- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- N-444-2017-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas S. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 3 dalį paskyrė 800 litų baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad S. P. 2009 m. vasario 26 d. vairavo automobilį su pritvirtintu kitai transporto priemonei išduotu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimu S. P. skundą iš dalies patenkino, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikino ir S. P. veiką iš ATPK 123 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį paskirdamas jam 40 litų baudą. Teismas įvertino ATPK 123 straipsnio 3 dalies, KET 237 punkto nuostatas, konstatavo, kad ATPK 123 straipsnio 3 dalies dispozicijoje kalbama apie tyčinių veiksmų atlikimą – suklastotų valstybinio numerio ženklų naudojimą, ženklų maskavimą, uždengimą, pakeitimą - šios veikos negali būti padarytos dėl neatsargumo. Pažymėta, kad ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalauja konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Minėtame straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai pažeidėjas sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad S. P. žinojo, jog ant jo vairuoto automobilio buvo pritvirtinti kito automobilio valstybinio numerio ženklai (tokius paaiškinimus S. P. davė nuo pat pirmo paaiškinimo (b. l. 20) bei sulaikymo momento (liudytojo Ž. G. paaiškinimai).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojų L. B. bei M. M. parodymai. L. B. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio „VW Golf“ valstybinio numerio ženklai atliekant remontą buvo nuimti ir padėti atskirai. S. P. paprašius paskolinti automobilį, L. B. paprašė M. M., kad šis prisuktų numerius. Liudytojas M. M. teismo posėdyje patvirtino, kad prie automobilio „VW Golf“ pritvirtino numerius, buvusius prie staklių, tačiau nežinojo ir neįsitikino, ar tai buvo būtent to automobilio numeriai. Tokius pat parodymus liudytojai davė nuo pirmos apklausos (b. l. 28, 31). Tai paneigiančių įrodymų nesurinkta. Jokių duomenų, kad numerių keitimas galėtų būti naudingas S. P. siekiant kokių nors tikslų, nenustatyta. Autotransporto priemonių grobimo skyriaus tyrėjo 2009 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 16) užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilio „VW Golf“ identifikacinius numerius, lentelę su identifikaciniais numeriais ir lentelę bagažinėje jokių klastojimo požymių neužfiksuota, automobilis neieškomas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. B., Ž. G., R. K. nenurodė, kad S. P. būtų žinojęs, jog vairuoja automobilį su kito automobilio valstybinio numerio ženklais. Pažymėta, kad analogiškos aplinkybės konstatuotos ir skundžiamame nutarime, kuriame nurodyta, kad bylos medžiagoje užfiksuota, jog S. P. nežinojo apie kitai transporto priemonei priklausančių valstybinio numerio ženklų naudojimą. Teismas rėmėsi ATPK 9 straipsnyje pateikta administracinio teisės pažeidimo sąvoka, pagal kurią pažeidimu laikomas tik kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas, jokių išimčių nėra numatyta. Todėl konstatuota, jog ir formaliose sudėtyse turi būti įrodoma pažeidimo subjektyvinė pusė (skirtumas nuo materialios sudėties tas, kad formalioje sudėtyje reikalinga įrodyti, jog pažeidėjas sąmoningai pasirinko daromą veiką). Nustatyta, kad šiuo atveju veika buvo padaryta dėl nerūpestingumo, S. P. neatliko vairuotojo pareigų (turėdamas automobilio registracijos dokumentus, jis privalėjo vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir įsitikinti valstybinio numerio ženklų atitikimu, tuo labiau, kad vairuojantis automobilį jis buvo užfiksuotas ne vieną kartą; b. l. 30, 32, 33). Kadangi tiesioginė tyčia jo veiksmuose neįrodyta, jokių tiesioginių, patikimų bei neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nesurinkta, nenustačius būtino pažeidimo sudėties elemento ir atsižvelgus į tai, kad visi neaiškumai administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė neįrodyta. Vadovaudamasis ATPK 284 straipsniu bei Kelių eismo taisyklių 239 punkto nuostatomis, kadangi ATPK nėra konkretaus straipsnio, numatančio atsakomybę už neįsitikinimą transporto priemonės valstybinio numerio ženklų tinkamumu, teismas S. P. atžvilgiu pritaikė atsakomybės priemones pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Skirdamas maksimalią baudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidimas yra grubus ir pavojingas visuomenei, o įstatyme numatyta sankcija labai maža.
III.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir 2009 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą palikti galioti. Apeliantas teigia, kad S. P. pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, suprasdamas priešingo teisei savo veikimo pobūdį. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. N444-3619/2008, pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Apelianto teigimu, teismas iš esmės pakeitė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateiktus kaltinimus, nurodydamas naujus esminius pažeidimo sudėties požymius. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ATPK 284 straipsnio 2 dalimi. Nustatęs, kad S. P. padarė kitą teisės pažeidimą, teismas turėjo grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigodamas ją surašyti naują protokolą. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatyta eismo dalyvių pareiga išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei mokėti kelių eismo taisykles. Apeliantas paaiškina, jog nustatyta, kad S. P. automobiliu naudojosi panaudos pagrindu ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turėjo rūpintis bei atsakyti už patikėtą transporto priemonę (prieš vairuodamas automobilį jis turėjo elgtis rūpestingai ir pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus). Pažymima, jog teismas nenagrinėjo medžiagos tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad S. P. pripažino transporto priemonę „VW Golf“ vairavęs gan ilgą laiką. Tai, kad jis išvažiavo iš automobilių serviso nepatikrinęs transporto priemonės dokumentų, neįsitikinęs, kad transporto priemonės registracijos liudijime nėra įrašytas kitas valstybinis numeris negu pritvirtintas ant automobilio kėbulo, apelianto manymu, neatleidžia S. P. nuo atsakomybės (tokią galimybę jis turėjo, nes transporto priemonės dokumentai buvo perduoti jam kartu su automobiliu). Pažymima, kad ATPK 123 straipsnio dispozicijose įtvirtintos veikos iš dalies turėtų būti siejamos su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta transporto priemonės vairuotojo pareiga rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Priešingu atveju, tyčinį teisės pažeidimą padaręs teisėtu pagrindu transporto priemonę valdantis, automobilio vairavimo metu sulaikytas asmuo galėtų pateisinti savo elgesį nežinojimu, kad vairuoja transporto priemonę, kuri, pavyzdžiui, yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad apeliantas iš esmės ginčija tik jo kaltės formą, jis neginčija nei protokole, nei nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių, nenurodo naujų esminių administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, kuriuos neva nustatė teismas. S. P. manymu, tai, kad jo kaltės forma, kuri buvo ištirta ir nustatyta, teismo nutarime pakeista iš tiesioginės tyčios į nerūpestingumą, negali būti vertinama kaip naujas esminis administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. S. P. pažymi, kad apeliantas skunde nenurodo, jo nuomone, suformuluotų naujų kaltinimų turinio, ginčija tik nustatytų faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą, jo veikos kvalifikavimą. S. P. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. N444-1826/2009, mano, kad protokole bei panaikintame nutarime buvo pakankamai aiškiai nurodyta padaryto pažeidimo esmė bei požymiai, kad teismas nutarime nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių ar naujų teisės pažeidimo sudėties požymių, kurių nebuvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ar panaikintame nutarime. S. P. teigimu, teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 1 dalimi ir 257 straipsniu, tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jis veiką padarė dėl nerūpestingumo, o ne tiesiogine tyčia (tiesioginės tyčios buvimas jo veiksmuose neįrodytas). S. P. pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių tiesioginių, patikimų bei neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis vairavo automobilį, žinodamas apie prie jo pritvirtintus kitai transporto priemonei priklausančius valstybinius numerius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
S. P. 2009 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 123 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas <...> su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole S. P. nurodė nežinojęs, kad prie jam laikino perduoto naudotis automobilio yra pritvirtinti kitai transporto priemonei išduoti valstybiniai numeriai. S. P. paaiškino, kad savo automobilį buvo palikęs servise, o pažeidimo užfiksavimo metu vairuotą automobilį jam paskolino serviso savininkas (b. l. 20). Nurodė, kad automobilį paskolinęs asmuo teigė, kad įvyko klaida. L. B. paaiškinime patvirtino, kad prie S. P. vairuoto automobilio valstybinius numerius prisuko jo draugas, kad automobilį S. P. jis davė laikinai pasinaudoti (b. l. 28). M. M. patvirtino nepatikrinęs pritvirtinęs prie automobilio servise rastus numerius (b. l. 31).
Konstatuotina, jog už ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, transporto priemonės su pritvirtintais kitai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais vairavimą, asmuo baustinas tuomet, jei yra objektyvių duomenų, kad jis suvokė ar turėjo suvokti tai darantis. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad S. P. žinojo ar turėjo žinoti, jog ant jo vairuoto kitam asmeniui priklausančio automobilio buvo pritvirtinti kito automobilio valstybinio numerio ženklai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausti S. P. už ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nėra pagrindo. Kadangi jis nevykdė vairuotojo pareigų pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalį bei Kelių eismo taisyklių 237 punktą, neįsitikino naudojamo automobilio valstybinio numerio ženklų atitikimu, nors vairuojantis tą automobilį buvo užfiksuotas ne vieną kartą, vadovaujantis ATPK 284 straipsniu, jo veika pagrįstai perkvalifikuota ir jam paskirta nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad pažeidimo objektyvioji pusė (automobilio su pritvirtintu kitai transporto priemonei išduotu valstybiniu numeriu vairavimas) administracinio teisės pažeidimo protokole buvo aptarta. Paskirta nuobauda, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, vertintina kaip parinkta tinkamai. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.