Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-06 · Byla Nr. N1-165-229/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
N1-165-229/2014
Teisminio proceso Nr.
50-1-00336-13
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Nukentėjusysis
T. B.
Kaltinamasis
U. J.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N 1-165-229-/2014Teisminio proceso Nr. 50-1-00336-13Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2..; 1.1.7.2.7.; 1.1.11.10.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. gegužės mėn. 6 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjui, advokatei Rimai Keblienei,kaltinamojo atstovei pagal įstatymą I. K.,nukentėjusiajam T. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), 2013-01-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1p., 3p., patvirtintas prokuroro 2013-01-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir U. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir, vadovaujantis LR BK 82 str., 83 str., 87 str., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. J. 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 13.00 val., Panevėžyje, prie Ukmergės g. 36 namo, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, reikalavo nukentėjusiojo T. B. atiduoti mobilų telefoną, po to, pasivijęs bandžiusį pabėgti T. B., sudavė jam metaliniu vamzdžiu du kartus į galvos sritį, tuo padarė pakaušio minkštųjų audinių sumušimus, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ 350 Lt vertės su SIM kortele 10 Lt vertės, šiais veiksmais, panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – metalinį vamzdį, apiplėšė T. B. ir pagrobė jo turtą bendros 360 Lt vertės.

Kaltinamasis U. J. parodė, jog iki įvykio nukentėjusiojo T. B. nepažinojo. 2013-09-08 apie 13.00 val. ėjo su R. K. ir asmeniu, pravarde „B.“, kurį pažįsta iš matymo. R. K. yra jo sesers vyro brolis, su juo nelabai sueina, anksčiau su juo pykčių buvo. Tądien namuose nei jo sesers, nei jos vyro nebuvo. Jis ėjo į parduotuvę ir prie laiptinės susitiko R. K. su T. B.. Anksčiau T. B. nepažinojo, pamatė tada jį pirmą kartą. R. K. paklausė, ar galėtų jam padėti paieškoti jo žmonos J.. T. B. pasakė, kad žino, kur ji gali būti. Tada nuėjo iki parduotuvės „Aibės“, pasiėmė alaus, nuėjo prie suoliukų, esančių prie Klaipėdos g. 142 namo, sėdėjo ir R. pasakė, kad devintame aukšte yra „užkavotas“ toks metalinis strypelis, reiktų jį dėl viso pikto pasiimti. Jam R. liepė nueiti ir paimti tą strypelį. Tas strypelis buvo įdėtas į oranžinės spalvos plastikinį maišelį. Kam buvo reikalingas tas strypelis- nežino, R. K. sakė, kad „šiaip, dėl viso pikto pasiimsim“. Jis vienas nuėjo ir pasėmė tą strypelį. Asmuo pravarde „B.“ atsirado, kai buvo pasiėmę alaus ir buvo prie suoliukų. „B.“ girdėjo, kai R. jam liepė nueiti į devintą aukštą ir paimti tą metalinį strypelį. Po to jie išsikvietė taksi ir nuvažiavo į Staniūnų gatvę ieškoti R. žmonos. T. B. kvietė taksi iš savo telefono. Tas jo telefonas atrodo buvo paprastas. Kai nuvažiavo ieškoti J., jos nerado, ėjo link namų. Pavadinimo tos gatvės, kuria ėjo, nežino. Beeidami, sustojo autobusų stotelėje parūkyti. Parūkė, R. užsinorėjo nusišlapinti ir užėjo nusišlapinti į tokio apleisto negyvenamo namo kiemą, o jie trise ėjo jam iš paskos. R. K. nuo jų buvo gal 2-3 metrų atstumu. Tada „B.“ pasiūlė jam užsidirbti pinigų, pasakė „nereikia pinigų“. Atsakė „reikėtų“. Tada jis suprato, kad „B.“ kažką darys. Kai R. nusišlapino, jie visi gaudė T. B., o strypą metalinį numetė ten, prie namo. Kai „B.“ pasiūlė užsidirbti pinigų, nepagalvojo, kad iš T. B. tuos pinigus reikia atimti, nes jau žinojo, kad T. B. nebeturėjo pinigų. T. B. prieš tai jau buvo pasakęs, kad neturi pinigų. Dar T. B. prieš tai buvo rodęs liečiamą telefoną, klausė „ar nežinai kas čia gali būti“, jam reikėjo kažkokios programos. Rodė Staniūnuose T. tą liečiamą telefoną. Kai T. B. išgirdo tuos jų žodžius, kad reikia pinigų, pradėjo bėgti. T. bėgo atgal į tą pačią gatvę, iš kurios jie buvo atėję, tai galėjo būti Ukmergės gatvė. Jie T. vijosi. Maišelį su metaliniu strypu numetė prie namo, kur R. K. atlikinėjo gamtinius reikalus. Jis bėgo pirmas ir kai jis T. pagavo, sučiupo jį už drabužių. T. B. kažkaip išsisuko, pradėjo toliau bėgti, bet pargriuvo. Kai jis atsistojo, vėl pradėjo bėgti. Tada jis, netoli jo būdamas, pasivijo T. B. ir trenkė jam iš alkūnės į pakaušį du kartus. Vieną kartą trenkė T. B. iš alkūnės, o kitą kartą sudavė jam kumščiu. Nuo šitų smūgių T. B. pargriuvo, sakė „tik nemuškit, viską atiduosiu“. „B.“ tuo metu buvo kartu su juo. R. nematė jų, nes atlikinėjo gamtinius reikalus, po to jis kažkur užsuko ir jie nuo to laiko nebuvo daugiau susitikę. T. B. jokios pagalbos nesikvietė, tik prašė, kad jo nemuštume. Tada jis pasakė T. B. „duok telefoną“. Jis davė telefoną ir jis su „B.“ nubėgo. Bėgo, „B.“ jam pasakė, kad atiduotų jam telefoną. Atidavė, jam už telefoną „B.“ davė 10 Lt. „B.“ irgi sudavė nukentėjusiajam smūgius. Sudavė tada, kai T. B. buvo pargriuvęs antrą kartą ir kai jis jam sudavė du smūgius į pakaušį. Lyg ir su kumščiu sudavė smūgius „B.“ T. B., bet kur pataikė, nepasakys. Jam T. B. pats savo telefoną padavė ir piniginę. Piniginės niekas neėmė, jos niekas nereikalavo, T. B. pats ją atidavė, bet jos niekas neėmė ir jos rankose nelaikė. Kai paėmė telefoną, su „B.“ kartu nubėgo. Bėgo vienas šalia kito. Kai jis atidavė „B.“ telefoną, jis padavė 10 Lt ir jie išsiskyrė: jis nubėgo į vieną pusę, o jis – į priešingą. „B.“ jam sakė, kad kai susitiks, tai jis jam duos dar pinigų už tą telefoną, bet daugiau taip ir nebuvo susitikę su „B.“. Vėliau su R. K. apie šį įvykį nekalbėjo, nes ir susitikę su juo nebuvo Policijoje per akistatą buvo susitikę su R. K., apie šį įvykį nešnekėjo. Žalą atlygino jis, susitiko T. B. prie PC „Iki“, esančio netoli „Cido“ arenos, sakė „sveikas, kiek čia tau reikia paduoti už tą telefoną. Ar tu daugiau nori pinigų už tą telefoną“. Jis pasakė, kad „ne, man svarbiausia, kad už tą telefoną atlygintum“. Atlygino jam 400 Lt. Pinigų iš karto su savimi neturėjo, paskambino draugui, kuris jam buvo skoloje, ir jis jam padavė tuos pinigus. Negali paaiškinti kodėl jo parodymai dėl panaudoto smurto T. B. atžvilgiu, visus tris kartus skiriasi. Kai kuriose vietose daug ką pamiršta, paskui vėl kažką prisimena. Pirmą kartą apklausoje sakė, kad nesudaviau jokių smūgių T. B. su metaliniu strypu. Patikslindamas gynėjai parodė, jog kai jam „B.“ pasiūlė užsidirbti pinigų, tai jis tikėjosi, kad „pakirsim“ telefoną ir jį parduosim. Atsisveikinant su „B.“ nesusitarė kaip susisieks. Jis pasakė „aš tave vis tiek kažkur pamatysiu, paduosiu pinigus“. Gailisi, kad taip padarė. Ir žalą atlygino, nes suprato, kad reikia atsiskaityti su žmogumi. Mano, kad jam nukentėjęs atleido, jo atsiprašė, galima skaityti, kad jie kaip ir susitaikė. Mokslai sekasi normaliai, pamokas lanko.

Parodymų patikrinimo vietoje metu U. J. paaiškino padaryto nusikaltimo aplinkybes, parodė vietą - Klaipėdos g. 142 namo devintame aukšte, kur R. K. paėmė metalinį vamzdį, parodė vietas, kur Ukmergės g. 36 namo kieme stovėjo su „B.“ prie T. B., kur T. B. pargriuvo ir iš jo paėmė mobilų telefoną. ( 2t., b.l. 20-24)

Nukentėjusysis T. B. parodė, jog 2013-09-07 vakare nuėjo pas M. Z. ir M., kurie gyvena netoli miškų urėdijos. Prabuvo pas juos per naktį. Ryte, apie 7.00-8.00 val. atėjo pas juos R. K., kurio iki tol nepažinojo. R. K. klausė, kur gali būti jo žmona. M. pasakė, kad ji gali būti pas D., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pasakė, kad gali padėti surasti, nes žino kaip atrodo durys, tik gatvės neprisimena. Tada R. K. paprašė jo telefono, pasiskambino savo kažkokiam draugui. R. K. padavė savo seną telefoną Samsung pasiskambinti. Jis iš to telefono pasiskambino kažkokiam savo draugui, paprašė ar gali padėti irgi paieškoti žmonos. Vėliau davė dar tą patį telefoną pasiskambinti taksi. Atvažiavo taksi, nuvežė juo iki daugiabučių, gatvės nepasakys, pasiimti to R. K. draugo. Gali būti, kad tai buvo Klaipėdos gatvė. Užlipo į trečią aukštą, iš buto išėjo U. ir R. K. jo paprašė pagalbos paieškoti žmonos. Galėjo būti apie 9.00 val. Vėliau prie to buto priėjo dar vienas asmuo, kurio jis nepažinojo. Pasikalbėjo, nuėjo nuo to buto. Paskui U. nuėjo į butą, pasiėmė vamzdį. Tas vamzdis buvo tarp plastikinio, gelsvos spalvos neperšviečiamo maišiuko, bet jo galas buvo išsikišęs. U. tą vamzdį buvo užsikišęs užantyje. Tas vamzdis buvo apie pusę metro ilgumo, pilkos metalo spalvos, tuščiaviduris. Kam tas vamzdis- neklausė. Suprato, kad tai savigynai. Tada visi keturi: jis, R. K., U. J. ir tas nepažįstamas, ieškojo visur tos K. žmonos. Kokioje gatvėje vaikštinėjo ir ieškojo, nepamena, buvo truputį išgėręs. Nieko neradę, priėjo Ukmergės gatvę. Atrodo, kad prie Ukmergės g. 36 R. K. pasiūlė nueiti parūkyti, sako „einam už namo, parūkysim“. Tas namas medinis, negyvenamas. Jie visi nuėjo į to namo kiemą, stovėjo. Prie jo iš vienos pusės stovėjo U., o iš kitos- tas nepažįstamasis, kuris įvardintas kaip „B.“. R. K. stovėjo toliau, gal kokie 2-3 metrai nuo jo. Pradžioje visi rūkė. Taip, anksčiau buvo gėrę alaus. Alų pirko parduotuvėje, netoli kaltinamojo namų. Tą alų nupirko jis, nes dar turėjo šiek tiek pinigų. Nupirko tik tris skardines alaus, nes daugiau nebeturėjo pinigų. Vėliau U. ir tas įvardijamas „B.“ pradėjo reikalauti, kad jis atiduotų telefoną. „Duok telefoną, duok telefoną“. Jis atsisuko į R. K. ir išgirdo kaip jis pasakė „imkit greičiau“. Jie prašė jo to telefono su liečiamu ekranu. Jis nesutiko atiduoti telefono ir U. jam stvėrė už džemperio. Jis išsprūdo ir pradėjo bėgti. Peršoko to negyvenamo namo, kur visi stovėjome, tvorą ir pradėjo bėgti Ukmergės gatve link muilo fabriko pusės. Bėgant jam nuslydo tapkė, suklupo. Kai vėl atsistojo bėgti, pajuto du stiprius smūgius. Iš pradžių nematė kas jį veja, bėgo neatsigręždamas. Kai pargriuvęs stojosi ir pradėdamas bėgti, pajuto du nestaigius smūgius į pakaušį. Pradžioje buvo suduotas vienas smūgis, po kokių 3 sekundžių- antras. Juto, kad smūgiai buvo suduoti kietu daiktu. Tą maišelį su metaliniu strypu, kuris buvo paimtas iš namų, visą laiką nešiojosi U.. Kai rūkė tą maišelį irgi laikė U. po pažastimi. Kai po smūgių jis suklupo, priėjo U. ir su viena ranka pradėjo jam tikrinti kišenes. Sako „duok, duok“. Kadangi su viena ranka jam neišėjo, tai jis pats padavė jam savo telefoną kartu su pinigine. Piniginę U. numetė, net nekraustė, pasiėmė telefoną ir nubėgo. Nubėgo kiek matė į tą pačią vietą. „B.“ nebuvo, jo nematė. Juto tiksliai du smūgius. Kai U. kraustė jį, tai jis taip iš šono nematė daugiau nieko. Jis pasakė „baikit, aš pats paduosiu tą telefoną“. Tai pasakė po gautų smūgių. Padavė U. telefoną. U. jį pasiėmė. Kur įsidėjo tą telefoną- nematė. Piniginę numetė šalia jo. Kai atidavinėjo U. telefoną, buvo atsiklaupęs. Matė, kad dešinėje U. rankoje yra tas metalinis vamzdis su maišeliu, o kita ranka jis kraustė jo kišenes. Tada jis išsigandęs ir pasakė, kad „baikit, aš pats atiduosiu“. Kaltinamasis nuo jo nubėgo turėdamas dešinėje rankoje tą maišelį su vamzdžiu. Kitų, bėgančių paskui kaltinamąjį, nematė, tik U. bėgantį matė. Jis nubėgo link muilo fabriko. Paskui jis atsistojo, apsidairė, aplinkui nebebuvo nieko. Dar nuėjau į tą vietą prie to negyvenamo namo, ten irgi nieko nebebuvo. Tada aš išsikviečiau policiją ir pasakiau kas man nutiko, kaip kas buvo. Piniginę savo iš karto pasikėliau nuo žemės. Iš piniginės nebuvo niekas dingę. Pinigų aš jau ir taip nebeturėjau. Po to įvykio man labai svaigo galva, buvo negera. Apsičiupinėjau, dešinėje galvos pusėje buvo guzas, bet kraujas nebėgo. Kad būtų man suduota kokie smūgiai iš šono- nejutau. Taip, man buvo suduoti du smūgiai ir manau, kad jie buvo suduoti su tuo metaliniu strypu. Iš jausmo žinau, kad tikrai su metaliniu strypu buvo suduota, nes iš rankos tai tikrai taip nebus. Iš karto po įvykio į medikus nesikreipiau. Tik po kelių dienų kreipiausi pas med. ekspertus. Visą žalą atsiskaitė kaltinamasis U. J.. Telefono vertė buvo 350 Lt su SIM kortele, o atlygino jam 400 Lt., jis tiek pats paprašė, skaito, kad ta suma yra ir su moraline žala. Tą telefoną su liečiamu ekranu jis visiems rodė dar prie to buto durų Klaipėdos gatvėje, neatsimena ar tada tą „B.“ vadino kokiu tai vardu, bet po pirmos apklausos tiksliai atsimenė jo vardą. To vadinamo „B.“ vardas yra T.. Prisiminė, nes, kai jis jam prisistatė, jis atsakė, kad mes bendravardžiai. Tas „B.“ buvo U. ir R. K. pažįstamas. Tas „B.“ maždaug 18-17 metų, 175 cm ūgio, panašaus sudėjimo kaip U.. Jam buvo rodomos kartotekos, bet jis to „B.“ neatpažino. Atpažino tik U. J. ir R. K.. Apie tą įvykį tą pačią dieną paskambinęs pasakė M. Z., tėvams, daug kam iš karto pasakė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. B. patvirtino savo parodymus, paaiškino padaryto prieš jį nusikaltimo aplinkybes; parodė vietas, kur ieškojo R. K. žmonos; Ukmergės g. 36 namo kieme parodė vietą, kur jis iš dviejų pusių buvo apsuptas R. K. draugų, kurie reikalavo atiduoti mobilų telefoną; parodė vietą, kurioje ties Ukmergės g. 38 namo bebėgdamas pargriuvo, buvo mušamas ir kur jaunuolis, kurį vėliau atpažino kaip U. J., reikalavo atiduoti telefoną bei iš kišenės ištraukė telefoną ir piniginę. ( 1t., b.l. 24-31, 32)

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą I. K. paaiškino, kad U. globoja nuo 2013m. gegužės mėnesio. Mama sunkiai serga, teismo sprendimu ji pripažinta rūpintoja. U.- geras vaikas, bet karštakošis, bet gražiai šnekant, su juo susišnekėti galima. Apie tą nusikaltimą sužinojo tik tada, kai jai paskambino tyrėja A. Č.. Klausė U., bet jis sakė, kad „sese, aš tikrai su tuo vamzdžiu netrenkiau“. Po to įvykio ant rytojaus, ji su U. važiavo gipsuoti jam rankos, buvo skilęs kaulas. Datos kada važiavo, nepasakys. Kuri ranka buvo įdėta į langetę nepasakys.. Klausė U. kas atsitiko. Sakė, kad griuvo. U. pats apie įvykį jai nieko nepasakojo. R. K. jos vyro brolis. Kol nebuvo išvažiavęs į užsienį, santykius su juo palaikydavo. Turi jis žmoną J. K. ir vaiką. Žmona ir vaikas Lietuvoje likę. Gyvena (duomenys neskelbtini). Nežino ar R. K. 2013-09-08 buvo atėjęs pas juos į namus. Vyras dirba Vilniuje, o ji buvo su vaikais kažkur išėjusi. Kai grįžo namo, U. nerado namuose. Grįžo U. vakare, apie 21.00 val. namo. Tą vakarą jis jai nieko nesakė, tik ant rytojaus pasiskundė, kad „sese, man ranką skauda“. Paklausus kas atsitiko, atsakė, kad „griuvau“. Apie tą vamzdį iš tyrėjos tik ir sužinojo. Neįsivaizduoja iš kur jis turėjo pinigų žalai atlyginti. Savų pinigėlių jis kažkiek tai gauna, bet kad susitaupyti, nežino.

Liudytoja M. Z. parodė, jog datos nepamena, galėjo būti 2013 metais rugsėjo mėnesį, su T. B. buvo pas jos draugą M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atvyko R. K., jos buvusios bendradarbės vyras. Anksčiau jį buvo kartą mačiusi. R. K. paprašė pasakyti kur randasi jo žmona J. K.. T. B. sutiko parodyti kur randasi J.. T. B. išsikvietė taksi ir jis, kartu su R. K. išvažiavo. Prieš tai sakė, kad jie važiuos į Staniūnų gatvę ieškoti J.. Ji pasiliko namuose. Po kokių dviejų valandų paskambino T. B. ir pasakė, kad jį primušė ir atėmė telefoną. Matė, kad tą vakarą T. B. turėjo telefoną „Samsung „ ir liečiamu ekranu didelį telefoną. R. K. irgi matė, kad T. B. turi „Samsungą,“ nes iš jo kvietė taksi, o to liečiamu ekranu telefono - nematė. T. B. sakė, kad kažkoks R. K. draugas atėmė iš jo tą liečiamu ekranu telefoną ir sumušė. Po to įvykio T. B. nematė. Gal po kokios savaitės tik susitikusi buvo T. B. ir jis sakė, kad R. K. draugas mušė jį su strypu per galvą ir atėmė iš jo liečiamu ekranu telefoną. To draugo neįvardijo, sakė, kad jis pats nepažįsta to R. K. draugo. Lyg ir Tulpių gatvėje susitiko tą draugą, kuris sumušė T. B.. Kokiu tikslu sumušė T. B., jis nesakė.

Liudytoja A. Č. parodė, jog teko susidurti su kaltinamuoju, jo atžvilgiu byloje atliko ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamus veikos požymius pagal LR BK 180 str. 2 d. Visus proceso dalyvius teko apklausti. Šioje byloje pradžioje buvo du įtariamieji. Pirmo įtariamojo, R. K., atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir išliko tik U. J.. Ji atliko visas R. K. apklausas. Vėliau jis buvo apklaustas liudytoju. Apklausiant R. K. liudytoju, jam buvo išaiškinta atsakomybė už teisingų parodymų davimą. Apklausos protokolas buvo surašytas iš jo žodžių, patvirtintas parašais. Kada R. K. buvo apklaustas įtariamuoju, jis buvo davęs parodymus, kad buvo sutikęs du nepažįstamus asmenis, kurie galėjo įvykdyti nusikaltimą. Vėliau, kai paaiškėjo, kad byloje yra ir kitas įtariamasis (U. J.), buvo priimtas sprendimas R. K. atžvilgiu, jis buvo apklaustas jau liudytoju, jis prisipažino, kad nutylėjo apie U. J., nes šis buvo netiesioginis jo giminaitis.

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2013 metų rugsėjį, dienos nepamena, buvo susipykęs su žmona J., kuri buvo išėjusi iš namų. Jis ieškojo žmonos, ryte buvo nuėjęs pas J. draugę M.. Tenai sutiko anksčiau nepažįstamą T. B., kuris pasisiūlė parodyti namą ir būtą, kur galėjo būti jo žmona. Jis paprašė T. duoti pasinaudoti telefonu, kažkam skambino dėl žmonos paieškos. Po to su T. B. nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio daugiabučio, kuriame gyvena jo brolis T. su žmona I. ir I. brolis U. J.. U. J. sutiko eiti su jais ieškoti J.. Jis arba U. nuo laiptinės laiptų paėmė maišelį su geležiniu tuščiaviduriu apie 30-40 cm ilgio vamzdžiu. Po to sutiko vaikiną pravarde „B.“, kuris kartu su jais ėjo ieškoti J.. Keturiese nuvyko į Staniūnų gatvę, kur T. B. nerado buto, kuriame galėjo būti J.. Po to visi ėjo pėsčiom namų link per miesto centrą. T. rodė liečiamo ekrano mobilų telefoną. Netoli miesto centrinės turgavietės jis užėjo į negyvenamojo namo kiemą atlikti gamtinių reikalų. Jam iš paskos užėjo T. B. su U. ir „B.“. Visą tą laiką maišelį su vamzdžiu nešiojo U.. Jam maišelio kieme U. padavęs nebuvo. Kieme jis stovėjo nusisukęs nuo vaikinų, kai išgirdo T. B. šūksnį: „ R., žiūrėk ką daro“. Pamatė iš kiemo į gatvę nubėgantį T. ir paskui jį besivejant U. su „B.“. Kai jis išėjo iš kiemo į gatvę, vaikinų nebematė. Po įvykio matėsi su U., bet jis nieko nepasakojo. Bet tos pačios dienos vakare M. jam pasakė, kad T. buvo sumuštas. ( 1t., b.l.106-108).

Iš bylos rašytinių įrodymų, t.y. :

VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.G 1299/13(05) matyti, kad 2013-09-24 apžiūrėjus T. B., jam nustatyti pakaušio minkštųjų audinių sumušimas ir odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kurie galėjo būti padaryti 2013-09-08 d. Pakaušio minkštųjų audinių sumušimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį metalinių strypu, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo gautis pargriuvus. Sužalojimai padaryti dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. T. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1t., b.l. 35)

Iš 2013-09-26 ir 2013-10-24 asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis T. B. atpažino R. K. ir U. J., kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus, bei paaiškino, kad U. J. paėmė jo mobilų telefoną. (1t., b.l. 44-46, 59-61 )

Iš 2013-09-24 daiktų pateikimo ir 2013-09-24 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis T. B. pateikė savo megztinį, šio megztinio dešinėje rankovėje ties petimi yra 32 mm ilgio medžiagos įplėšimas. Megztinis po apžiūros grąžintas. (1t., b.l. 62-67)

Iš Panevėžio apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2013-10-01 ir 2013-10-10 tarnybinių pranešimų bei telefoninių skambučių išklotinės analizės matyti, kad iš nukentėjusiojo T. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-09-08 d. 10.15 val. buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris R. K. SIM kortelėje „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) įvardintas kaip „U.“; yra keli skambučiai M. Z. bei taksi įmonėms; 13.11 val. skambinta Nr. 112 bendros pagalbos centrui. (1t., b.l. 71-73, 74-76)

Kaltinamasis U. J. kaltu prisipažino iš dalies, pripažino įvykdęs plėšimo veiksmus, tačiau neigia su metaliniu vamzdžiu sužalojęs nukentėjusįjį, kitų aplinkybių, nurodytų kaltinime, U. J. neginčija, sutinka. Tačiau kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio posėdžio metu yra skirtingi tiek dėl metalinio vamzdžio, ir dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu. Šie parodymai yra nenuoseklūs, vertintini kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį, nes kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais duomenimis, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais. Nukentėjusysis T. B. davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, savo parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių galima būtų abejoti jo parodymų teisingumu. Nukentėjusysis kategoriškai nurodė, kad kaltinamasis metaliniu vamzdžiu sudavė jam į galvos sritį du kartus ir paėmė jo mobilaus ryšio telefoną. Byloje pateikta teismo specialisto išvada, kuri patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie smurto panaudojimą. Nukentėjusysis iš karto skambino į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Be to, maždaug po 2 val. paskambino liudytojai M. Z. ir paaiškino, kad R. K. draugas jam sudavė strypu į galvą bei pagrobė iš jo telefoną. Šitie netiesioginiai liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiojo T. B. parodymų teisingumą. Paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. K. parodymai, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad buvo metalinis vamzdis, kurį nešiojo kaltinamasis.

Visų surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis U. J., panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – metalinį vamzdį, juo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, apiplėšė nukentėjusįjį T. B. ir pagrobė jo turtą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 180 str. 2d.

Kaltinamasis U. J. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas nepilnamečiu, praeityje buvo atleistas nuo baudžiamos atsakomybės, tačiau išvadų nepadarė ir padarė sunkų nusikaltimą, charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindinių mokyklų bei Probacijos tarnybos patenkinamai, Panevėžio m. PK neigiamai, baustas administracine tvarka, pagal Vilniaus psichoanalizės ir psichoterapijos centro Panevėžio skyriaus 2013-10-29 pažymą Nr.4111 psichiatro ir narkologo įskaitoje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog gera valia atlygino padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis nepilnametis, jis auga globėjos šeimoje, kuri yra pati labai jauno amžiaus, 2013-05-27 nustatyta nuolatinė rūpyba, turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, globėja stengiasi, rūpinasi. Žala atlyginta, civilinio ieškinio nėra.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnamečiu, pasižada mokytis, daugiau nenusikalsti, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas LR BK 92 str. nuostatomis atidėtinas, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, priteistinos iš U. J. 16.50 Lt. turėtos proceso (pašto) išlaidas valstybei

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str., teismas

nusprendžia:

U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2d. ir skirti laisvės atėmimą trims metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str.1d., 2d., LR BK 82 str. 5p., 87 str. 2d. 2p., 3d. 5p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviem metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, priteisti iš U. J. 16.50 Lt. turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rita Bilevičienė