Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Č., jo atstovui advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. Č. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-25 nutarimo Nr. 40N-75744069-16 administracinio teisės pažeidimo byloje bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-25 nutarimu Nr. 40N-75744069-16 administracinio teisės pažeidimo byloje L. Č. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2016-09-24, 9.30 val., Šiauliuose, Ežero – Vilniaus gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir joje susidūrė su kita transporto priemone, taip apgadindamas abi transporto priemones. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 165 ir 167 punktų reikalavimus. L. Č. už tai paskirta administracinė nuobauda – 43 € piniginė bauda.

2016-11-22 Šiaulių apylinkės teisme gautas L. Č. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-25 nutarimo Nr. 40N-75744069-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo. Skunde nurodoma, kad jo atsakomybė už autoįvykio sukėlimą buvo konstatuota nepagrįstai, neatlikus išsamaus ir visapusiško šio įvykio tyrimo, klaidingai įvertinant faktines aplinkybes ir liudytojų parodymus, kas, jo manymu, sąlygojo padaryti klaidingą išvadą, jog jis automobiliu per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. L. Č. vertinimu, byloje esantys faktiniai duomenys nėra pakankami tokios išvados konstatavimui, jo manymu, bylos duomenys prieštaringi ir abejotini, bei visos abejonės ir neaiškumai turėjo būti aiškinami jo naudai, nesant neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Administracinėn atsakomybėn jis patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad su skundu nesutinkama, prašoma skundo netenkinti. Byloje visos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, nustatytos, visi surinkti įrodymai ištirti objektyviai ir jų visuma L. Č. veiksmams duotas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis įvertinimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Teisme L. Č. ir jo atstovas advokatas nuosekliai laikėsi skunde išdėstytos pozicijos, jog skundžiamas nutarimas neišsamus, todėl neteisėtas ir nepagrįstas, apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, kad byloje tyrimas atliktas ir įvykis ištirtas neišsamiai, jis pats nebuvo pakviestas į apklausą, tik supažindintas su sprendimu, dėl ko jis atsisakė jį pasirašyti. Mano, kad nubaustas nepagrįstai. Važiavo iš namų į objektą, ta sankryža ir buvo objektas, kur vykdė darbus, tai Ežero ir Vilniaus gatvių sankryža. Važiavo nuo vadinamo „Elnio“ pusės, kilo į kalniuką, važiavo pirmąja eismo juosta. Vairavo Audi A8, automobilis registruotas įmonės vardu, dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra direktorius. Antrąja eismo juosta stovėjo autobusas. Ties sankryža jo žmonės dirbo, buvo užkritęs šiluminės trasos dangtis, jie tuo momentu darė pratraukimą, visi stovėjo prie duobės. Pirmoje eismo juostoje, priekyje, už sankryžos, stovėjo ekskavatorius. Autobusas pradėjo gazuoti, pradėjo judėti į įkalnę. Tada jis padarė greitesnį manevrą, kurį baiginėjant gavo smūgį į keleivio pusę, galinę dalį. Paliestas galinis sparnas ir galinės durelės, nematė, iš kur kitas automobilis atsirado. Kiek matė Ežero gatvėje pirmoje eismo juostoje stovėjo baltas automobilis, galvoja, kad ta mašina galėjo atvažiuoti antrąja eismo juosta, o iš jos galima sukti tik į kairę pusę. Tiksliai nematė, iš kur tas automobilis atvažiavo, tik pajuto smūgį ir jį apsuko. Į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Pirmas įvažiavo į sankryžą, autobusą jis aplenkė, kuris tik buvo pradėjęs judėti, paspaudė greičio pedalą ir jį aplenkė. Negali dabar pasakyti, koks yra jo vairuojamos mašinos variklio galingumas, reikia žiūrėti į dokumentus, bet ji galinga. Mašinoje nukrito užuolaidos, išsiskleidė oro pagalvės, buvo pilna dūmų, atsidarė langas, įsijungė telefonas. Pats buvo apdujęs, tuoj atvažiavo policija ir greitosios medicinos pagalba. Jį išvežė į ligoninę, skaudėjo šoną, fiziškai nebuvo paliestas, galimai nuo smūgio ir apsisukimo judesio. Smūgis buvo didelis, jo mašina sunki, ją apsukti reikėjo didelio smūgio. Mano, kad tyrimas neišsamus, nenustatytas kito automobilio Volvo stabdymo kelias, nėra tikras, kad automobilis Volvo į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam signalui, mano, kad šis automobilis pažeisdamas KET reikalavimus ir įvažiavo į sankryžą, kai jis sankryžoje jau buvo. Pats nestabdė, jam degė žalias ir į sankryžą įvažiavo per žalią šviesoforo signalą, mano, kad jis nubaustas nepagrįstai. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir juo pagrindu jam paskirtą nuobaudą, bei administracinę bylą grąžinti papildomam tyrimui.

G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo šeštadienis, rugsėjo 24 d., tarp 9.15-9.30 valandos, važiavo su vyru apsipirkti, kilo Ežero gatve, pasiekė Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžą. Važiavo automobiliu Volvo V40, 1,9 galingumo, automobilis vyro vardu, ji vairavo, vyras sėdėjo šalia. Važiavo Ežero gatve nuo Trakų gatvės pirmąja eismo juosta, sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas, greitis buvo leistinas, 40-50 km/h, jai tik įvažiavus į sankryžą įvyko smūgis, ji atsitrenkė per sankryžą Vilniaus gatve važiavusį kitą automobilį. Nestabdė, nes jai degė žalias signalas, važiuojančio to automobilio nematė. Pirmoje eismo juostoje buvo viena, jokių kitų automobilių nebuvo, važiavo Ežero gatve tiesiai, sankryžoje kirto Vilniaus gatvę, kai staiga atsitrenkė į Audi automobilį, dešinįjį šoną. Matė, kad kairėje pusėje stovėjo automobiliai, autobusas taip pat stovėjo. Kai sankryžoje įvyko automobilių susidūrimas, autobuso sankryžoje nebuvo. Tvirtina, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Nuo smūgio apsisuko abu automobiliai. Išsiskleidė oro pagalvės, sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė, atrodė, kad viskas gerai, buvo didelis šokas. Priėjus prie kito automobilio vairuotojo, jis buvo susiėmęs už šono, galvojo, kad jam kas blogai, klausinėjo, bet jis nekalbėjo. Sankryžoje buvo labai daug žmonių ir tikėjosi, kad daug kas matė įvykį, klausinėjo, ar kas galės paliudyti. Vyras sėdėjo šalia ir įvykį matė, automobiliui apgadintas visas priekis. Yra tikra, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, autobusas stovėjo kairėje pusėje. Kai staiga priešais pamatė mėlyną automobilį, pradėjo stabdyti, atstumas buvo apie metrą.

Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad gerai prisimena šį įvykį, buvo šeštadienis, apie 9.30 val., važiavo į kalną Ežero gatve, link Vytauto gatvės. Automobilis Volvo V40 priklauso jam, vairavo žmona, jis sėdėjo šalia. Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžoje jiems degė žalias šviesoforo signalas. Važiuojant per sankryžą, staiga iš kairės pusės dideliu greičiu įvažiavo Audi A8 automobilis, buvo smūgis ir jie apsisuko. Jie važiavo pirmąja eismo juosta tiesiai. Jiems degė žalias šviesoforo signalas, nemirksėjo, automobilį Audi A8 pamatė tik kelios sekundės prieš susiduriant. Audi A8 automobilis atvažiavo iš kairės pusės, nuo „Prūdelio“ pusės, antrąja eismo juosta. Jį pamatė jau priešais jų automobilį. Atstumas buvo 1-2 metrai, kai jį pamatė, jo greitis buvo didelis, tikrai važiavo neleistinu greičiu, žmona važiavo apie 50 km/h. Atsitrenkė į dešinės pusės, keleivio pusės, šoną, atrodo, per vidurį, bet tiksliai nepamena. Antroje eismo juostoje, Ežero gatvėje, nieko nebuvo. Nuo „Prūdelio“ pusės buvo mašinų, jos stovėjo, kitų automobilių sankryžoje nebuvo. Tvirtina, kad Audi A8 į sankryžą įvažiavo per raudoną šviesoforo signalą, jiems degė žalias. Taip pat mano, kad Audi A8 automobilis nebuvo sustojęs prieš šviesoforą, jo stovinčio nematė. Po smūgio jie išlipo, priėjo prie Audi A8 automobilio, vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo, sakė, kad jam šoną skauda. Paklausė, kodėl jis per raudoną šviesoforo signalą važiavo, nieko neatsakė, tik pečiais pakraipė. Įvykio vietoje buvo statybininkų, kažką darbavosi. Pats nenukentėjo. Prieš sankryžą jie buvo apsižvalgę, nematė, kad atvažiuotų kokia tai mašina.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo ar spalio mėn. pr., tikslios datos nepamena, apie 9 valandą ryte, važiavo nuo „Elnio“ pusės centro link. Dirba vairuotoju, važiavo su 6 maršrutiniu autobusu, važiavo Vilniaus gatve centro link. Prie Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžos vyko remonto darbai, buvo nukreipianti rodyklė važiuoti antrąja eismo juosta, jis antrąja eismo juosta ir važiavo, o prieš sankryžą užsidegė raudonas šviesoforo signalas, jis sustojo. Pirmas stovėjo prie sankryžos antroje eismo juostoje, prieš jį kitų mašinų nebuvo, pirmoji eismo juosta buvo užimta, vyko remonto darbai. Iš kur Audi A8 automobilis atsirado, nežino, dešinėje pusėje jo nematė. Kai jis buvo sustojęs antroje eismo juostoje prie raudono šviesoforo signalo, šalia jo niekas nestovėjo. Jam stovint prie Vilniaus – Ežero gatvių sankryžos, jis stebėjo šviesoforą, esantį kairėje, t. y. skirtą Ežero gatve važiuojančioms transporto priemonėms, jam taip patogiau, matė, kad Ežero gatve važiuojančioms transporto priemonėms užsidegė geltona, jis pradėjo atleisti stabdį, ruošėsi judėti, ir tik užsidegus žaliam signalui tuo pačiu momentu išgirdo smūgį, būtent, tik užsidegus žaliam signalui tą pačią akimirką išgirdo smūgį. Automobilių susidūrimo taškas nuo jo stovinčio buvo apie 20 metrų. Pats stovėjo gal 5 metrai iki šviesoforo. Pirmoje eismo juostoje, šalia jo, tikrai jokių stovinčių mašinų nebuvo. Nematė, kaip, kada ir koks automobilis pro jį pravažiavo, tik išgirdo smūgį. Toje vietoje Vilniaus gatvėje šviesoforas dega raudonas, gal sekundė geltonas ir žalia įsijungia. Turėjo į sankryžą įvažiuoti per draudžiamą signalą, bet per kokį signalą jis tiksliai važiavo negali pasakyti. Patvirtino byloje esančius savo pirminius paaiškinimus, jie teisingi ir teismas jais gali remtis, juose nurodyta, kad tik užsidegus žaliam signalui išgirdo stiprų smūgį. Patvirtino ir tai, kad įvykio metu, pravažiuojant per langą, jis sakęs žmonėms, kad kaltas Volvo V40 automobilio vairuotojas, tačiau jis nežinojo visų aplinkybių, kas, kuri, iš kurių pusių mašinos važiavo, jam taip atrodė pagal automobilių įvykusį smūgį, jų išsidėstymą po įvykio, galvojo, kad pro jį dideliu greičiu pralėkė Volvo V40 automobilis.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje dirbo palenkęs galvą, išgirdo didelį trenksmą, pakėlęs galvą pamatė, kad Vilniaus gatvėje degė žalias šviesoforo signalas. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), yra šaltkalvis, tuo metu dirbo Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžoje, ties Ežero gatvės kampu. Tik išgirdęs garsą, pakėlęs galvą pasižiūrėjo į šviesoforą, degė žalias signalas, pamatė eismo įvykį, ėjo gelbėti žmonių. Ar užsidegė žalias signalas, ar jis jau degė, negali pasakyti. Nuėjo prie mašinų, žiūrėjo, kam reikia suteikti pirmąją pagalbą. Iš kur tos mašinos važiavo negali pasakyti, nes nematė. Pažįsta L. Č., jis jo direktorius. L. Č. iš karto nepažino, iš mašinos išlipo palenkęs galvą, tik paskui gerai įsižiūrėjęs jį pažino. Su L. Č. darbe per 6 darbo metus teko bendrauti gal 5 kartus. Buvo apklaustas tą pačią dieną, pats buvo šoke, duodamas paaiškinimus galėjo apsirikti. Jis ir dabar negali tvirtai teigti, ar tik užsidegė, ar jau degė žalias signalas. Savo pirminių paaiškinimų netvirtina, nes nežino, kas, kuri ir iš kokių pusių mašinos važiavo. Buvo pasimetęs, matyt, tuo metu jam atrodė, kad nurodo teisingas aplinkybes.

2016-09-24 administracinėje byloje A. K. nurodė, kad 2016-09-24, apie 9.30 val., dirbant prie Vilniaus – Ežero gatvių sankryžos, išgirdo, kaip susidūrė automobiliai, o pakėlęs galvą pamatė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas automobiliams, važiuojantiems Vilniaus gatve, todėl mano, kad Audi A8 automobilis važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 29).

Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad pačios avarijos jis nematė, buvo užsiėmęs kitais darbais. Viskas vyko šeštadienį, kiek valandų buvo negali pasakyti, apie pietus. Išgirdo garsą ir pradėjo dairytis, po kiek laiko pamatė, kad sankryžoje stovi įmonės mašina Audi A8, ji direktoriaus L. Č. Eidamas paskambino greitosios medicinos pagalbai, nes pamatė, kad direktorius susižeidęs. Po kiek laiko ji atvažiavo ir išsivežė direktorių, jis pasiliko, laukė, kol atvažiuos nutemti mašinos. Bestovint, pamatė, kad atvažiuoja autobusas, jis stovėjo į autobusą nugara ir išgirdo tokius žodžius, kad Volvo V40 kalta, kad Volvo V40 važiavo per raudoną signalą. Suprato, kad tai pasakė autobuso vairuotojas. Jis per atvirą langą tai sakė. Autobuso vairuotojas nebuvo išlipęs. Atvažiavo nuo miesto, nuo viešbučio. Jam užsidegė žalia ir nuvažiavo. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), yra darbų vadovas, vadovavo remonto darbams ties minėta sankryža.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ties Vilniaus – Ežero gatvių sankryža buvo eismo įvykis, susidūrė du automobiliai. Įvykio vietoje surinko pirminę medžiagą ir ją perdavė tolimesniam tyrimui. Kiek pamena, buvo Audi A8 ir Volvo V40 automobiliai, abu vairuotojai teigė, kad važiavo per leistiną šviesoforo signalą. Volvo V40 važiavo Ežero gatve nuo „Auksinio berniuko“ pusės, o Audi A8 – Vilniaus gatve nuo „Elnio“ pusės. Autobuso vairuotojas minėjo, kad automobilis Vilniaus gatve per sankryžą važiavo ne per leistiną šviesoforo signalą, jis tarsi jį „prašoko“. Dirbo su kolega M. A. Audi A8 automobilio vairuotojas buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos ekipažu į ligoninę. Abu vairuotojai buvo blaivūs.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu patvirtino savo tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis, kiek pamena, atliko matavimus, tikrino vairuotojų blaivumą, suvedė duomenis į registrą apie įvykį. Nepamena, ar ėmė paaiškinimus. Kiek pamena, surinko pirminę medžiagą ir perdavė tyrėjams. Jei neklysta, su viena vairuotoja bendravo, ji minėjo, kad važiavo per žalią šviesoforo signalą, kiti liudytojai minėjo, kad kitas vairuotojas taip pat važiavo per žalią šviesoforo signalą, bet to tiksliai nepamena. Smulkesnių šio įvykio detalių nebepamena.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pati įvykio vietoje nebuvo, tik atliko tyrimą. Pamena, kad buvo įvykis rugsėjo mėnesį Ežero Vilniaus gatvių sankryžoje su šviesoforu, buvo neaišku, kas per kokį signalą važiavo. Apklausus liudytojus, nuvažiavo į įvykio vietą apžiūrėti, kaip dega ciklai, išdėstymą, gatvės vaizdą, važiavo viena. Nustatė, kad Audi A8 automobilis važiavo Vilniaus gatve nuo Kalinausko gatvės link Draugystės prospekto, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Sprendimą surašė, remiantis liudytojų parodymais. Kitas automobilis važiavo Ežero gatve nuo Trakų gatvės link Vilniaus gatvės, kitas automobilis buvo Volvo V40, nustatė, kad jis važiavo per žalią šviesoforo signalą. Neprisimena, ar dar papildomai kokius liudytojus apklausinėjo, tik pamena, kad tas liudytojas, kurį norėjo papildomai išsikviesti, jis pasakė, kad nieko naujo jis nepasakys, supraskite, tai jo tiesioginis viršininkas. Tas liudytojas, lyg griovius kasė prie įvykio vietos, nepamena jo vardo pavardės, o kitas liudytojas buvo autobuso vairuotojas. Pirmasis liudytojas sakė, kad Audi A8 automobilio vairuotojas jo tiesioginis viršininkas, kad jis nieko daugiau prie savo paaiškinimų negali pridurti, jau viską pasakęs, nesakė, kad juos nori pakeisti, nesakė, kad jo paaiškinimai neteisingi. Suprato tai, kad jis nenorėjo prieš savo viršininką duoti parodymų. Surašė protokolą pagal liudytojus ir priėmė nutarimą nubausti Audi A8 vairuotoją. Mano, kad nutarimas pagrįstas ir teisingas. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis. Smulkesnių detalių nebepamena. Buvo nuvykusi patikrinti šviesoforo algoritmų, dabar nebegali pasakyti, kaip šviesoforas dega, nepamena. Pati važiavo į įvykio vietą, kad būtų garantuota dėl savo sprendimo, to medžiagoje nesimato, savo iniciatyva važiavo, kad būtų įsitikinusi, kad protokolą surašė tinkamai, sprendimą priėmė teisingai, dabar smulkesnių detalių nepamena. Pamena, kad buvo liudytojas autobuso vairuotojas, jis sakė, kad jis stovėjo. Liudytojo E. A. paaiškinimai buvo surašyti iš jo žodžių. Priimant sprendimą vertino šio liudytojo parodymus. Iš tų parodymų išeina, kad smūgis įvyko jau degant žaliam šviesoforui Vilniaus gatvėje, vadinasi, degė geltonas signalas automobiliams, kurie važiavo Ežero gatve. Pagal algoritmus gaunasi, kad jei smūgis buvo degant žaliam signalui Vilniaus gatvėje, tada Volvo V40 automobilis išvažinėjo iš sankryžos mirksint žaliam ar degant geltonam. Vertino nukentėjusiosios parodymus, ji sakė, kad važiavo 40-50 km/h greičiu. Skaičiavimų pagal algoritmus neatliko, nes jų neturėjo, teisingai sakoma, kad jei Volvo V40 būtų važiavusi degant žaliam signalui ar jam mirksint, ar geltonam, per 8 sekundes būtų nuvažiavusi apie 88 metrus. Neaišku, kokiu greičiu važiavo Volvo V40, vertinti reikia, kad susidūrimas buvo nutolęs nuo sankryžos. Vertino tai, kad Audi A8 vairuotojas sakė, kad pradėjus degti žaliam jis pradėjo važiuoti, tai visiškai buvo neįmanoma. Negali dabar pasakyti, ar tyrė, kad Volvo V40 į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam signalui, tais algoritmais ji nesirėmė, nes jų neturėjo, bet tuo metu jai atrodė viskas aišku. Į galimą Volvo V40 automobilio vairuotojos kaltę turėjo atsižvelgti, galimai neįžvelgė. Jei surašė protokolą, tai buvo įsitikinusi, kuris asmuo kaltas dėl įvykio. Buvo remtasi liudytojų parodymais, esmė buvo nustatyti kaltą asmenį. Logiškai mąstant, jei ir degė ar mirksėjo žalia, tai moteris turėjo pabaigti manevrą. Susidūrimas įvyko praktiškai už sankryžos, baigiant pervažiuoti sankryžą. Negalėjo būti, kad abu įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taisyklėse yra parašyta, kad į sankryžą galima įvažiuoti tuomet, kai visi automobiliai iš jos yra išvažiavę. Taisyklės sako, kad į sankryžą galima įvažiuoti, kai ji tuščia, tai moteris gal norėjo pabaigti manevrą. Asmuo, kuriam buvo surašytas protokolas visiškai nėjo į kontaktą, gal būtų galėję papildomai kažkokius veiksmus atlikti. Asmuo nekalbėjo, sakė, kad be advokato ant protokolo nesirašys. Pagal fotonuotraukas ir schemą, kuris automobilis į kurį įvažiavo, dabar nepamena, nes laiko daug praėjo. Dėl to, kad Volvo V40 įvažiavo į Audi A8 automobilį, tai dar priklauso, kokiu greičiu Audi A8 važiavo.

Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemos ir transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti automobilių susidūrimo sankryžoje vieta, jų išsidėstymas po susidūrimo, automobiliui Audi A8 nustatyti apgadinimai dešinės pusės priekinėse ir galinėse duryse, dešinės pusės ties galinio rato lenksčiu, automobiliui Volvo V40 – priekinio stiklo, variklio dangčio, priekinio bamperio, priekinių kairės ir dešinės pusės sparnų, radiatoriaus grotelių dalyse, taip pat matyti, kad automobilis Volvo V40 priekiu trenkėsi į automobilio Audi A8 dešinįjį šoną. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad nuo šviesoforo, kurį pravažiavo automobilis Volvo V40, iki automobilių susidūrimo vietos sankryžoje atstumas apie 17,5 m. Po smūgio automobilių išsidėstymo nuotolio atstumas (vienas nuo kito) apie 10 m. Atstumas nuo šviesoforo, kurį pravažiavo automobilis Audi A8, iki automobilių susidūrimo vietos sankryžoje atstumas apie 20 m.

Pagal teismo pareikalavimą iš UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ gauta šviesoforų, esančių Šiaulių mieste, Vilniaus – Ežero gatvių sankryžoje, degimo diagrama. Nurodyta, kad gedimų 2016-09-24 nuo 9.00 val. iki 10.00 val. minėtoje sankryžoje nebuvo. Matyti, kad Ežero gatvėje šviesoforams Nr. 2/4 degant žaliam signalui 26 sekundes, po to 4 sekundes žaliam mirksinčiam ir 4 sekundes įspėjamam geltonam, Vilniaus gatvėje esantiems šviesoforams Nr. 1/3 dega raudonas šviesoforo signalas. Atitinkamai Vilniaus gatvėje šviesoforams užsidegus žaliam signalui Ežero gatvėje šviesoforams įsijungia raudonas. Situacija, kai abejoms transporto priemonėms, išsidėsčiusioms skirtingomis kryptimis, vieną kitą kertančiomis ties sankryžos viduriu, vienu metu degtų arba tik draudžiamieji, arba tik leidžiamieji signalai, negalima, kaip minėta, įvykio laiku gedimų nebuvo.

Skundas netenkintinas.

Nors L. Č. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti tokią išvadą.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Nagrinėjamu atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais. Įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o patikimais įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių taisyklių 165 punktas numato, kad, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, bei, kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai (KET 167 punktas). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn parauktas L. Č. neigia savo kaltę padarius KET pažeidimus, nulėmusius autoįvykį, nurodė, kad jis važiuodamas automobiliu Audi A8 Vilniaus gatve į sankryžą, kertant Ežero gatvę, įvažiavo degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, šis signalas jam jau degė, automobilio stabdyti jam nereikėjo, važiavo leistinu greičiu, jo neviršijo, laikėsi visų KET reikalavimų, šis autoįvykis kilo ne dėl jo kaltės, mano, kad jį nulėmė automobilio Volvo V40 vairuotoja, kuri į sankryžą Ežero gatve, kertant Vilniaus gatvę, įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir tai įrodo jos vairuojamo automobilio Volvo V40 smūgio faktas, priekiu trenkėsi į jo automobilio dešinįjį šoną. Tačiau ši L. Č. pozicija laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo išdėstytą versiją, jog į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, objektyviai paneigia teisme ištirtų įrodymų visuma. Bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo liudytojas E. A., išsamiai aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad jam stovint prie Vilniaus – Ežero gatvių sankryžos, jis stebėjo šviesoforą, esantį kairėje, t. y. skirtą Ežero gatve važiuojančioms transporto priemonėms, ir matė, kad Ežero gatve važiuojančioms transporto priemonėms užsidegė geltona, jis ruošėsi judėti ir tik užsidegus žaliam signalui tuo pačiu momentu išgirdo smūgį bei pamatė automobilių susidūrimą, būtent, tik užsidegus žaliam signalui tą pačią akimirką įvyko automobilių susidūrimas, kurio taškas (vieta) nuo jo stovinčio prie sankryžos buvo apie 20 metrų, taip pat pastebėjo, kaip dideliu greičiu pro jį Vilniaus gatvėje sankryžos link pralėkė automobilis, kokios markės nors ir nepastebėjo, bet bylos duomenimis nustatyta, kad šia kryptimi judėjo automobilis Audi A8. Ginčo dėl judėjimo krypties nekėlė ir pats L. Č., vairavęs Audi A8. Liudytojas E. A. buvo nuoseklus, tiek byloje duodamas savo pirminius paaiškinimus, tiek teisme duodamas parodymus, prieštaravimų juose teismas nenustatė. Jo teiginį dėl Volvo V40 kaltės sukėlus autoįvykį teismas vertina kaip jo išankstinę nuomonę, nežinant faktinių bylos duomenų, susijusių su konkrečių automobilių judėjimo per sankryžą kryptimis, ir šis teiginys reikšmės bylos išsprendimui neturi. Be to, byloje liudytojas A. K. taip pat patvirtino ir nurodė, kad 2016-09-24, apie 9.30 val., dirbant prie Vilniaus – Ežero gatvių sankryžos, išgirdo, kaip susidūrė automobiliai, o pakėlęs galvą pamatė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas automobiliams, važiuojantiems Vilniaus gatve, todėl Audi A8 automobilis važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Iš to seka logiška išvada, jeigu automobilių susidūrimas sankryžoje įvyko tik Vilniaus gatvėje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, atsižvelgiant į atstumą nuo pravažiuoto šviesoforo Vilniaus gatvėje iki autoįvykio (apie 20 m), vadinasi, į sankryžą turėjo būti įvažiuota degant raudonam ar įspėjamam geltonam šviesoforo signalui, kai eismas per šiuos signalus yra draudžiamas. Nors liudytojas A. K. savo parodymus teisme pakeitė, jog jis nėra garantuotas, kad jam tik išgirdus automobilių susidūrimo garsą ir pakėlus galvą į šviesoforą, ar užsidegė žalias signalas, ar jis jau degė, kartu parodė, kad pažįsta L. Č., jis jo direktorius, kurio iš karto po autoįvykio nepažino, per visą savo 6 metų darbo laiką tiesiogiai bendravęs gal tik 5 kartus, teismas šiuos jo pakeistus parodymus vertina nepatikimais, įžvelgia galimą suinteresuotumą, jų suderinamumą direktoriaus L. Č. palankiai naudai, todėl remiasi ir savo išvadas daro vadovaudamasis šio liudytojo pirminiais paaiškinimais, duotais iškart po autoįvykio, pagrindžiančiais šios bylos objektyvią tiesą. Galimą A. K. suinteresuotumą patvirtino ir pareigūnė A. J., kuri teisme nurodė, kad šis liudytojas bylos tyrimo metu buvo kviečiamas papildomoms apklausoms, tačiau jis į jas atsisakydavo atvykti, aiškino, kad jis nieko naujo neturi ką pridurti, L. Č. vairavęs Audi A8 jo vadovas, viską jau yra pasakęs, nieko pakeisti savo paaiškinimuose nenorėjo, nieko nesakė, kad juose kažkas neteisinga, tokią liudytojo poziciją suprato, kaip nenorą duoti parodymus prieš savo vadovą, taip pat patvirtino, jog A. K. duodamas savo pirminius paaiškinimus nebuvo verčiamas ar kitaip spaudžiamas, jis juos davė savo laisva valia.

Esant aukščiau išdėstytiems įrodomosios informacijos šaltiniams, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju L. Č. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir jų visuma pakankama pagrindžiant L. Č. kaltę neabejotinai padarius šį administracinį teisės pažeidimą. Tačiau, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, tikslintinos L. Č. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės, iš jo pašalinant aplinkybę, jog susidūrė su kita transporto priemone, į sankryžą įvažiavusia degant leidžiamam šviesoforo signalui, ir tai patvirtina ištirtos bylos medžiaga, bei šis patikslinimas administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos L. Č. nekeičia, šio asmens veika įrodyta ir abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-25 nutarimas Nr. 40N-75744069-16 administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, bei jo naikinti L. Č. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Byloje visos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, nustatytos, visi surinkti įrodymai ištirti objektyviai ir jų visuma L. Č. veiksmams duotas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis įvertinimas. L. Č. paskirta administracinė nuobauda visiškai atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pažeidėjo asmenybę.

Teismas, atlikęs šios bylos faktinį ir teisinį įvertinimą, taip pat konstatuoja apie galimą administracinei teisei priešingą veiką G. L. veiksmuose. Byloje objektyviai nustatyta, kad automobilių susidūrimas Vilniaus – Ežero gatvių sankryžoje įvyko tuo momentu, kai Ežero gatvėje baigė degti geltonas šviesoforo signalas, o Vilniaus gatvėje tik užsidegė žalias šviesoforo signalas. Atstumas nuo šviesoforo, kurį pravažiavo automobilis Volvo V40, iki automobilių susidūrimo vietos sankryžoje apie 17,5 m. Teisme G. L. parodė, kad automobiliu Volvo V40 į sankryžą įvažiavo 50 km/h greičiu, tačiau, jei ji būtų įvažiavusi į sankryžą per leidžiamą žalią ar žalią mirksintį signalą, tai šiam manevrui užbaigti ir iš sankryžos išvažiuoti ji mažiausiai 8 sekundes turėjo laiko (4 sek. žalias mirksintis ir 4 sek. įspėjamasis geltonas, per kurį dar galima įvažiavus užbaigti pradėtą manevrą), per kurį ji būtų nuvažiavusi 111,04 m (1 s – 13,88 m), juolab, kai pati nurodė jos važiuojamojoje pusėje kitų mašinų nebuvo. Autoįvykis įvyko 17,5 m nuo jos pravažiuoto šviesoforo, tokiam atstumui nuvažiuoti G. L. vairuojamo automobilio greičiu reikėjo mažiau nei 2 sek., o geltonas šviesoforo signalas dega 4 sek., vadinasi, G. L. į sankryžą turėjo įvažiuoti ne per žalią ar žalią mirksintį signalą, o geltoną, jam besibaigiant degti, signalą. Kai tuo tarpu KET 73.7 papunktyje numatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Iš to seka logiška išvada, kad G. L. 2016-09-24, 9.30 val., Šiauliuose, Ežero – Vilniaus gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį Volvo V40 nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir joje susidūrė su kita transporto priemone, todėl jos atžvilgiu taip pat turi būti išspręstas kaltės dėl šio autoįvykio klausimas. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, pirmiausia, prieš tai turi būti atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, nustatyti konkretūs teisės aktų (tame tarpe blanketinių normų) pažeidimai, surašytas protokolas, su juo supažindintas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, surinkta kita reikšminga medžiaga. To padaryti teisme nėra juridinių galimybių, šio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) nagrinėjimas priskirtinas policijos įstaigai (ANK 589-590 straipsniai, 614 straipsnis). Dėl šių aplinkybių teismas surinktą medžiagą perduoda Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkui organizuoti administracinio nusižengimo teisenos iškėlimą G. L. atžvilgiu ir jos kaltės dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, požymių.

Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017-01-01) 127 straipsnio 2 dalimi, 256 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (įsigaliojusio nuo 2017-01-01) 589-590 straipsniais, 614 straipsniu, 639-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-25 nutarimą Nr. 40N-75744069-16 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir L. Č. skundo netenkinti.

Perduoti medžiagą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkui dėl G. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos iškėlimo, galimai esant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, požymių.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.