- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-8631-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07937-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, suinteresuotam asmeniui R. T., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2015-05-08, apie 11.45 val., Aušros Vartų g. 7, Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atimta teisė vairuoti, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus..
V. S. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad atėjo į automobilį pasidėti daiktų, kai kuriuos jų pasiimti. Tuo metu suskambo mobilus telefonas. Ji netyčia nuspaudė bėgį. Nespėjo pajusti, kaip automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Vyrai pradėjo ant jos šaukti. Tuomet ji automobiliu pavažiavo į priekį. Vyrai ją labai išgąsdino. Tik po to suprato, kad blogai padarė. Tuo metu buvo blaivi. Vyrai atėmė raktelius, ji išsigando, gal šie norėjo ją sumušti, todėl pabėgo.
Nukentėjusysis E. M. teisme parodė, kad eismo įvykio metu buvo darbe. Po darbo nepastebėjau jokių įbrėžimų, kadangi šie buvo automobilio gale. Vėliau sulaukė telefono skambučio iš komisariato. Jo klausė apie autoįvykį, paprašė apžiūrėti automobilį, ar nėra jokių įbrėžimų. Jis pastebėjo, kad gale buvo įbrėžtas bamperis, taip pat išdaužta lemputė. Žala buvo įvertinta pinigine išraiška, jam atlyginta 50 eurų.
Liudytoja N. R. teisme parodė, kad gavo iškvietimą dėl eismo įvykio, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Liudininkai teigė, kad vairuotoja galimai neblaivi, kad pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus vairuotojos nebuvo. Įvykio vietoje buvo statybininkai, kurie atėję papasakojo, kad automobilis važiavo atbulom, kad atsitrenkė. Šie pamatė, kad vairuotoja neblaivi, jai pasakė, kad iškvies policiją. Vairuotoja pasišalino link Aušros vartų. Jie iškvietė kelių policiją ir formino eismo įvykį.
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad mes dirbo prie bažnyčios. Pastebėjo, kad prie mašinos priėjo moteris, kuri galėjo būti neblaivi. Vairuotoja judėjo į priekį, nusileido žemyn ir trinktelėjo į kitą automobilį. Tuomet užvažiavo ant bordiūro. Jis priėjęs ištraukė raktelius ir pasakė, kad iškvies policiją. Automobilyje jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Iškvietus policiją ši moteris pasiėmė rankinuką ir išėjo. Atėjusi moteris pasidėjo rankinuką, užsivedė automobilį ir bandė atgal pajudėti, bet jai nesigavo. Iki užvedant automobilį šis nebuvo pajudėjęs. Jis gal 50-60 metrų atstumu matė smūgį. Suprato, kad automobilis atsitrenkė, nes girdėjosi smūgis. Jis priėjęs siūlė užgesinti variklį, bet moteris pasakė, kad jai reikia važiuoti namo. Moters kalba buvo nerišli, ši prašė raktelių. Išgirdusi, kad jie kviečia policiją, moteriškė pasiėmė rankinuką ir išėjo.
R. T. teisme parodė, kad dingo jo automobilis. Grįžus vakare iš Kauno pagalvojo, kad automobilį pavogė. Tą dieną, kai buvo surašytas įvykis, jis kreipėsi į policiją, kad dingo automobilis. Šie pasižiūrėjo į duomenų bazę ir pasakė, kad automobilis ne dingęs, o yra areštuotas, nes įvyko eismo įvykis. Jį nukreipė į Mėnulio gatvę aiškintis. Vėliau sužinojo, kad V. S. buvo šoko būsenoje, kadangi prie šios prišoko žmogus, atėmė raktą, kad ši pabėgo. Kažkada jis leido V. S. naudotis mašina, kai ši turėjo teises. V. S. šį kartą be leidimo pasiėmė raktelius. Rakteliai yra dveji. Vieni rakteliai buvo pas jį, kiti rakteliai buvo ofise. Vakare V. S. miegojo užsidariusi. Jis suprato, kad ši šoko būsenoje, pakalbėjo keletą žodžių. Ši jam nepasirodė neblaivi. Jam pasirodė, kad V. S. buvo išgėrusi raminančių vaistų.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausio patrulio D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal iškvietimą atvykus į Aušros vartų g. 7, Vilnius, rado apgadintus du automobilius „VW Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoję buvę AP-31 paaiškino, kad anot liudytojų vairuotoja buvo neblaivi, liudytojų įvykio vietoje nebebuvo, automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 6).
Iš 2015-05-08 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių padėtis po įvykio (b. l. 8).
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti automobilio „VW Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: nubrozdintas galinis bamperis (b. l. 28).
Iš fotonuotraukų matyti užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pripažįsta, kad V. S. vairuodama automobilį buvo neatsargi ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį. Be to, po sukelto eismo įvykio V. S. pasišalino iš jo vietos, tuo kaip automobilio vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių privalomas nuostatas.
V. S. tiek tyrimo metu, tiek teisme neigė vairavusi automobilį. Teisme V. S. nurodė, kad vairavo automobilį tik po to, kai šis riedėdamas pats atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Tokius jos parodymus paneigia visuma kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų. Teisme apklaustas liudytojas R. K. nurodė, kad būdamas šalia įvykio vietos matė ir girdėjo, kaip atėjusi V. S. sėdo į automobilį, užvedė variklį ir norėdama išvažiuoti atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytojas nurodė, kad iki užvedant variklį automobilis iš stovėjimo vietos nepajudėjo, kad važiuodama į priekį V. S. užvažiavo ant bordiūro. Šio liudytojo parodymus patvirtino apklausti į įvykio vietą iškviesta ir atvykusi pareigūnė N. R., automobilio apgadinimus įvardijo nukentėjusysis E. M.. Apklaustų teisme asmenų parodymus patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti ant šaligatvio priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavęs ir paliktas stovėti automobilis, kurį vairavo V. S.. Iš liudytojų parodymų, fotonuotraukų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį protokolo teismas nustatė įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus. Nukentėjusysis E. M. nurodė gavės 50 eurų žalos atlyginimą, ką patvirtina rašytiniai duomenys (b. l. 31). Tokiu būdu duomenų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. S. vairuodama automobilį atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 101 p. reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino pačios vairuojamą bei kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Įvertinus šiuos požymius teismas pripažįsta, kad tokia neatsargi V. S. veika atitinka pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
V. S. po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o būtent taisyklių 222 punktą. Nurodytame Kelių eismo taisyklių punkte numatytą, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo V. S. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdama. Įvykio vietoje buvę asmenys V. S. nurodė, kad kviečiama policija, po ko V. S. skubiai iš įvykio vietos pasišalino. Tai įrodo, kad pažeidėjai buvo suprantama įvykio situacija, gresianti atsakomybė, kurios aiškiai vengdama V. S. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos. Teismas pastebi, kad bylos duomenys leidžia įtarti, tačiau nepakankami pripažinti, kad įvykio metu V. S. galėjo būti neblaivi. Įvertinus pažeidėjos pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybes, t. y. motyvą, objektyviai atliktus veiksmus ir tikslą, teismas pripažįsta, kad šioje dalyje V. S. veika atitinka administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. V. S. neteisėtą tikslą išvengiant atsakomybės patvirtina faktas, kad vairuotojos blaivumo įvykio metu nebuvo įmanoma objektyviai nustatyti ir įvertinti būtent dėl jos sąmoningo pasišalinimo iš įvykio vietos. Be to, įvykio metu V. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė įvykio metu jai buvo atimta. Tokia aplinkybė taip pat patvirtina V. S. motyvus ir paskatas vengti atsakomybės.
V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji gailisi dėl padarytų pažeidimų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas V. S. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka, turėjo galiojančią nuobaudą įvykio metu, ji dirbanti, netekėjusi, žala atlyginta. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes teismas V. S. skiria sankcijose numatytas pinigines baudas, kurių dydį nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę parenka žemiau sankcijos vidurkio, tuo vykdant administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas.
Už pažeidimą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. V. S. kaip įvykio metu neturinčiai teisės vairuoti transporto priemones kartu su pinigine bauda gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Byloje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu V. S. vairavo ne jai, o R. T. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „VW Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria savavališkai pasinaudojo be savininko leidimo. Dėl šios priežasties teismas netaiko galimo transporto priemonės, kurią V. S. vairavo, konfiskavimo, ir automobilį grąžina jo savininkui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
V. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 400 (keturių šimtų) EUR baudą.
V. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 1240 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties) EUR baudą be automobilio konfiskavimo.
Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinus V. S. skirti galutinę 1440 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Automobilį „VW Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. T..
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.