. fizinį skausmą, skausmas buvo momentinis, truko neilgai. Teismas nenustatė, kad L. C. dėl skausmo sukėlimo būtų sukelti ilgalaikiai padariniai psichikei sveikatai (plačiau aptarta pasisakant dėl civilinio ieškinio). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog I. J. G. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 str. 1 d. veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas. Padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų būti taikomas BK 37 str. Analizuojant I. J. G. kaltės turinį nustatyta, jog ji nusikalstamą veiką padarė esant neapibrežtai tyčiai, aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog kaltinamoji vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją pasirinkus netinkamą būdą dėl jos manymu kaimynės L. C. neteisėtų veiksmų, apipilant jos, I. J. G., buto duris. Nėra abejonės, jog prie tokių veiksmų netinkamai reaguojant į situaciją prisidėjo nuolat tarp šių kaimynių vykstantys konfliktai, priešiški santykiai. Taigi, nors I. J. G. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jos padarytą veiką mažareikšme.

Dėl nukentėjusiosios L. C. civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusioji L. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 97-98), motyvuojant, jog dėl J. I. G. padarytos nusikalstamos veikos jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas, nes įvykio metu kaltinamoji jai sugriebė už plaukų, tampė, išrovė kuokštą plaukų, padarydama plaukų praretėjimo plotą, tyčia trenkė į kairį skruostą, nuo sumušimo vieta pamėlo. Dėl kaltininkės smurtinių veiksmų jai ilgą laiką skaudėjo galvą, juto svaigimą pykinimą, dėl įžūlaus elgesio jautė nerimą, pradėjo kankinti nemiga. Dėl šių kaltinamosios veiksmų teko vartoti skausmą malšinančius bei raminamuosius vaistus, teko lankytis pas šeimos gydytoją, chirurgą, buvo skirtos neurologo konsultacijos. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto skausmo, kaltinamosios agresijos patyrė ir vis dar patiria dvasinį sukrėtimą, stiprų šoką, didelį stresą, skaudžius išgyvenimus, psichinė pusiausvyra pablogėjo, ėmė kankinti nemiga, baisūs sapnai, nerimas, kad įvykis gali pasikartoti, pergyvena dėl savo ir artimųjų saugumo. Dėl įvykio atsirado nuotaikų kaita, sumažėjo bendravimo galimybės su kitais asmenimis, dėl užpuolimo jautė didelę gėdą, nes apie tai turėjo pasakyti kitiems žmonėms.

Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios J. I. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas neabejoja, kad pastaroji dėl šių I. J. G. veiksmų patyrė stresą, diskomfortą. Teismas nenustatė, kad dėl skausmo sukėlimo nukentėjusioji turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, akivaizdu, kad nukentėjusioji labiau pergyveno dėl įvykusio konflikto su I. J. G. ir tolimesnio proceso po įvykio, vartojo raminamuosius. Visgi teismas vertina, kad patirti išgyvenimai nebuvo tokio masto kokie yra nurodomi civiliniame ieškinyje. Kreiptinas dėmesys, kad teisme bylos nagrinėjimo metu buvo ištirta L. C. ligos istorija, iš kurios matyti, kad jau 2015 m. lapkričio mėn. yra įrašai apie ligas, silpnumą, nemigą ir pan. Šios aplinkybės teismui sukelia abejones dėl nukentėjusiosios psichinės pusiausvyros ypatingo pablogėjimo būtent po aktualaus įvykio.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamosios finansinę padėtį (dirbanti, nuolat gaunanti pajamas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiosios L. C. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

I. J. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. I. G. jos naudai priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.