Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-683-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-16
Bylos Nr.
2A-683-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Pareiškėjas
Alytaus miesto savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
Alytaus apskrities viršininko administracijos, A. K., V. R., VĮ Registrų centro
Advokatai
Vytautas Tučkus
Civilinė byla Nr. 2A-683-485/2009;
pirmos instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 128.15.3; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės atstovui Birutei Austienei,

suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovui Ingai Jurkevičienei,

suinteresuotiems asmenims A. K. ir V. R., jų atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-479-292/2009 pagal pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės prašymą suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Alytaus filialui, Alytaus apskrities VMI, A. K. ir V. R. dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu (b. l. 1-2) prašė pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn du garažus 80,5 kubinių metrų tūrio ir pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą 66 kubinių metrų tūrio, esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad 2007-03-08 Alytaus miesto savivaldybė apskaitos aktu Nr. BS-01 įvertino ir apskaitė bešeimininkį turtą, t.y. du garažus ir pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).. Apie procedūras dėl šių statinių pripažinimo bešeimininkiu buvo paskelbta laikraštyje „Alytaus naujienos“ ir „Respublika“. 2008-03-06 pareiškėja gavo A. K. ir V. R., gyvenančių (duomenys neskelbtini)., prašymus, kuriuose jie nurodė, kad šių pastatų savininkais yra jie, tačiau nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų jie neturi ir teisinė registracija jų vardu neatlikta. 2006-12-05 Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo pareiškėją, kad Alytaus apskrities viršininko 2002-11-18 įsakymu Nr. 95-S A. K. leista parengti savavališkai pastatyto garažo projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą statybai. 2007-02-08 Alytaus apskrities viršininko įsakymu, pastarasis įsakymas dėl leidimo gavimo statybai pripažintas netekusiu galios. V. R. taip pat kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę ir Alytaus apskrities viršininką dėl statinių įteisinimo, tačiau šis jo prašymas yra vienintelis įrodymas, kad jis susijęs su šiuo statiniu, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų jis taip pat neturi. Pažymėtina, kad garažai pastatyti valstybinėje žemėje. 2006-08-31 Alytaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-155 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo, tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą, pagal kurį toje vietovėje, kur stovi garažai yra numatytas privažiavimas prie Šv. Elžbietos seserų kongregacijos pastatų. Šis Alytaus miesto sprendimas neapskųstas. Kadangi nei A. K. nei V. R. nėra teisiškai įregistravę savo vardu nei garažų, nei pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, tikslinga šiuos statinius perduoti pareiškėjos nuosavybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 6 d. sprendimu (b. l. 98-100) pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepaneigė, kad A. K. ir V. R. nėra statinių sąžiningi įgijėjai ir teisėti valdytojai. Teismas rėmėsi įrodymais, kad A. K. 2002-11-08 Alytaus apskrities viršininko įsakymu buvo leista parengti savavališkai pastatyto garažo projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą statybai. Teismas pripažino, kad statinį A. K. įgijo sąžiningai ir teisėtai jį valdo nuo 1998 metų (b. l. 98). Prašomo pripažinti bešeimininkiu statinio - garažo dalis, sujungta bendra konstrukcija - stogu su A. K. ir V. R. nuosavybės teise priklausančiais sandėliukais, kurių pirmieji inventorizacijos duomenys yra 1971 metai (b. l. 10-12, 82, 87). Teismas nustatė, kad jie yra tvarkomi ir prižiūrimi, todėl A. K. ir V. R. turi daiktą savo žinioje ir daro jam fizinį bei ūkinį poveikį, t. y. valdo kaip nuosavą - neleidžia irti pastatams, remontuoja, tinkamai juos prižiūri. Teismas konstatavo, kad pareiškėja be teisinio pagrindo priėmė į apskaitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini., kaip bešeimininkį, kadangi V. R. yra dviejų butų ir ūkinio pastato 2I 1/p dalių, su kurio bendromis konstrukcijomis sujungtas prašomas pripažinti bešeimininkiu garažas, savininkas, yra kreipęsis dėl pastatų įteisinimo, juos tvarkė, remontavo, iki šios dienos yra šio pastato valdytojas ir naudotojas. Teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybai 2006-08-31 sprendimu Nr. T-155 patvirtinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., detalųjį planą, paaiškėjo, jog įvažiavimas į minėtą pastatą suformuotas per prašomus pripažinti bešeimininkiais pastatus, neišsprendus jų priklausomybės ar teisėto valdymo klausimo. Jau patvirtinus detalųjį planą, 2007-02-08 buvo panaikintas 2002-11-18 Alytaus apskrities viršininko įsakymas, leidžiantis A. K. įteisinti garažą, tačiau A. K. tokį viršininko įsakymą ginčija (Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-185-59/2009). Teismas konstatavo, kad Alytaus miesto savivaldybė, atsiliepus asmenims, pretenduojantiems į pastatus, neįsitikinusi, jog statiniai neturi ne tik savininko, bet ir sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, be teisinio pagrindo kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, siekdama ištaisyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., detaliojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, klaidas.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b. l. 108-114) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota bei suvienodinta teismų praktika šios kategorijos bylose. Teismas, spręsdamas šią civilinę bylą privalėjo remtis Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 31d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1211-390/2008, kurioje teisėjų kolegija pasisakė dėl civilinės bylos Nr. 2-479-292/09 ir civilinės bylos Nr. 2A-1211-390/2008 sąsajumo ir prejudicinės reikšmės, ]teismas be pagrindo pripažino, jog daiktai, kuriuos pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiais, suinteresuotų asmenų A. K. ir V. R. yra sąžiningai įgyti ir teisėtai valdomi. Taip pat teismas visiškai be pagrindo rėmėsi suinteresuotų asmenų paaiškinimais, jog jie teisėtai įgijo ir valdo pastatus, apskaitytus 2007 m. kovo 8 d. Alytaus miesto savivaldybės apskaitos aktu Nr. BS-01, kadangi šie asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad garažus įsigijo teisėtai. A. K. susitarimas su R. C. (b.l. 98), kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą 2009 m. sausio 6 d. sprendimą, nei formos, nei turinio požiūriu neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai,teismas išnagrinėjo bylą, neįtraukęs į ją Šv. Elžbietos seserų kongregacijos, kurios teisėms ir teisėtiems interesams skundžiamas sprendimas turi tiesioginės įtakos. Suinteresuotas asmuo prašo išreikalauti iš Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-185-59/2009 (buvusi Nr. 2-793-292/2008) ir remtis joje esančiais 2008 m. birželio 28 d. ir 2008 m. liepos lld. teismo posėdžių protokolais (2 t., b. 1. 6-12) bei 2008 m. liepos lld. sprendimu, kadangi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 31 d. nutartimi konstatavo, jog aukščiau nurodytos civilinės bylos turi prejudicinį ryšį. Toks asmens neįtraukimas į civilinę bylą yra esminis CPK 443 str. 3 d. pažeidimas,teismas, vadovaudamasis CPK 443 str. 5 d., perėjo iš rašytinio proceso į žodinį procesą, t. y. 2008 m. birželio 12 d. surengė žodinio bylos nagrinėjimo posėdį, tačiau vėliau bylą išsprendė rašytinio proceso tvarka. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas pažeidė CPK nuostatas, kadangi nustatęs bylos nagrinėjimą žodiniu procesu, vėliau negalėjo bylos išspręsti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Pareiškėja Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b .l. 132-133) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Pareiškėja pritaria apeliacinio skundo motyvams tais pačiais argumentais kaip ir nurodyti Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniame skunde.

Suinteresuoti asmenys A. K. ir V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Suinteresuoti asmenys nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

A. K. ginčo garažą pirko 1998-08-22 iš R. C., o V. R. ginčo garažą pirko 1999 metų kovo mėnesį iš A. G.. Imperatyvių įstatymo normų reikalavimus atitinkančių garažų pirkimo - pardavimo sutarčių sudaryta nebuvo, nes garažo kadastro duomenų bylų nebuvo, nebuvo įregistruotos ir savininkų daiktinės teisės į jį. Alytaus apskrities viršininkas 2002-11-18 įsakymu Nr.95-s „Dėl savavališkai pastatytų statinių teisinio įregistravimo Alytaus mieste“ leido A. K. parengti savavališkai pastatyto garažo 711 p. esančio (duomenys neskelbtini)., projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą statybai. Dokumentų tvarkymas nebuvo baigtas dėl suinteresuoto asmens ligos, o vėliau - dėl Šv. Elžbietos seserų kongregacijos interesų, kuriuos gindamas, apeliantas Alytaus apskrities viršininkas 2007-02-08 įsakymu Nr.(1.4.)-ST-21 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Alytaus mieste“ panaikino 2002-11-18 įsakymą Nr.95-s „Dėl savavališkai pastatytų statinių teisinio įregistravimo Alytaus mieste“ ir pareikalavo, kad A. K. iki 2007-06-08 savo lėšomis nugriautų „savavališkai“ pastatytą garažą. Šios aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys yra šio turto valdytojai, tačiau ne savavališki statytojai,teismo pozicija, kad Šv. Elžbietos seserų kongregacija nėra asmuo, kurio dalyvavimas šios bylos procese yra reikalingas, yra pagrįsta, nors sprendime ir nėra nurodoma priežastis, kodėl ji nepatraukta proceso dalyviu. Šv. Elžbietos seserų kongregacija per 1 metus, kai laikraštyje buvo paskelbta bešeimininkio turto procedūra, nesikreipė į Alytaus miesto savivaldybę dėl šio turto - garažų, esančių (duomenys neskelbtini)., pretenzijų į valdymą ar nuosavybę. Šiai aplinkybei neįvykus, Šv. Elžbietos seserų kongregacija negali tapti proceso dalyve.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1 dalis).

Taigi, ši teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio. LR CPK 327 str. 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: 1) nustatomi CPK 329 str. 2-3 dalyse nurodyti pagrindai., 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 str. 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingus procesinius teisinius padarinius – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo.

LR CPK 266 str. draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal LR CPK 239 str. 2 d., 2 p. atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-01-06 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Alytaus filialui, Alytaus apskritie VMI, A. K., V. R. dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Minėtos dienos teismo sprendimu pareiškėjo pareiškimas buvo atmestas (b. l. 98-100). Apeliantas Alytaus apskritie viršininko administracija savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai neįtraukė Šv. Elžbietos seserų kongregacijos. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta pagrįstu. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-185-59/2009 medžiagos, Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Alytaus apskritie viršininko administracijai bei tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybei, Šv. Elžbietos seserų kongregacijai, V. R. dėl apskritie viršininko įsakymo panaikinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai (b. l. 13-16). Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui. 2008-10-31 nutartimi Kauno apygardos teismas minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Savo nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad tarp šios bylos ir Alytaus rajono apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos Nr. 2-185-59/2009 yra prejudicinis ryšys. Byloje yra duomenų, kad civilinė byla Nr. 2-1849-292/2008 (šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama apeliacine tvarka) yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta nagrinėjama byla. Teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, teismas nagrinėjantis bylą turėtų sustabdytą bylą atnaujinti ir ją nagrinėti arba svarstyti dėl abiejų bylų sujungimo pagal CPK 136 str. 4 dalies taisykles ir jų nagrinėjimo kartu klausimą (b. l. 65-69). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nesilaikė. Kaip matyti iš minėtų civilinių bylų medžiagos, šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjant ir šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme į jos nagrinėjimą turėjo įtraukta ir Šv. Elžbietos seserų kongregacija, nes priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi esminę reikšmę jos teisėms ir pareigoms. Iš viso to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas įtraukti naujo asmens į procesą negali, todėl teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad tokiais atvejais byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pakartotinai pirmosios instancijos teismo procesui (LAT 2000-05-10 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-522/2000., 2002-04-02 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-485/2003, 2006-03-06 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-163/2006). Pripažinus esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl teisėjų kolegija jų nerealizuoja ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( LR CPK 329 str. 2 dalies, 2 punktas, 326 str. 1 dalies, 4 punktas).

Iš naujo nagrinėjant bylą, pirmoje eilėje pakartotinai svarstytinas klausimas dėl kitų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje. Tik po to darytinos išvados apie byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą. panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas BurzdikasBirutė Bobrel