- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- eI-3303-764/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Linas Blažulionis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. L. (V. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-03-28 sprendimą Nr. (15/4-17)7U-6/11U-320 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Pagrįsdamas reikalavimus pareiškėjas nurodo, kad Departamento sprendimas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei neišduoti ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Departamentas neturėjo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 50 str. 1 d. 2 ir 7 p., todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o UAB ,,Gelios“, kurios akcininkas ir direktorius jis yra, yra fiktyvi įmonė. Bendrovėje 2015 metais įdarbinti darbuotojai buvo atleisti ne dėl to, kad jie buvo įdarbinti tik siekiant, jog įmonė atitiktų ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, o dėl to, kad buvo nuspręsta uždaryti grožio saloną, o turimas patalpas išnuomoti. Bendrovė taip pat užsiima ir kita veikla, t. y. kosmetikos priemonių ir automobilių prekyba. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu taikytos ĮUTP nuostatos, kurios nuo pirmą kartą išduoto leidimo gyventi Lietuvoje (2011-10-19) ne kartą buvo pakeistos, prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes jos buvo taikomos visiems užsieniečiams, tiek tiems, kurie dėl leidimo išdavimo kreipiasi pirmą kartą, tiek tiems, kurie kreipiasi dėl jo pakeitimo. Pareiškėjo įsitikinimu, leidimas gyventi Lietuvoje turėtų būti keičiamas vadovaujantis ne tuo metu galiojančiomis ĮUTP nuostatomis, o nuostatomis, galiojusiomis pirmo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo metu. Departamentas neturėjo teisės atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo išvykimų iš Lietuvos Respublikos laikotarpis neviršija ĮUTP 53 str. 10 d. nustatytų terminų.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui panaikintas, nes nustatyta, kad UAB ,,Gelios“ neatitinka imperatyvių ĮUTP (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 45 str. 1 d. 1 p. nuostatų, t. y. įmonėje visą darbo laiką nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB ,,Gelios“ darbuotojus, jų darbo užmokestį ir darbo laiką. Nustatyta, kad įmonėje įdarbintos dvi Lietuvos Respublikos pilietės buvo atleistos 2016-03-19 ir 2016-06-29, o kita Lietuvos Respublikos pilietė faktiškai joje nedirba ir nuo 2016-10-19 iki 2018-08-22 yra vaiko priežiūros atostogose. Be to, nė vienai iš darbuotojų nebuvo mokamas toks darbo užmokestis, koks nurodytas darbo sutartyse. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas ne dėl to, kad UAB ,,Gelios“ yra fiktyvi, o dėl to, kad įmonė neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų. Taip pat pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kokį laikotarpį jis buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Remdamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kompetentingų Latvijos, Estijos bei Lenkijos Respublikų institucijų pateiktais duomenimis, Departamentas nustatė, kad per 5 metų laikotarpį (nuo 2012-02-07 iki 2017-02-07) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų jis buvo išvykęs 685 dienas, t. y. daugiau nei 22 mėnesius. Vadinasi, pareiškėjas neatitinka ĮUTP 53 str. 10 d. nustatytų sąlygų. Atsakovo nuomone, ĮUTP nuostatos pareiškėjo atžvilgiu taikytos teisingai, pagrindo abejoti jų konstitucingumu nėra. Užsieniečių teisė gyventi Lietuvoje nėra prigimtinė, todėl jie privalo atitikti ĮUTP nustatytus reikalavimus.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas yra keliamas dėl Departamento 2017-03-28 sprendimo Nr. (15/4-17)7U-6/11U-320, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015-08-24 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, prašydamas pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, Departamentas 2015-10-08 priėmė sprendimą pakeisti jam leidimą gyventi Lietuvoje. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjui 2015-10-19 buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, galiojantis dvejus metus.
Pareiškėjas 2017-02-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Nagrinėdamas šį pareiškėjo prašymą, Departamentas nustatė, kad UAB ,,Gelios“, kurios dalyvis ir vadovas jis yra, neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, be to, pareiškėjas neatitinka ĮUTP 53 str. 10 d. nuostatų, todėl ginčijamu 2017-03-28 sprendimu Nr. (15/4-17)7U-6/11U-320 panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atsisakė išduoti leidimą nuolat gyventi.
Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka, todėl prašo teismą jį panaikinti. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas ir jo valdoma UAB ,,Gelios“ atitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, be to, sprendžiant dėl leidimo gyventi pakeitimo turėjo būti vadovaujamasi ĮUTP nuostatomis, galiojusiomis pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo metu.
Leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka ĮUTP 40 str. 1 d. nuostatas, jei yra ĮUTP 26 str. 1 d. nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra ĮUTP 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi pakeitimo metu), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Pagal ĮUTP 35 str. 1 d., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu (14 p.). Pagal ĮUTP 50 str. 1 d. 7 p., leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui išduotas leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas dėl to, kad, kreipdamasis dėl jo pakeitimo, užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, nes UAB ,,Gelios“ neatitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimų.
Bylos duomenys patvirtina, kad, kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo, pareiškėjas nurodė, kad yra UAB ,,Gelios“ akcininkas ir direktorius. Siekiant pagrįsti, kad įmonė atitinka tuo metu galiojusias ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kartu su pareiškėjo prašymu buvo pateikti duomenys, kad joje visą darbo dieną dirba 3 Lietuvos Respublikos pilietės: A. T. (kirpėja), D. P. (kirpėja) ir A. V. (administratorė-pardavėja).
Kita vertus, pareiškėjo pateikti priedai prie darbo sutarčių patvirtina, kad nuo 2015 metų birželio mėnesio nurodyti asmenys įmonėje visą darbo dieną nedirbo, nes buvo nustatytas slankusis darbo grafikas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Sodros duomenys apie darbuotojoms mokėtą darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas. Vadinasi, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB ,,Gelios“ atitiktį ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nuostatoms.
Pareiškėjo argumentai, kad įmonė šiuo metu atitinka ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, nes, 2017-05-15 duomenimis, joje yra įsteigtos 3 darbo vietos, yra visiškai nepagrįsti. Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas, įmonėje turi būti įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo dieną dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pagal 2017-05-15 duomenis, UAB ,,Gelios“ dirba pareiškėjas, jo sutuoktinė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir A. J., esanti vaiko priežiūros atostogose. Vadinasi, UAB ,,Gelios“ yra įsteigta tik viena ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas atitinkanti darbo vieta, nes nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 50 str. 1 d. 2 ir 7 p. ir 35 str. 1 d. 2 ir 14 p. nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Be to, teismas nepagrįstais laiko ir pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ĮUTP nuostatos, galiojusios pirmojo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo metu. Departamentas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ĮUTP reikalavimais, galiojusiais kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo metu.
ĮUTP 53 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 d. 8 p. nustatytu pagrindu, pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (53 str. 3 d.). Pagal ĮUTP 53 str. 10 d., leidimą nuolat gyventi išduodant ĮUTP 53 str. 1 d. 8 p. nustatytu pagrindu, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.
Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, remdamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kompetentingų Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos bei Lenkijos Respublikos institucijų pateiktais duomenimis, Departamentas nustatė, kad per 5 metų laikotarpį (nuo 2012-02-07 iki 2017-02-07) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų pareiškėjas buvo išvykęs 685 dienas (daugiau nei 22 mėnesius), t. y. ilgesnį, nei ĮUTP 53 str. 10 d. nustatytą, terminą.
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų ar pagrįstų argumentų, paneigiančių šias Departamento nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas atitinka ĮUTP 53 str. 1 d. nustatytas sąlygas. Priešingai, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas per penkerius metus (nuo 2012-02-07 iki 2017-02-07) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų buvo išvykęs daugiau nei 10 mėnesių, todėl leidimas nuolat gyventi jam negali būti išduotas.
Departamento nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kreipdamasis dėl ilgalaikio gyventojo leidimo pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. nuostatas ir atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.
Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas, pakankamai motyvuotas, priimtas remiantis objektyviais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 50 str. 1 d. 2 ir 7 p. ir 35 str. 1 d. 2 ir 14 p. ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2017-03-28 sprendimas Nr. (15/4-17)7U-6/11U-320 paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.