Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. gynėjo advokato Viktoro Rutkausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. gruodžio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., už tai, kad jis padėjo pagaminti netikrą dokumentą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB „R“ (duomenys pakeisti) neįsigyja ir neįsigys UAB „A“ (duomenys pakeisti), kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, už 50 Lt atlygį savo parašu patvirtino į 2009-08-06 UAB „A“ (duomenys pakeisti) vienintelio akcininko sprendimą įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis, būdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) vienintelis akcininkas, nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė save, tokiu būdu padėjo V. Ž. pagaminti žinomai netikrą dokumentą.

A. J. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., už tai, kad jis suklastojo, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB „R“ (duomenys pakeisti) neįsigyja ir neįsigys UAB „A“ (duomenys pakeisti), kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB „A“ (duomenys pakeisti), šios UAB akcininko ir vadovo vardu įrašė bei savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie UAB „A“ (duomenys pakeisti) akcininkų pasikeitimą, ir įrašydamas savo anketinius duomenis suklastojo tikrą dokumentą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką., V. Ž. nurodymu, tą pačią dieną, VĮ Registų centro Vilniaus filialo patalpose, šį žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą - t. y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB „A“ (duomenys pakeisti) juridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB „A“ (duomenys pakeisti) vienintelio akcininko sprendimą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu V. Ž. organizavus, suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. gruodžio 11 d.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad savo sprendimą pratęsti kaltinamajam suėmimą teisėjas motyvavo tuo, kad byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog A. J. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Gynėjas mano, kad toks teisėjo motyvas byloje, kuri iš esmės tuo metu net nebuvo pradėta nagrinėti ir nė vienas iš byloje patrauktų atsakomybėn asmenų savo kaltės nepripažįsta, yra akivaizdžiai pažeidžiantis nekaltumo prezumpcijos principus. Gynėjas pažymi, kad teismas kaip savo sprendimo motyvus taip pat nurodė ir tai, kad ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad A. J. kaltinamas 2 nesunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metą laisvės atėmimo bausmę, jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena Alytaus nakvynės namuose, anksčiau buvo 6 kartus teistas. Advokatas mano, kad toks teismo motyvas nėra visiškai teisingas. Pasak gynėjo, nors A. J. dėl prasto sveikatos stovio niekur ir nedirba, tačiau jis gauna pašalpą, taigi turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taip pat advokatas pažymi, kad kaltinamasis jau ne vienerius metus glaudžiasi Alytaus nakvynės namuose, kur jį nesunkiai pasiekia teismo šaukimai, todėl teigti, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, taip pat nėra visiškai teisinga. Gynėjas nurodo, kad A. J. yra pradėjęs gydymą Alytuje, kuris jį suėmus buvo nutrauktas.

Advokatas mano, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą lėmė ne pagrįstas būtinumas tokią kardomąją priemonę taikyti, o žemas kaltinamojo socialinis statusas. Pasak gynėjo, toks teismo sprendimas, yra ne tik neteisingas bei nehumaniškas, bet ir perteklinis bei pažeidžiantis kardomųjų priemonių skyrimo principus ir elementarias žmogaus teises.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. gynėjo advokato Viktoro Rutkausko skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, suėmimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas tik siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodytų tikslų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatomis, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamojo A. J. gynėjo advokato Viktoro Rutkausko skunde išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam A. J. kardomąją priemonę-suėmimą vadovaudamasis vien formaliais motyvais, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas kardomosios priemonės-suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas, t. y. kad kaltinamasis trukdys procesui.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad kaltinamajam iš pradžių šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis be svarbių priežasčių neatvyko į 2013-07-11 ir 2013-10-15 teisiamuosius posėdžius, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. J. būdamas laisvėje vėl neatvyks į teisiamuosius posėdžius ir tuo trukdys procesui, todėl nutarė, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą tikslinga pratęsti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad kaltinamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. pats ar per kitus asmenis bandė paveikti liudytojus ar kitus kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, taip trukdant procesui. Tokių duomenų nenurodė ir apylinkės teismas. Tai, kad kaltinamasis neatvyko į 2013-07-11 ir 2013-10-15 teisiamuosius posėdžius, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog A. J., būdamas laisvėje, trukdys procesui. Nagrinėjamu atveju teismas BPK 142 str. ir 247 str. numatyta tvarka galėjo imtis priemonių atvesdinti kaltinamąjį į teismo posėdį, taip užtikrinant jo dalyvavimą procese. Atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos negalima spręsti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, buvo pradėta vykdyti, t. y. nėra duomenų, kad kaltinamasis buvo sulaikytas, ir jis savo noru atvyko bei dalyvavo 2013-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame teisiamajame posėdyje. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismo teiginys dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimo vertintinas tik kaip prielaida. A. J. kardomoji priemonė-suėmimas kitais pagrindais nebuvo pratęsta.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė-suėmimas buvo pratęsta nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam ir švelnesnę kardomąją priemonę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta..

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti kaltinamojo A. J. gynėjo advokato Viktoro Rutkausko skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. J. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. gruodžio 11 d., ir kaltinamąjį A. J. paleisti iš suėmimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.