Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl pastato dalių pakeitimo, naudojimo tvarkos nustatymo, leidimo atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo, bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui R. K. dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje perskaičiavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas.

Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio kodekso normose (CK 6.983 straipsnis – 6.986 straipsnis) ir civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnis 3 dalis įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.

Šiuo atveju taikos sutartimi šalys išsprendė teisminius ginčus civilinėje byloje dėl bendraturčio dalių nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas įvertinęs taikos sutarties sąlygas, sprendžia, kad viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų normos jos neprieštarauja, taikiai sutarta dėl ginčo esmės, teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, šalims žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Sudarius šalims taikos sutartį atsakovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Pateikdamas priešieškinį už reiškiamus reikalavimus atsakovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl jam grąžintina 56,25 Eur suma. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Šalys taikos sutartimi susitarė, kad pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl teismas turi pasisakyti dėl išlaidų valstybei dėl suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Darytina išvada, kad šioje byloje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, esminę reikšmę turi šalių procesinis elgesys. Pagal bylos duomenis, šalys pirmojo teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra išnaudotos galimybės taikiai susitarti. Įvertinus šalių elgesį, akivaizdu, kad jiems trūko teisinių žinių ir informacijos dėl ginčo išsprendimo ikiteisminio bylos nagrinėjimo būdu, ar net po bylos iškėlimo. Tik teismo posėdyje išaiškinus asmens teises ir pareigas, bei taikos sutarties sudarymo galimybes, tokia galimybe buvo pasinaudota.

Pastebėtina, kad pagal taikos sutarties instituto paskirtį, tokio pobūdžio sutarties sąlygas procesiškai nekorektiška vertinti pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas, be to reikalavimus pareiškė dėl dalių perskaičiavimo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Darytina išvada, kad šalims užbaigus ginčą taikos sutartimi, jos sąlygų negalima vertinti pagal patenkintus ar atmestus reikalavimus, todėl nėra galimybės paskirstyti išlaidas valstybei pagal patenkintus/atmestus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, neatlygintinos valstybei išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), sudarytos taikos sutarties sąlygas, kuriomis šalys susitarė:

1. Šalys susitaria perskaičiuoti šalims priklausančias dalis ir nustatyti, kad:

1.1 ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 43/100 (keturiasdešimt trys šimtosios) dalys pastato–gyvenamojo namo, pažymėto plane 2A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.2 Atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 121/300 (vienas šimtas dvidešimt viena trys šimtoji) dalis pastato–gyvenamojo namo, pažymėto plane 2A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. Šalys aiškiai pareiškia, jog V. I. vardu registruota 1/6 (viena šeštoji) dalis pastato–gyvenamojo namo, pažymėto plane 2A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neperskaičiuojama ir negali būti perskaičiuojama ateityje.

3. Šalys patvirtina, kad atsakovui A. S., įskaitant V. I. priklausančią dalį, priklauso 57/100 dalys, o ieškovui R. K. priklauso 43/100 dalys gyvenamojo namo, 106,42 kv. m. bendro ploto, pažymėto plane 2A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas A. S. įsipareigoja per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šios Sutarties įsigaliojimo sumokėti ieškovui R. K. 3000,00 EUR (trijų tūkstančių eurų) kompensaciją už jam atitenkančią nekilnojamojo turto dalį pervesdamas pinigus į ieškovo R. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 947300010004506439, esančią AB Swedbank banke.

5. Šalys susitaria nusistatyti naudojimosi tvarką pastato–gyvenamojo namo, 106,42 kv. m. bendro ploto, pažymėto plane 2A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) taip:

5.1. Ieškovas R. K. naudosis namo patalpomis 2018-05-18 namo kadastrinėje byloje pažymėtomis: 4-1/8,94 kv. m.; 4-2/1,47 kv. m.; 4-3/2,42 kv. m.; 4-4/7,56 kv. m.; 4-5/16,41 kv. m.; 4-6/0,63 kv. m.; 4-7/8,00 kv. m. – iš viso 45,43 kv. m.

5.2. Atsakovas A. S., įskaitant V. I. priklausančią dalį, naudosis likusiomis patalpomis 2018-05-18 namo kadastrinėje byloje pažymėtomis - 3-1/7,68 kv. m., 3-2/13,73 kv. m., 3-3/15,07 kv. m., 3-4/2,67 kv. m., 3-5/2,49 kv. m., 3-6/6,20 kv. m., 3-7/1,25 kv. m., 3-8/3,37 kv. m., 3-9/8,53 kv. m. – iš viso 60,99 kv. m.,

6. Šalys atsisako nuo visų likusių reikalavimų, pareikštų Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-14197-944/2019.

7. Šalys viena kitai neatlygina jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 56,25 Eur žyminio mokesčio. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusio teismo rūmus.