Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-266-722/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
1-266-722/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47801-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Nukentėjusysis
G. S.
Kaltinamasis
P. E.
Advokatai
Antanas Vitlipas
Baudžiamoji byla Nr. 1-266-722/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47801-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.5. 2.12.2
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Ramintai Pranckevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,nukentėjusiajai G. S.,kaltinamajam P. E., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. E., a.k(duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis , išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.; 145 str. 1d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. E. 2017 m. naktį iš rugsėjo 11 d. į 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine G. S., suėmęs nukentėjusiajai G. S. už plaukų tempė ją žemyn, sudavė smūgius kumščiu jai į petį, delnu - į veidą, tuo padarydamas jai kraujosruvas abiejuose akių vokuose, kairio peties srityje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 15 val. 30 min., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su sugyventine G. S., grasino ją nužudyti sakydamas „eisi tu namo ar ne, žiurke, nes užmušiu“, ir tai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2017-09-11 jis buvo ją sumušęs.

Kaltinamasis P. E. teisiamajame posėdyje iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2d., neprisipažino padaręs BK 145 str. 1d. numatytą nusikalstama veiką. Parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. naktį iš 11 į 12 d., grįžo namo išgėręs stipraus alaus. Namie pamatė netvarką, neprižiūrėtą vaiką, supyko ant sugyventinės G. Žodinio konflikto metu jis sudavė jai delnu per veidą, už plaukų netampė, kumščiu nesudavė. Suėmė už rankos aukščiau alkūnės, suspaudė, patraukė ją. Mažametė dukra įvykio nematė, miegojo kitame kambaryje. Nežino, kodėl atsirado žymės ant G rankos, jos oda turi tokią savybę tik prisilietus mėlynuoti. Jis atsiprašė sugyventinės. Po šio įvykio išvažiavo pas mamą į Kauną. Sugyventinei niekada negrasino. 2017 m. rugsėjo 16d. grįžo namo, buvo išgėręs stipraus alaus. Butas buvo užrakintas, G. namie nebuvo. Rado G šalia esančioje parduotuvėje. Jis ramiai pasakė, kad duotų raktus nuo buto, kad ji eitų namo, negrasino. Ji davė raktus, jis nuėjo namo. Bute miegojo užrakinta bute, viena palikta dukra. Jis nuėjo miegoti. Vėliau jį pažadino policijos pareigūnai, sulaikė. Atsiprašo nukentėjusiosios G. S..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais :

Nukentėjusiosios G. S. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad P. E. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena apie aštuonis metus, turi du vaikus – 8 ir 4 metų. Jau daug metų jis ją būdamas girtas muša. Jis taip mušė ir pirmąją savo žmoną. Po to atsiprašo, ji atleidžia ir jie gyvena toliau. Vyresnysis sūnus gyvena su jos motina. Jie kartu augina tik dukterį. 2017m. rugsėjo 11 d. apie 19 val. sugyventinis iš darbo grįžo išgėręs. Jis nuėjo miegoti į vieną kambarį, o ji - į kitą. Naktį jis atėjo pas ją į kambarį, jie susipyko. Sugyventinis jai suėmęs rankomis už plaukų nutempė nuo lovos ant grindų ir dešinės rankos kumščiu gulinčiai ant žemės sudavė smūgius į kairį petį. Kiek kartų sudavė į petį, ji neskaičiavo. Po to spyrė vieną kartą į nugarą ir ranka vieną kartą sudavė į veidą. Ji juto fizinį skausmą. Sumušęs ją jis nuėjo miegoti. Kitą rytą jis atsiprašė, ji jam atleido, policijos nekvietė. Jis muša ją ne pirmą kartą, tačiau ji pareiškimo niekada nerašė, atleisdavo jam. Jos odoje atsiranda mėlynės ne nuo paprasto prisilietimo, bet nuo smūgio, suspaudimo. 2017 m. rugsėjo 16d. ji trumpam paliko miegančią dukrą, buto durų neužrakino ir trumpam atėjo į parduotuvę. Į parduotuvę atėjo labai agresyviai nusiteikęs P. E., piktai pasakė „eisi namo, žiurke, užmušiu tave“, išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji išsigando, suprato, kad ją gali tikrai sumušti, bijojo grįžti namo. Iš parduotuvėje esančio telefono išsikvietė policiją, kartu su jais ėjo namo. P. E. namie miegojo. Policijos pareigūnai jį išsivežė. Jų mažametė dukra miegojo ir viso to nematė. Ji bijojo sugyventinio, nes ją buvo sumušęs rugsėjo 11d., yra mušęs ankščiau, todėl tikėjo, kad ir dabar jis gali ją mušti, sužaloti, net nužudyti.

Liudytojos A. K. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad 2017-09-16 ji dirbo parduotuvėje "(duomenys neskelbtini) ", kuri yra (duomenys neskelbtini) name. Apie 15 val. į parduotuvę atėjo G. S.. Ji ją pažįsta kaip pirkėją, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) . Ji atėjo kažko pirkti, sakė, kad užmigdė dukrą. Tuo metu parduotuvėje buvo šurmulys, daug pirkėjų, kas vyko parduotuvėje nepastebėjo, G nematė. Praėjus keletui minučių G priėjo prie prekystalio - buvo išsigandusi, visa drebėjo, su ašaromis akyse prašė iškviesti policiją, sakė, kad jos sugyventinis P jai grasina. Kada, kur jai grasino ir kuo tas grasinimas pasireiškė, nematė ir negirdėjo. Ji padavė G parduotuvės telefoną ir G paskambino policijai. Patarė skambinti G ir P mamai, bet ji kvietė policiją. Matė, kad G praeitą savaitę vaikščiojo su mėlynėmis paakiuose. Sakė, kad naktį ją sumušė sugyventinis. 2017-09-16 parduotuvėje ji G sugyventinio P nematė.

Liudytojos R. K. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad moteris pasitiko ją ir jos kolegą prie parduotuvės. Moteris pasakė, kad jos sugyventinis ją pirmadienį sumušė, o dabar grasina, kad užmuš, ji jo bijo. Bute miegojo vyras, jis elgėsi ramiai.

Liudytojo L. V. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad moteris, kuri kalbėjo neaiškiai, policijos pareigūnus pasitiko išsigandusi, pasakė, kad grįžo sugyventinis, grasino sumušti, užmušti, namuose yra mažametis vaikas. Kartu su ja ėjo į butą. Moteris sakė, kad prieš kelias dienas ji buvo sumušta, rodė kraujosruvas ant rankos. Bute lovoje gulėjo vyras, jis elgėsi ramiai.

2017-09-16 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2016-09-16 apie 15 val. 55 min. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš sugyventinę. Policiją kvietė G. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-09-16 apie 15 val. 30 min., pranešėjos sugyventinis P. E. naudojo psichologinį smurtą, kurie pasireiškė grasinimu sumušti, užmušti. Prieš tai P. E. 2017-09-11 buvo ją sumušęs ( 1t.,b. l. 2-4).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017-09-16 apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ( 1t.,b. l. 18-24).

Specialisto išvada Nr. G2687/2017 (02) nustatyta, kad G. S. konstatuota kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties srityje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y 2017-09-12. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiajai konstatuota dešimt atskirų sužalojimų, trauminių poveikių galėjo būti ir mažiau. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1t.,b. l. 41).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2017-09-16 16.47 val. P. E. nustatytas 0,66 promilių girtumas ( 1t.,b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė artimo šeimos nario – sugyventinės sveikatą. G. S. yra neįgali nuo gimimo ( 2t., b.l. 7), smurtas prieš ją ir jai sukeltas fizinis skausmas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Nukentėjusiosios parodymais teismas tiki, ji 2017-09-16 įvykio metu buvo blaivi, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti psichologinį smurtą rodantys požymiai, teismo medicinos specialisto išvada nustatytas G. S. sveikatos sutrikdymo mastas, sužalojimai jai galėjo būti padaryti 2017-09-12. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų sumušta kitų asmenų, kitomis aplinkybėmis.

BK 140 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Pagal susiformavusią teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Šiuo atveju nustatyti smurto požymiai, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajai tik nestipriai buvo paimta už rankų ir dėl to atsirado kraujosruvos. Nuoseklūs G. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teisiamuosiuose posėdžiuose, jos paaiškinimai 2017-09-16 atvykusiems policijos pareigūnams, teismui nekelia abejonių, kad fizinis smurtas buvo vartojamas prieš ją 2017 m. rugsėjo mėn. iš 11 į 12d., taip pat 2017-09-16 buvo grasinama nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą. Psichinė prievarta grasinant nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusioji, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą. Grasinimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais. Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtis, visais atvejais būtina nustatyti, kaip konkretų grasinimą suprato ir priėmė nukentėjusioji, be to, įvertinti išsakytų grasinimų pobūdį, intensyvumą ir realumą. Liudytojos A. K. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji 2017-09-16 parduotuvėje buvo išsigandusi, išbalusi, prašė kviesti policiją, bijojo eiti namo, kur laukė sugyventinis, ji pasakė, kad neseniai ji jau buvo sumušta sugyventinio, buvo matomos „mėlynės“ paakiuose. Nukentėjusioji buvo sumušta naktį iš rugsėjo 11d į 12 d., todėl 2017 m. rugsėjo 16d. grasinimą „užmušti“, jeigu ji neis namo, suprato kaip realų grasinimą nužudyti.

Kaltinamasis P. E. kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus ( LR BK 11 str. 3 d. ). P. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtaką nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). P. E. dirba ( 1t., b.l.110-112), ankščiau neteistas ( 1t., b.l.108-109), nebaustas administracine tvarka ( 1t., b.l. 113), neregistruotas Psichikos sveikatos centro įskaitoje, nesilankė, nesigydė ( 1t., b.l. 118). Todėl P. E. skirtina laisvės apribojimo bausmė ( BK 55 str., 48 str.).

Į bausmę P. E. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-09-16 iki 2017-09-18 ( BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 str., 426 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti P. E. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d. ir nuteisti 1 ( vienerių) metų laisvės apribojimu.

Pripažinti P. E. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d. ir nuteisti 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimu.

Pagal LR BK 63 str. 1,4d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, galutinę subendrintą bausmę P. E. paskirti 1 ( vienerius) metus ir 4 ( keturis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios G. S. gyvenamojoje vietoje ir su ja bendrauti, įpareigojant tęsti darbą, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti P. E., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo įpareigojimus ir draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir draudimus. Jeigu P. E. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Į bausmę P. E. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-09-16 iki 2017-09-18.

Kaltinamajam P. E. kardomąsias priemones įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Deksnienė