Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-08 · Byla Nr. N-62-648-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-08
Bylos Nr.
N-62-648-06
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9 – 62 – 647/2006Procesinio sprendimo kategorija – 26.1, 32 „(S)“
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 8 d.Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal T. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2005 m. gegužės 3 d. nutarimu T. Z. už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 2050 litų bauda, nes jis 2004 m. lapkričio 5 d. apie 15 val. 45 min. Kaunas – Marijampolė - Suvalkai kelio 57 kilometre vairuodamas automobilį DAF 2800 su puspriekabe ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 53, 68, 145, 151 punktų reikalavimus, neblaivus (0,87 promilių girtumas), keisdamas važiavimo kryptį t. y. sankryžoje sukdamas į kairę nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįsitikino, kad tai saugu, nedavė kelio iš paskos ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VOLVO, vairuojamam K. V. , ir su šiuo automobiliu susidūrė.

Šalies argumentai

T. Z. kaip pareiškėjas, ginčydamas policijos nutarimą, kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nutarimą pakeisti, pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio l dalyje ir paskirti minimalią baudą. Teigė, kad nors automobilį vairavo girtas, tačiau sukdamas į kairę, KET reikalavimų nepažeidė. Dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas, kadangi jis pažeidė KET 53, 172, 173 punktų reikalavimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundo nepatenkino ir policijos nutarimą paliko nepakeistą. Nutartyje nurodyta, kad ATPK 173 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinė atsakomybė atsiranda kai asmuo, būdamas neblaivus, pažeidžia kelių eismo taisykles ir pažeidimas nulemia kitiems asmenis priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba turto sugadinimą (apgadinimą). Teismas pripažino, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog T. Z. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. kovo 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad T. Z. 2004 m. lapkričio 5 d. padarė administracinį teisės pažeidimą. Nutarimas neapskųstas ir galiojantis. Be to, pareiškėjo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga. Ekspertizės akte nustatyta, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, jog automobilio vairuotojas T. Z. , persirikiuodamas iš besibaigiančios prieš sankryžą kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą bei sukdamas sankryžoje į kairę ne iš kraštinės kairės padėties, sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam automobiliui Volvo. Tokiais veiksmais nevykdė KET 145, 151 punktų reikalavimų. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad automobilio Volvo vairuotojas K. V. , iškilus kliūčiai kelyje, nestabdė savo automobilio ir tuo taip pat pažeidė KET reikalavimus. Teismo metu apklaustas specialistas A. G. nurodė, kad ekspertizėje nurodytas teiginys apie tai, kad K. V. nestabdė vairuojamo automobilio kuomet T. Z. vairuojamas automobilis sudarė jam kliūtį reiškia, kad K. V. stabdė nesavalaikiai. Nežiūrint to, T. Z. pažeidė KET reikalavimus. Išdėstyti fakto duomenys ir jų analizė leidžia teigti, jog T. Z. nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų eismui bei vairuodamas transporto priemonę neblaivus ir prieš persirikiuodamas, jis neįsitikino šio manevro saugumu, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams ir tai buvo priežastis autoįvykiui kilti su atsiradusiomis pasekmėmis. K. V. kaltės ir atsakomybės klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų ir reikalavimų. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tinkamai taikytos ATPK 30 ² str. nuostatos. Priimtas nutarimas paskirti nuobaudą teisėtas ir pagrįstas.

III.

T. Z. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Marijampolės miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2005 m. gegužės 3 d. nutarimą pakeisti, pripažinti jį padariusį ATPK 126 straipsnio l dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti minimalią baudą. Teigiama, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialiosios teisės normas, t. y. jas netinkamai pritaikė ir išaiškino. Jis ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė. Tai, kad jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo tiesiogiai priežastingai susiję su kilusiomis pasekmėmis (autoįvykiu) patvirtino ekspertizės aktas, bei eksperto autotechniko A. G. paaiškinimai. Autotechninės ekspertizės išvados 2 p. sakoma, jog eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad automobilio DAF 2008 su puspriekabe vairuotojui T. Z. persirikiuojant iš besibaigiančios prieš sankryžą kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą bei sukant sankryžoje į kairę ne iš kraštinės kairės padėties ir taip sudarant kliūtį iš paskos važiavusiam automobiliui Volvo su priekaba, šio automobilio vairuotojas K. V. nestabdė savo vairuojamo automobilio. Tai reiškia, kad kitas vairuotojas susidariusioje situacijoje galėjo savalaikiai sustabdyti automobilį. Tai patvirtino ekspertų skaičiuotė, kurios pagrindu galima teigti, kad susidariusioje eismo situacijoje automobilio Volvo vairuotojas K. V. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, stabdydamas vairuotą automobilį su priekaba tuo momentu, kada priekyje važiavęs automobilis su puspriekabe pradėjo rikiuotis iš besibaigiančios pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą. Ekspertas A. G. paaiškino, kad jo veiksmai - persirikiavimas iš besibaigiančios prieš sankryžą pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą bei sukimasis sankryžoje į kairę ne iš kraštinės kairės padėties sudarė kliūtį, tačiau tai nesukėlė grėsmės eismo saugumui iš paskos važiavusiam automobiliui Volvo. Teismas nepagrįstai kliūties sudarymą traktavo kaip veiksmą sukėlusį grėsmę eismo saugumui, kas buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Šioje situacijoje, kaip jau minėjo, Vitkausko veiksmai - bandymas pravažiuoti 4,0 m pločio antra eismo juosta pro dalinai įvažiavusį į antrą eismo juostą ir sukantį į kairę ne iš kraštinės kairės padėties automobilį DAF su puspriekabe techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Susidariusioje eismo situacijoje vairuotojas K. V. nevykdė KET 173 str. reikalavimų, ir šis jo pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Remiantis išdėstytu nutartis ir nutarimas keistini.

Atsiliepimas

Marijampolės miesto ir rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą su T. Z. skundu nesutinkama ir manoma, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Jo kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, liudytojo parodymais, medicininės apžiūros neblaivumui ir girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu. Nors T. Z. pripažįsta vairavęs automobilį neblaivus, tačiau nesutinka su tuo, kad vairuodamas automobilį ir manevruodamas sukėlė eismo įvykį. Dėl eismo įvykio kaltina kito automobilio vairuotoją, nes šis pasak jo, važiavo per greitai. Tačiau, manoma, kad pažeidimas yra visiškai įrodytas. Be to, pats T. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame praėjus šešiems mėnesiams po įvykio, savo ranką įrašė, kad vairuodamas automobilį neblaivus sukėlė eismo įvykį, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Be to, jis iš karto sumokėjo paskirtąją baudą. Eismo įvykio metu padaryta gana didelė turtinė žala, todėl neatmetama galimybė, kad T. Z. , vengdamas žalos atlyginimo, staiga pakeičia savo parodymus, teigdamas, kad jis nekaltas dėl eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių 145 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tų pačių taisyklių 151 punkte nurodyta, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. T. Z. privalėjo praleisti kitą sunkvežimį, o tik po to įsitikinęs, kad nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, sukti. Teigiama, kad administracinė nuobauda T. Z. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas T. Z. skundą, iš esmės turėjo spręsti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, kuris jam inkriminuotas, sudėtis. Nutartyje nurodyta, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinė atsakomybė atsiranda kai asmuo, būdamas neblaivus, pažeidžia kelių eismo taisykles ir pažeidimas nulemia kitiems asmenis priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba turto sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti, teismas šia nuostata vadovavosi ir nagrinėjo visus surinktus įrodymus, susijusius su T. R. inkriminuotu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris sukėlė automobilių susidūrimą ir tuo pačiu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo nubaustas pagrįstai, nes jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apygardos administracinio teismo nutartis atitinka jai keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. Apeliacinio skundo teiginiais teismo išvados nepaneigiamos. Apygardos administracinio teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad šiame procese K. V. kaltės ir atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Apeliantas, nesutikdamas su teismo padaryta išvada, remiasi tik jam naudingais ekspertizės akto išvadoje ir autotechniko paaiškinimuose esančiais teiginiais, kad kito incidento dalyvio veiksmais buvo galima išvengti susidūrimo ar sušvelninti pasekmes. Tokia aplinkybė gali turėti reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo dydį, tačiau negali būti pripažinta aplinkybe, šalinančia patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens atsakomybę. Apeliaciniame skunde nepaneigiama teismo padaryta išvada, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog T. Z. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą. Todėl apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, T. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius