Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo A. Z. atstovui advokato padėjėjui Vitalijui Burinskiui (Vitalij Burinskij),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo arba jo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui A. Z. surašyto privalomojo nurodymo teisėtumo, taip pat dėl jo vykdymo termino pratęsimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovas A. Z. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2025 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1699; 2) alternatyviai, teismui atsisakius tenkinti pirmąjį reikalavimą, pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

3. Nurodo, kad atsakovė 2025 m. sausio 7 d. surašė jam privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1699 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo ieškovą iki 2025 m. kovo 24 d. atlaisvinti naudojamus (neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą, taip pat pašalinti (demontuoti su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės tvorą su vartais ir varteliais: šiaurinėje dalyje – 71,08 m, pietinėje dalyje – 34,52 m; tvoros ilgis valstybinio miško žemėje naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje dalyse – 61,65 m; iš valstybinės žemės pašalinti (demontuojant su visomis konstrukcijomis) ūkio pastatą be pamato, o iš valstybinio miško žemės – pavėsinę. Pažymi, kad atsakovė, tenkinus ieškovo prašymą, 2025 m. kovo 27 d. sprendimu pratęsė šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. birželio 8 d.

4. Aiškina, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso J. Z. ir A. Z.. Anot ieškovo, žemės sklypą iš visų pusių riboja nesuformuota valstybinė žemė; rytinėje ir vakarinėje žemės sklypų pusėje – spygliuočių miškas, apaugęs pušimis. Teigia, kad 2017 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl gretimų sklypų suformavimo išpirkimui (prie pietinės ir rytinės žemės sklypo ribų), tačiau jo prašymas buvo atmestas; 2023 m. birželio mėn. ieškovas pakartotinai kreipėsi į NŽT dėl gretimų žemės sklypų suformavimo su tikslu juos išpirkti kaip įsiterpusius – buvo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypas prijungtas prie ieškovo žemės sklypo.

5. Ieškovo teigimu, Inspekcija 2024 m. gruodžio 10 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., žemės naudojimo neplaninį patikrinimą vietovėje ir 2025 m. sausio 6 d. parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-8, kurio pagrindu kitą dieną ieškovui surašė privalomąjį nurodymą. Ieškovo vertinimu, privalomasis nurodymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes: 1) ieškovui prijungus valstybinę žemę kaip laisvą ir įsiterpusią, privalomojo nurodymo reikalavimas taps neteisėtas; 2) UAB „ID Vilnius“ patenkinus ieškovo prašymą ir pakoregavus gatvių raudonąsias linijas, ieškovas įgis teisę formavimo ir pertvarkymo projektu kaip įsiterpusią prisijungti ir kitą dalį užimtos valstybinės žemės; 3) privalomojo nurodymo neįmanoma įvykdyti per jame nustatytą terminą.

6. Anot ieškovo, Inspekcija faktinių aplinkybių schemoje ir privalomajame nurodyme išskyrė šiuos ieškovo naudojamus plotus: – miško plotas, kurio ieškovas iš esmės neginčija; – valstybinės žemės dalis, esanti prie pietinės ieškovo žemės sklypo ribos, faktinių aplinkybių schemoje pažymėta taškais 7-8-9-10, kuri, ieškovo nuomone, atitinka įsiterpusios žemės sąvoką ir gali būti prijungta prie ieškovui priklausančio žemės sklypo (ieškovas 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės įtraukimo į miško apskaitą, kuri 2025 m. balandžio 14 d. raštu pritarė šio ploto įtraukimui į miško žemės apskaitą, registravimui Miškų valstybės kadastre ir priskyrimui valstybinės reikšmės miškams, prašymas perduotas Valstybinei miškų tarybai, kuri 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą tvirtinti miškų inventorizacijos duomenis ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo; be to, ieškovas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais); – valstybinės žemės dalis, esanti prie šiaurinės ieškovo žemės sklypo ribos, faktinių aplinkybių schemoje pažymėta taškais 1-2-3-4-5, kurią, ieškovo vertinimu, jis taip pat galės prisijungti, patikslinus gatvių raudonąsias linijas (ieškovas 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų koregavimo, tačiau 2025 m. balandžio 10 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė jas koreguoti, todėl ieškovas dėl minėtų gatvės raudonųjų linijų koregavimo inicijavo administracinę bylą administraciniame teisme).

7. Aiškina, kad privalomajame nurodyme nurodytų statinių nugriovimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl tokiu atveju, pagal analogiją, taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pažymi, kad savavališkai pastatytų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Anot ieškovo, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ir teisinės galimybės ieškovui prisijungti nurodytas pietinę ir šiaurinę dalis; ieškovas jau pradėjo administracines procedūras dėl jų prijungimo, todėl privalomojo nurodymo reikalavimas yra neproporcingas, pažeidimas gali būti pašalintas kitais proporcingais būdais.

8. Nurodo, kad kadangi ieškovas ėmėsi iniciatyvos ir yra pradėjęs administracines procedūras dėl nurodytų dalių prijungimo prie žemės sklypo, privalomajame nurodyme nurodytas jo įvykdymo terminas – vos du mėnesiai nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos – yra pernelyg trumpas, nes ieškovas objektyviai negali užbaigti administracinių procedūrų per tokį laikotarpį.

9. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Nurodė, kad ieškovas ginčo žemės sklypą su statiniais pirko 2015 m., tuo metu žemės sklypas jau buvo aptvertas, todėl ieškovas nežinojo, jog buvo užtverta/naudojama ir valstybinė žemė/miškas. Patvirtino, kad ieškovas iš esmės neginčija Inspekcijos nustatytų aplinkybių dėl valstybinės žemės/miško užėmimo/pažeidimo. Ieškovas iš karto po šių aplinkybių paaiškėjimo ėmėsi aktyvių veiksmų dėl užimtos žemės prijungimo prie ieškovui priklausančio žemės sklypo – dėl pietinės dalies inicijuotas įsiterpusio žemės sklypo prijungimas/išpirkimas, o dėl šiaurinės dalies inicijuota gatvės raudonųjų linijų korekcija (ginčas šiuo metu inicijuotas administraciniame teisme), po kurios taip pat bus siekiama prijungti/išpirkti užimtą žemės sklypo dalį. Anot atstovo, šiuo atveju privalomajame nurodyme nurodytas pažeidimų pašalinimas yra neproporcingas, jame privalėjo būti nurodyti ir kiti galimi pažeidimo pašalinimo būdai, kurie yra galimi, ieškovui prijungus užimtas sklypo dalis. Pažymėjo, kad privalomajame nurodyme nustatyto termino, kuris vėliau buvo pratęstas, neužtenka ieškovo pradėtoms procedūroms (dėl žemės sklypo dalių prijungimo/išpirkimo) pabaigti, todėl teismui netenkinus reikalavimo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, prašė pratęsti jo vykdymo terminą.

10. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į ieškinį su ieškinio pirmuoju reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti; dėl antrojo reikalavimo prašo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

11. Nurodo, kad Inspekcija nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki tol vykdė NŽT. Pažymi, kad patikrinimo akte konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, o ne pažeidimas statybos srityje, ginčijamu privalomuoju nurodymu ieškovas įpareigotas pašalinti žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, t. y. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, o ne pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip iš esmės nurodo ieškovas. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad privalomojo nurodymo reikalavimas yra neproporcingas, kadangi atsakovė, nustačiusi žemės naudojimo pažeidimą ir nesurašiusi reikalavimo (privalomojo nurodymo) pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kaip tik neatliktų savo, kaip žemės naudojimo valstybinės priežiūros institucijos, esminės pareigos.

12. Inspekcijos vertinimu, ginčijamas privalomasis nurodymas ieškovui yra surašytas teisėtai ir pagrįstai, yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jį priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, Inspekcijai veikiant savo kompetencijos ribose, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo; vien ta aplinkybė, kad privalomasis nurodymas netenkina ieškovo, dar nesudaro teisinio pagrindo privalomojo nurodymo neteisėtumui ir panaikinimui.

13. Aiškina, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog ieškovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, naudojasi valstybine žeme; taip pat byloje nėra ginčo, kad ieškovas siekia įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Pabrėžia, kad jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Inspekcijos nuomone, nurodomi ieškovo argumentai, kurie susiję su jo aktyviais veiksmais siekiant valstybinės žemės įteisinimo, galėtų turėti reikšmės vertinant tik privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pagrįstumą.

14. Pažymi, kad nors byloje ir yra duomenų apie tai, jog yra pradėta valstybinio žemės ploto formavimo procedūra, tačiau net ir tuo atveju, jeigu šis įsiterpęs žemės plotas būtų suformuotas ir parduotas ieškovui, faktas, jog 2024 m. gruodžio 10 d. atlikto žemės sklypo žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, nebūtų paneigtas.

15. Atsakovė nurodo, kad yra suinteresuota, jog žemės naudojimo pažeidimai būtų pašalinti kuo skubiau, todėl pratęsiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimą. Inspekcijos vertinimu, teismui nusprendus pratęsti privalomojo nurodymo terminą, prašomas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo terminus, ir tik teismui pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis termino pratęsimui.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

16. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie šiuo metu yra sujungti; sujungtų žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Inspekcijos pareigūnai 2024 m. gruodžio 10 d. atliko neplaninį žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir 2025 m. sausio 6 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-8, kuriame konstatuota, kad „Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje, pietinėje dalyse naudoja aptvertą (neturėdami valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą. Aptverti valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės plotai naudojami kartu su žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo tvora su vartais ir varteliais sudaro vientisą uždarą kontūrą). Tvoros ilgiai valstybinėje žemėje, naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje – 71,08 m, pietinėje dalyje – 34,52 m. Tvoros ilgis valstybinio miško žemėje naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje dalyse – 61,65 m. Valstybinėje žemėje stovi pastatytas ūkio pastatas be pamatų, valstybinio miško žemėje stovi pastatyta pavėsinė. Tvoromis aptvertame valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės plotuose ribojama teisė naudotis valstybine žeme ir valstybinio miško žeme“.

18. Nustatyta, kad Inspekcija ieškovui 2025 m. sausio 7 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽPN-1699, kuriuo pareikalauta iki 2025 m. kovo 24 d. „ <...> atlaisvinti naudojamus (neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą, pašalinant (demontuojant su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės tvorą su vartais ir varteliais: šiaurinėje dalyje – 71,08 m, pietinėje dalyje – 34,52 m. Tvoros ilgis valstybinio miško žemėje naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje dalyse – 61,65 m. Taip pat iš valstybinės žemės pašalinti (demontuojant su visomis konstrukcijomis) ūkio pastatą be pamato, o iš valstybinio miško žemės – pavėsinę“. Nurodytas patikrinimo aktas ir privalomasis nurodymas ieškovui 2025 m. sausio 10 d. išsiųsti el. paštu.

19. Nustatyta, kad Inspekcija, tenkinusi ieškovo 2025 m. kovo 17 d. prašymą, 2025 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. RE-486 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. birželio 8 d.

20. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas po Inspekcijos atlikto patikrinimo ir privalomojo nurodymo surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas prijungti dalį užimtos valstybinės žemės, t. y. 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės įtraukimo į miško žemės apskaitą, kuri 2025 m. balandžio 14 d. raštu pritarė šio ploto įtraukimui į miško žemės apskaitą, registravimui Miškų valstybės kadastre ir priskyrimui valstybinės reikšmės miškams, prašymas perduotas Valstybinei miškų tarybai, kuri 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą tvirtinti miškų inventorizacijos duomenis ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo; be to, ieškovas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais; 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų koregavimo/sumažinimo, o Vilniaus miesto savivaldybei 2025 m. balandžio 10 d. raštu atsisakius koreguoti gatvės raudonąsias linijas, ieškovas inicijavo administracinę bylą Regionų administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-12824-484/2025).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl privalomojo nurodymo (ne)teisėtumo

21. Žemės sklypų savininkų pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje. Minėto straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų; be to, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus (minėto straipsnio 11 punktas).

22. Žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Taigi, žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai. Akivaizdu, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę.

23. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Inspekcija: 1) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą; 2) atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, koordinuoja Aplinkos ministerija (Žemės įstatymo 36 straipsnis).

24. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Taigi, Inspekcija yra kompetentinga institucija vertinti ar žemės sklypų savininkai tinkamai vykdo Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytas pareigas. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

25. Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

26. Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje(-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

27. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Inspekcija turi teisę vykdyti patikrinimus, kurių metu tikrinama ar žemės sklypų savininkai juose ūkinę ar kitą veiklą vykdo nepažeisdami savo žemės sklypo ribų. Inspekcija nustačiusi, kad žemės sklypo savininkas savavališkai užėmė ne jam priklausančią žemę, turi teisę tokiam asmeniui surašyti privalomąjį nurodymą, įpareigojantį jį pašalinti privalomajame nurodyme konstatuotą žemės naudojimo pažeidimą.

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui (šiuo atveju privalomajam nurodymui), taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Viešojo administravimo įstatymas). Taigi, privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau minėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Teismo atliekama viešojo administravimo subjekto teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į subjekto turimą vertinimo laisvę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-435/2014). Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

29. Teismui įvertinus ginčijamo privalomojo nurodymo turinį nustatyta, jog Inspekcijos priimtas aktas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo vietoje aktu, fotonuotraukomis, faktinių aplinkybių schema; surašytame Inspekcijos nurodyme išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovas privalo atlikti iki konkretaus termino; be to, nurodyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, galimybė pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su ginčijamu privalomuoju nurodymu, savaime nėra pagrindas jį panaikinti.

30. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas faktiškai yra užėmęs dalį nurodytos valstybinės žemės bei valstybinio miško žemės, ja naudojasi (yra pastatęs nurodytus statinius), tačiau ieškovas savo nesutikimą su minėtu nurodymu argumentuoja tuo, jog jis siekia įteisinti nurodytos žemės naudojimą, t. y. siekia prijungti įsiterpusio sklypo dalį, taip pat pakoreguoti gatvių raudonąsias linijas (dėl kurių iškelta administracinė byla) bei po minėto pakoregavimo taip pat prisijungti dalį valstybinės žemės sklypo; be to, ieškovas teigia, kad šiuo atveju egzistuojant visoms sąlygoms ir teisinėms galimybėms prisijungti nurodytas dalis, privalomojo nurodymo reikalavimas yra neproporcingas, kadangi pažeidimas gali būti pašalintas kitais proporcingais būdais.

31. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas siekia įsigyti dalį savavališkai naudojamos valstybinės žemės, savaime nepaneigia žemės naudojimo tvarkos pažeidimo fakto (ko ieškovas iš esmės ir neginčija), atitinkamai ieškovo nurodytos aplinkybės dėl galimybės prisijungti nurodytas dalis turi reikšmės vertinant dėl privalomojo nurodymo pratęsimo (dėl ko bus pasisakoma toliau šiame sprendime), o ne dėl šio privalomojo nurodymo teisėtumo.

32. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas, žinodamas/turėdamas žinoti savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užėmė valstybinio žemės sklypo/miško žemės sklypo dalį (kurios plotas yra net didesnis nei ieškovui priklausančio žemės sklypo), savavališkai (be valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo) aptverdamas šią žemę tvora, pastatydamas ir kitus statinius (ūkinį pastatą ir pavėsinę), nepagrįstai padidino naudojamos žemės ribas gretimo jam nepriklausančio sklypo dalies sąskaita, naudojasi valstybės nuosavybe, taip formuodamas didesnę savo namų valdą, todėl toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip pagrįstas/teisėtas, o jo pasekmės gali būti pašalinamos tik atlaisvinant valstybinę žemę/miško žemę.

33. Teismas pažymi, kad nors ginčijamas privalomasis nurodymas priimtas dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo, tačiau nurodyme, be kita ko, reikalaujama pašalinti užimtoje žemės/miško dalyje ir pastatytus statinius – tvorą su vartais ir varteliais, ūkio pastatą bei pavėsinę, todėl šioje dalyje teismas pasisako ir dėl minėtų statinių pašalinimo.

34. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, t. y. veiksmų laisvę veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Tai reiškia, kad Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimai dėl ginčijamų administracinių aktų surašymo ieškovui yra griežtai reglamentuoti įstatyme. Kaip minėta, Inspekcija, nustačiusi žemės naudojimo pažeidimą, privalo surašyti privalomąjį nurodymą (ką atsakovė ir padarė), kuriame iš esmės kaip vienintelė galimybė yra numatytas nurodymas pašalinti žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (ką, teismo vertinimu, atsakovė ir nurodė), t. y. šiuo atveju atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės/miško žemės dalį, o tai padaryti nepašalinant ir aukščiau nurodytų statinių faktiškai nėra įmanoma. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovė privalėjo pirmiausia nurodyti kitus galimus pažeidimo pašalinimo būdus, laikytini ieškovo pasirinkta gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta teisės aktų nuostatomis.

35. Šioje dalyje vertinant minėtų statinių nugriovimo proporcingumą teismas pažymi, kad vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų numatytas CK 4.103 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis).

36. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius sąrašas, t. y. asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir panašiai) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, teismo vertinimu, Inspekcija, konstatavusi neteisėtai užimtą valstybinę žemę, ieškovui pagrįstai surašė nurodymą, tuo pačiu įpareigodama iš jos pašalinti ir savavališkai pastatytus statinius.

37. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017), 50 punktu, statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nėra gavęs atsakingų institucijų leidimo naudotis prašomu atlaisvinti žemės plotu ir tuo labiau statyti jame statinius; ieškovas neturi teisės į žemės ploto nuomą ar valdymą kitais pagrindais (bent jau privalomojo nurodymo priėmimo metu), o tai suponuoja išvadą, kad ginčo statiniai pastatyti valstybinės žemės/miško žemės plote savavališkai.

39. Teismas iš dalies pritaria ieškovo pozicijai, kad pagal kasacinio teismo praktiką statinių griovimas net ir tais atvejais, kai statiniai žemės sklype yra pastatyti neteisėtai, yra laikomas kraštutine priemone, taikytina tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausiai turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

40. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis reglamentuoja, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad ieškovas savavališkus statinius pastatė valstybinėje žemėje/miško žemėje, ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas turi žemės valdymo ar naudojimo teises į žemę, kurioje yra savavališki statiniai. Vien ieškovo teiginiai, kad jis po nustatytų pažeidimų ėmėsi veiksmų, siekdamas įsigyti ginčo žemės plotą nuosavybėn, nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog tvoros su vartais ir varteliais, ūkio pastato ir/ar pavėsinės, kaip statinių įteisinimas nagrinėjamu atveju apskritai būtų/yra draudžiamas, todėl ieškovo teiginiai dėl atsakovės nurodyto pažeidimo šalinimo būdo neproporcingumo atmestini kaip nepagrįsti.

41. Teismas pažymi, kad tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje suformuota aiškinimo taisyklė, jog įstatymo leidėjas, siekdamas uždrausti įteisinti naujų statinių savavališką statybą, atliktą valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių, 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2578 eliminavo galimybę įteisinti savavališkai pastatytą ar statomą statinį valstybinėje žemėje, o būtent, minėtu įstatymu buvo pakeistas Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

42. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant saugotiną ieškovo teisėtą lūkestį, dėl kurio atsakovės surašytas ginčijamas būtų pripažintas neproporcinga priemone. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, sudarančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas ir pan. Kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020; 2021 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

43. Nors ieškovas, be kita ko, teigė, kad žemės sklypą su statiniais nusipirko tik 2015 m., jau aptvertą, su ginčo statiniais, tačiau teismas pažymi, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje minimi pastatai jau gali būti (ir labai seniai) pastatyti, bet jie vertintini ir įvardijami kaip nauji statiniai statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme. Be to, įstatymo galiojimo laike prasme ginčo Priežiūros įstatymo norma taip pat gali būti taikoma, kadangi nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimta administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams bei savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

44. Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčijame privalomajame nurodyme nurodyti įpareigojimai – atlaisvinti valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės plotą, pašalinant pastatytus tvorą su vartais ir varteliais, ūkio pastatą ir pavėsinę per nustatytą terminą, atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo proporcingi nustatytam pažeidimui, todėl ieškovo reikalavimas dėl jo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo

45. Kaip minėta, Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija atlieka šiuos veiksmus – neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

46. Teismas pažymi, kad iki Priežiūros įstatymo pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo Inspekcijos atliekamo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t. t., todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir/ar bendrosios kompetencijos teismų teisminė praktika nėra išplėtota. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

47. Teismų praktikoje pripažįstama, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą – pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų siekiant gauti kitus reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

48. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei formuojama administracinių teismų praktika, teismas, spręsdamas privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. nagrinėjamu atveju ar ieškovas deda pastangas pašalinti nustatytus žemės naudojimo pažeidimus, inicijuodamas teisėto žemės įsigijimo procedūras ir bendradarbiaudamas su atsakingomis institucijomis.

49. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į neteisėtai naudojamos valstybinės žemės naudojimo įteisinimą, t. y. 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės įtraukimo į miško žemės apskaitą, kuri 2025 m. balandžio 14 d. raštu pritarė šio ploto įtraukimui į miško žemės apskaitą, registravimui Miškų valstybės kadastre ir priskyrimui valstybinės reikšmės miškams, prašymas perduotas Valstybinei miškų tarybai, kuri 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą tvirtinti miškų inventorizacijos duomenis ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo; be to, ieškovas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais; 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų koregavimo/sumažinimo, o Vilniaus miesto savivaldybei 2025 m. balandžio 10 d. raštu atsisakius koreguoti gatvės raudonąsias linijas, ieškovas inicijavo administracinę bylą Regionų administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-12824-484/2025). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas imasi nuo jo priklausančių priemonių pažeidimui pašalinti, o termino pratęsimo poreikis grindžiamas objektyviomis ir svarbiomis priežastimis.

50. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija, įvertinusi faktinę situaciją, priėmė sprendimą pratęsti ieškovui privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, atsižvelgdama į tai, jog pažeidimų šalinimo procesas jau yra pradėtas, tačiau jo užbaigimas šiuo metu yra objektyviai negalimas dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių. Kaip minėta, pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą; dėl ilgesnio termino nustatymo ar atsisakymo jį pratęsti asmuo turi teisę kreiptis į teismą.

51. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nuosekliai ir aktyviai siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą bei teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti įsiterpusio/galimai įsiterpusio (jeigu būtų pakoreguotos gatvės raudonosios linijos) valstybinės žemės ploto prijungimą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kaip jau minėta, šiuos veiksmus pripažino ir pati Inspekcija, 2025 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendusi pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, taip įvertindama ieškovo pastangas kaip realias ir nukreiptas į pažeidimo šalinimą. Nagrinėjamu atveju pagrindas, kuriuo remiantis buvo pratęstas įvykdymo terminas, nėra pasikeitęs ar išnykęs – atsakingos institucijos yra pradėjusios atitinkamas procedūras, būtinas valstybinės žemės suformavimui ir galimam jos perdavimui ieškovui, yra nagrinėjama administracinė byla dėl aktualių gatvės raudonųjų linijų pakoregavimo, tačiau jų užbaigimas užtrunka dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad jis objektyviai negali pašalinti nustatytų pažeidimų tol, kol nėra atliktos kitų institucijų kompetencijai priskirtos procedūros. Teismo vertinimu, prašomas terminas nėra perteklinis, atsižvelgiant į procedūrų sudėtingumą, atliktų veiksmų apimtį ir jų galimą trukmę. Be to, byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų manyti, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ar sąmoningai vilkina procesą – priešingai, jo elgesys rodo suinteresuotumą kuo greičiau užbaigti įteisinimo procedūrą ir įvykdyti jam nustatytus reikalavimus.

52. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas tenkina ieškovo ieškinio alternatyvų reikalavimą ir pratęsia 2025 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

53. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55. Nagrinėjamu atveju nors ieškinys ir tenkintas iš dalies, tačiau tik dalyje dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo (šio reikalavimo atsakovė iš esmės ir neginčijo), todėl, teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (111 Eur žyminis mokestis) jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jai taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo arba jo termino pratęsimo tenkinti iš dalies.

Pratęsti ieškovui A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašyto 2025 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1699 įvykdymo terminą 180 (vienam šimtui aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.