- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2-168-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00062-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- A. A., Č. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A., A. A., Č. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jie iš karto po savo tėvo B. A. mirties 2004 m. rugsėjo 12 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jo turtą.
Pareiškėjas A. A. teismui pateikė pareiškimą (b.l. 89), kuriuo atsisakė reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo mirties jis priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti tėvo turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė nurodė, kad pareiškėjų tėvams B. ir Z. A. priklausančiame name, mirus B. A., liko gyventi jų sūnūs, pareiškėjai A. ir Č. A. su šeimomis. Jie dirbo tėvui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančią žemę, naudojosi visu bendrai tėvų užgyventu turtu – pastatais, namų apyvokos ir buities daiktais. Kiti B. A. vaikai pretenzijų į tėvo palikimą nereiškia, savo atsisakymą nuo palikimo patvirtino notariškai.
Suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities VMI - nuomonės nepareiškė, iš atsiliepimo (b.l. 865) matyti, kad jis su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš teismui pateikto raštiško pareiškimo (b.l. 89) matyti, kad pareiškėjas A. A. atsisako pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 1 ir 4 dalis pareiškėjas turi teisę CPK nustatyta tvarka atsisakyti pareiškimo. Pareiškimo atsisakymas – dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių iniciatyva. Pareiškėjas A. A. notariškai patvirtintu pareiškimu (b.l. 90) patvirtino savo apsisprendimą nepriimti mirusio tėvo B. A. palikimo. Pareiškėjo A. A. atsisakymas nuo palikimo yra asmeninė jo teisė, toks atsisakymas nepažeidžia įstatymo nuostatų, neprieštarauja kitų įpėdinių teisėms ir teisėtiems interesas bei viešajam interesui, todėl A. A. atsisakymas nuo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tėvo turto paveldėjimo tikslu priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).
Iš mirties liudijimo (b.l. 6) matyti, kad B. A. mirė 2004 m. rugsėjo 12 d. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnijos pažymos (b.l. 7) matyti, kad B. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1980-10-21 iki mirties buvo (duomenys neskelbtini). Iš valstybinio žemės registro pažymėjimo (b.l. 62) matyti, kad B. A. nuosavybės teisės atkurtos į 10,62 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų atstovės paaiškinimų matyti, kad B. A. nuosavybės teisėmis valdė ir gyvenamąjį namą, esantį Kelmės rajone, Labūnavos kaime. Iš Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo (b.l. 10) matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų B. A. palikimo priėmimo faktų. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad po B. A. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė.
Iš pareiškėjų atstovės paaiškinimų matyti, kad B. A. sūnūs Alvydas ir Č. A. gyvena toje pačioje vietoje, tame pačiame name, kuriame iki mirties gyveno ir palikėjas, faktiškai valdo tėvui priklausiusius žemės sklypą, pastatus, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šis valdymas nėra įteisintas. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnijos pažymoje (b.l. 91) nurodyta, kad pareiškėjai Alvydas ir Č. A. gyvena (duomenys neskelbtini) jų tėvo B. A. 1974 metais įsigytame name. Iš seniūnijos pažymų (b.l. 12, 16) matyti, kad pareiškėjai savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę šiame kaime. Liudytoja apklausta pareiškėjų sesuo R. J. parodė, kad Alvydas ir Č. A. ilgą laiką gyveno viename name kartu su tėvu, jam mirus, ir toliau gyvena tėvams priklausančiame name, naudojasi visu tėvo turtu, dirba tėvui priklausiusią žemę. Iš santuokos ir mirties liudijimų (b.l. 8, 9) matyti, kad B. A. sutuoktinė Z. A. yra mirusi 1996 m. rugsėjo 8 d. Iš gimimo, santuokos liudijimų, notariškai patvirtintų pareiškimų apie palikimo nepriėmimą matyti, kad mirusiojo B. A. vaikai A. A. (b.l. 13, 90), S. A. (b.l. 17, 19), E. Š. (b.l. 20, 21, 23), T. A. (b.l. 24, 26), R. J. (b.l. 27, 28, 29, 31), V. A. (b.l. 32, 34), V. N. (b.l. 35, 36, 39), ir vaikaičiai A. A. (b.l. 43, 45), J. Š. (b.l. 48, 49, 51), R. J. (b.l. 52, 53, 55), L. R. (b.l. 56, 58), I. B. (b.l. 59, 60, 61) – mirusios B. A. dukters I. A. (b.l. 40, 41, 42) vaikai, turintys teisę įstatymo nustatyta tvarka paveldėti B. A. turtą, jo palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai A. A. ir Č. A. po savo tėvo mirties naudojasi, valdo, disponuoja tėvui priklausiusiu turtu – žemės sklypu, pastatais, namų ūkio ir apyvokos daiktais, jokie kiti įpėdiniai pretenzijų į palikėjo B. A. palikimą nereiškia.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjai A. A. ir Č. A. – mirusio B. A. sūnūs (b.l. 11, 15), pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Duomenų, kad šie pareiškėjai būtų atsisakę tėvo palikimo, nėra. Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų, liudytojos R. J. parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai Alvydas ir Č. A. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio tėvo palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Kiti įpėdiniai tokiam palikimo valdymui neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po B. A. mirties jo palikimą priėmė sūnūs A. A. ir Č. A..
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjams tektų ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, tačiau šios išlaidos mažesnės nei 10 Lt, todėl jos nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 4 p., 448 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir Č. A., a.k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo tėvo B. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2004 m. rugsėjo 12 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad B. A. palikimą priėmė A. A., nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.