- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-184-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- UAB „Skinija“, UAB „Šilko sandėliai“, UAB „Bitas“, UAB „Remilgė“, A. B.
- Atsakovas
- UAB „Pokrypis“, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Autoringas“, UAB „Nagas“
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 42.11.3, 50.8.
2011 m. vasario 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės UAB „Skinija“ atstovei V. G., UAB „Pokrypis“ atstovui advokatui G. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių UAB „Šilko sandėliai“, UAB „Skinija“, UAB „Bitas“ ir A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1324-429/2010 pagal ieškovių UAB „Šilko sandėliai“, UAB „Skinija“, UAB „Bitas“, UAB „Remilgė“, A. B. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „Pokrypis“, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Autoringas“, UAB „Nagas“, UAB „Straujos techninis centras“, UAB „Swedbank lizingas“ (UAB „Hansa lizingas“) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės UAB „Šilko sandėliai“, UAB „Skinija“, UAB „Bitas“, UAB „Remilgė“, A. B. ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 1997-10-08 sudarytą UAB „Pokrypis“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-97/0876 netekusia galios nuo 2002 m. rugsėjo 9 d.; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti žemės sklypo, esančio Kaune, Gaižiūnų g. 5, unikalus Nr. 1901-0079-0023, valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovėmis be atsakovės UAB „Pokrypis“ raštiško sutikimo.
Ieškovės nurodė, kad žemės sklypas, esantis Kaune, Gaižiūnų g. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Kauno apskrities viršininko administracijos. Dėl ginčo žemės sklypo Kauno apskrities viršininko administracija nuo 1998-10-08 iki 2000-05-29 nuomos sudarė sutartis su juridiniais asmenimis, kuriose be kitų sąlygų buvo sąlyga, kuri imperatyviai numatė, jog pardavus bent vieną pastatą ar jo dalį, esantį žemės sklype, žemės nuomos sutartis netenka galios. Ieškinio padavimo dieną ginčo žemės sklype esančius pastatus bei atskiras jų dalis nuosavybės teise valdo ieškovės, atsakovė UAB “Pokrypis“, tretieji asmenys UAB „Nagas“, UAB „Autoringas“, UAB „Swedbank lizingas“ (UAB „Hansa lizingas“). Visos valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartys dėl ginčo žemės sklypo nuomos yra netekusios galios ir išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro, išskyrus atsakovės UAB „Pokrypis“ žemės nuomos sutartį Nr. N19/97-0876 ir trečiojo asmens UAB „Autoringas“ žemės numos sutartį Nr. N19/99-1373. Atsakovės UAB „Pokrypis“ sudarytos žemės nuomos sutarties Nr. N19/97-0876 11 punktas nustatė, kad pardavus bent vieną pastatą ar jo dalį, esantį nuomojame ginčo žemės sklype, ši sutartis netenka galios. UAB „Pokrypis“ patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančias ginčo žemės sklype, 2002-08-27, sutartimi Nr. 2-3357 bei 2002-08-27 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2-3358 perdavė UAB „Strauja“, kuri 2002-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16039 minėtas patalpas pardavė UAB „Hansa lizingas“, o pastarasis 2004-03-23 Lizingo (finansinės nuomos) sutarties Nr. LT005902, 2005-05-23 Lizingo (finansinės nuomos) sutarties Nr. LT018667 bei 2006-10-18 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 11786 patalpas perdavė UAB „Pokrypis“. Žemės nuomos sutartis Nr. N19/97-0876 neteko galios nuo 2002-08-27 UAB „Pokrypis“ perleidus patalpas UAB „Strauja“. Kauno apskrities viršininko administracija atsisakė pripažinti sutartį Nr. N19/97-0876 negaliojančia, motyvuodama tuo, kad įsigaliojus CK, valstybinės žemės nuomos sutarčių punktas, reglamentuojantis, jog pardavus bent vieną pastatą ar jo dalį, esantį šiame nuomojame žemės sklype, žemės nuomos sutartys netenka galios, tapo prieštaraujančiu CK ir šalių susitarimu jį galima pakeisti. Pasikeitus pastatų ir jo dalių savininkams, atsakovė UAB „Pokrypis“ nuosavybės teise valdo 11,18 proc. patalpų ploto, o nuomos teise valdo 29,58 proc. ginčo žemės sklypo plotą, o tai prieštarauja CK 6.394 str. 1 d. Ieškinio pateikimo dieną valstybines žemės nuomos sutartis yra sudarę tik du patalpų, esančių pastatuose, ginčo žemės sklype, savininkai, o kitas septynias patalpas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys asmenys tokių sutarčių sudaryti neturi galimybės. Tokia situacija bei Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai pažeidžia CK 6. 394 str. 1 d., LRV 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ nuostatas, ieškovių, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių, naudojimosi nuosavybe teises, nes nesant naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovėms yra apsunkinamas joms priklausančių patalpų perleidimas, įkeitimas ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija prašė ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovė UAB „Pokrypis“ ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės vykdo ūkinę veiklą, įsigiję patalpas pastate, bet ne žemės sklypą. Pirkdamos patalpas sutiko su žemės sklypo naudojimosi sąlygomis laisva valia.
Tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ (UAB „Hansa lizingas“) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad skirtingai negu nurodyta ieškinyje, negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (un. Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Pokrypis“, o ne trečiajam asmeniui UAB „Hansa lizingas“.
Tretysis asmuo UAB „Autoringas“ sutiko su ieškinio dalimi pripažinti 1997-10-08 žemės nuomos sutartį Nr. 19/0876 netekusia galios nuo 2002-09-02.
Tretysis asmuo UAB „Nagas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių po 600 Lt iš kiekvienos advokato atstovavimo išlaidų atsakovei UAB „Pokrypis“ bei 322,50 Lt, tai yra po 64,50 Lt iš kiekvienos, pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1,2527 ha nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovės, atsakovė UAB „Pokrypis“ bei tretieji asmenys nuosavybės teise valdo patalpas ar statinius, esančius ginčo žemės sklype. 1997 m. kovo mėn. tarp UAB „Dvipolis“, UAB „Gujutis“, UAB „Elmeda“, bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Lira–Shimotex“, UAB „Pokrypis“ ir UAB „Modemas“ buvo sudarytas susitarimas, kokiomis ginčo žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,2527 ha, dalimis kiekviena iš įmonių naudosis. Pagal šį susitarimą UAB „Pokrypis“ buvo priskirta 0,3559 ha ginčo žemės sklypo. 1997-09-25 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 01-2891 dėl ginčo žemės sklypo išnuomojimo Kaune anksčiau paminėtoms bendrovės, tarp jų ir atsakovei UAB „Pokrypis“. 1997-09-25 įsakymo, kurio ieškovės neginčija, pagrindu 1997-10-08 UAB „Pokrypis“ išnuomota nurodyta įsakyme žemės sklypo dalis bei sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/97-0876 su UAB „Pokrypis“.
Teismas nurodė, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl turi būti atmesti. Teismo nuomone, ieškovės nenurodė, kokias ieškovių teises pažeidžia ginčijama žemės nuomos sutartis. Ieškovės, įsigydamos patalpas iš įmonių, kurios buvo sudariusios susitarimą, kokiomis dalimis naudosis ginčo žemės sklypu, neįgijo daugiau teisių, nei turėjo prieš tai buvę patalpų savininkai. Teismas nurodė, kad ieškovės teiginį, jog nuomojamų žemės sklypų nuomininkų susitarimas dėl nuomojamų žemės sklypų dydžių nebuvo įregistruotas viešajame registre, paneigė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.
Teismo nuomone, ieškovių ginčijamas sandoris žemės nuomos sutartis Nr. N19/97-0876, kurios pagrindu UAB „Pokrypis“ nuomojasi 35,59 arų ploto žemės sklypą, negali būti ginčijamas, kadangi tiek sandorį sudariusių šalių Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Pokrypis“, tiek ir ieškinį reiškiančių ieškovių, nesančių sandorio šalimis, yra patvirtintas (CK 1.79 str. 1 d.). Sandorį sudariusios šalys sandorį patvirtino jį vykdydamos, o ieškovės minėtą sandorį patvirtino įsigydamos šiuo metu joms priklausančias pastato dalis, sutikdamos įgyti teisę naudotis žemės sklypo, ant kurio stovi joms priklausančios pastato dalys, dalimis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir asmuo, iš kurio ieškovės įsigijo pastato dalis (CK 6.394 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovės neturi jokio pagrindo pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia nuo 2002-09-09, nes nuo šios datos jau galiojo naujas CK, kurio 6.394 str. 3 d., 6.558 str. nuostatos suteikia ieškovėms, kaip potencialioms žemės sklypo, kuriame yra jų įsigyti statiniai, teisę pretenduoti į tokias pačias žemės sklypo dalis, kokiomis naudojosi statinius joms pardavę asmenys. Teismas laikė nepagrįstais ieškinio argumentus, kad kitos žemės sklypo nuomos sutartys, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir buvusių pastato bendraturčių dėl žemės sklypų nuomos, buvo nutrauktos tuo pagrindu, kad nuomojamame žemės sklype esančios pastatų dalys buvo parduotos. Teismo nuomone, kitų žemės sklypų nuomininkų sutartys pasibaigė arba pačių nuomininkų prašymu, arba CK 6.562 str. 3 p. numatytu pagrindu – likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo žemės sklypo nuomininkas. Teismas konstatavo, kad ieškovės, įsigydamos joms šiuo metu priklausančias patalpas, įgijo teises ir pareigas į žemės sklypus, turėtas ankstesnių pastato savininkų, todėl ieškovei neginčijant susitarimo dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, neginčijant Kauno apskrities viršininko administracijos 1997-09-25 įsakymo Nr. 01-2891, nėra pagrindo pripažinti neteisėta 1997-10-08 atsakovių sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/97/0876 netekusia galios nuo 2002-09-09. Teismo nuomone, antrasis ieškinio reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti žemės sklypo, valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovėmis be atsakovės UAB „Pokrypis“ raštiško sutikimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Šilko sandėliai“, UAB „Skinija“, UAB „Bitas“ ir A. B. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir patikslintą ieškinį bei pripažinti 1997-10-08 UAB „Pokrypis“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/97-0876 netekusia galios nuo 2002-09-10, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (Kauno apskrities viršininko administracijos įsipareigojimų perėmėją) sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį su ieškovėmis be UAB „Pokrypis“ raštiško sutikimo, priteisti iš atsakovių 5025 Lt advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme ir žyminį mokestį.
Apeliantės nurodė šiuos motyvus:
1) teismas pažeidė procesinės teisės normas, sprendimą priėmė tik dėl ieškinio jį atmesdamas ir nepriėmė sprendimo dėl patikslinto ieškinio;
2) teismui buvo pateikti dokumentai apie tai, kad pasikeitus savininkams, visos žemės nuomos sutartys, išskyrus UAB „Pokrypis“, neteko galios ir išregistruotos iš Nekilnojamo turto registro. Negaliojanti yra ir 1997-10-08 sutartis Nr. N19-97-0876, nes UAB „Pokrypis“ 2002-08-27 savo patalpas perleido nuosavybės teise valdyti UAB „Strauja“, o valstybinės žemės nuomos sutarties neišregistravo. UAB „Strauja“ minėtas patalpas 2002-09-10 pardavė UAB „Hansa lizingas“, tačiau 1997-10-08 valstybinės žemės nuomos sutartis taip pat nebuvo išregistruota. UAB „Pokrypis“ vėl įgijo patalpas tik 2006-10-18. Panaikinti sutartį su UAB „Pokrypis“ atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija atsisakė dar 2008 m. Šiuo metu apskrities funkcijas perėmė Kauno miesto savivaldybės administracija. Atsakovės tokiu būdu pažeidžia teisę į tinkamą valstybinės žemės naudojimosi tvarką bei ieškovių galimybes sudaryti įstatymu nustatytas valstybinės žemės nuomos sutartis;
3) teismas nevertino aplinkybės, kad visų atsakovių valstybinės žemės nuomos sutartys nuosavybės teisių perėjimo dėl sandorių pagrindu buvo išregistruotos. Vadinasi, ir buvęs susitarimas dėl žemės sklypo dalių tarp bendrasavininkių nustatymo neteko galios pasibaigus sutartims. Teismas neteisingai aiškino CK 6.156 str., 6.158 str., 6.189 str. nuostatas. Sutarčių laisvės, sąžiningo elgesio ir sutarčių privalomumo principai galioja ne tik ieškovėms, bet ir atsakovėms. Nesąžiningai besielgiančiai atsakovei UAB „Pokrypis“, nesilaikančiai savo pačios sudarytos sutarties, kuri pažeidžia ir suvaržo kitų asmenų (šiuo atveju ieškovių) teises ir teisėtus interesus į nekliudomą disponavimą savo turtu, suvaržymai galimi tik teismo sprendimu. Ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ne tik pateiktais įrodymais, bet vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais;
4) jei dėl įstatymo normos pasikeitimo sandoris tapo priešingu teisei, jis turi būti panaikintas pačių šalių arba teismo pripažintas negaliojančiu. Kadangi sutarties šalys to nepadarė, tokį sandorį negaliojančiu pripažįsta teismas. Šiuo atveju turi būti taikoma CK 1.80 str. 1 d. 1997-10-08 sutarties tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Pokrypis“ 11 punktas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, nuosavybės teisių perėjimo į pastatus, nuomojamoje valstybinėje žemėje įrodytas civilinėje byloje pateiktais dokumentais, todėl ieškinį šiuo motyvu teismas atmetė nepagrįstai. Tokiu atveju netaikytinos CK 6.562 str. nuostatos dėl žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimo pagrindų, nes jos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms dėl niekinių sandorių. Kokiais nors kitokiais būdais įrodinėti ieškinio reikalavimo pagrįstumą įstatymas nereikalauja;
5) teismo motyvas, kad ieškovės neįrodė, jog sutartis joms trukdo naudotis valstybine žeme nuomos pagrindais, neprotingas dėl to, jog atsakovė iki šiol vengia su ieškovėmis sudaryti žemės nuomos sutartis, motyvuodama tuo, jog ne visi bendraturčiai pareiškė prašymus dėl nuomos sutarties sudarymo. UAB „Pokrypis“ vienintelė iš bendraturčių turi galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį ir nesirengia reikšti jokio prašymo dėl naujos nuomos sutarties sudarymo. O ieškovių prašymai dėl atsakovės neveikimo netenkinami, pažeidžiamos bendraturčių lygios teisės naudotis, disponuoti bendru turtu;
Žemesnės instancijos teismas
6) teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad UAB „Pokrypis“ trukdė ankstesniems bei esamiems pastato savininkams pastato aptarnavimui. Ieškovės neteigė, kad UAB „Pokrypis“ neleidžia prieiti prie jų pastatų ir tokio fakto neįrodinėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pokrypis“ prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti solidariai iš apeliančių atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė nurodė šiuos motyvus:
1) patikslintu ieškiniu buvo patikslinti ieškinyje nurodyti bylos dalyvių užimami patalpų plotai. Tiek ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje pareikšti ieškovių reikalavimai buvo visiškai vienodi. Teismo nepasisakymas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų yra vertintinas tik kaip rašymo apsirikimas, niekaip neįtakojęs teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, todėl šiuo formaliu pagrindu teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas (CPK 328 str.). Pagal CPK 329 str. 1 d. sprendimas dėl procesinės teisės normų pažeidimo gali būti panaikintas tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla;
Šalies argumentai
2) ieškovės, teigdamos, kad jų ieškinys turėjo būti patenkintas CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, nenurodė, kokioms gi konkrečiai imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja žemės sklypo nuomos sandoris. Ieškovės nepagrindė, kodėl įsigaliojus naujos redakcijos CK, ieškovių ginčijamos žemės sklypo nuomos sutarties 11 punktas tapo prieštaraujančiu įstatymui. Kadangi CK kaip žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas nėra numatytas sklype esančių pastatų ar statinių pardavimas, tai ieškovių ginčijamos žemės sklypo nuomos sutarties 11 p. yra vertintinas kaip negaliojantis, tačiau vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančia visos žemės sklypo nuomos sutarties (CK 6.226 str. 1 d.);
3) apeliantės, teigdamos, kad kitos nurodyto žemės sklypo nuomos sutartys, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir buvusių pastato bendraturčių (žemės sklypo nuomininkų), buvo nutrauktos ir išregistruotos nuosavybės teisių į pastatą perleidimo sandorių pagrindu, klaidina teismą ir nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad kitų žemės sklypų nuomininkų sutartys pasibaigė arba pačių nuomininkų prašymu, arba CK 6.562 str. 3 p. numatytu pagrindu – likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo žemės sklypo nuomininkas;
4) apeliančių teisės nėra pažeidžiamos, nes įsigydamos joms šiuo metu priklausančias patalpas, jos įgijo teises ir pareigas į žemės sklypus, turėtus ankstesnių pastato savininkų. Apeliantės nevaržomos gali naudotis žemės sklypu, kuris nėra išnuomotas UAB „Pokrypis“. Apeliančių norui sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis UAB „Pokrypis“ niekada neprieštaravo ir neprieštaraus. Jeigu ieškovėms ar tretiesiems asmenims reikės kokių nors sutikimų, tokių, kaip numatyta CK 6.394 str. 3 d. teisių į žemės sklypo nuomą įgyvendinimui, UAB „Pokrypis“ tokius sutikimus išreikš įstatyme nustatyta tvarka;
5) apeliančių galėjimas ar negalėjimas sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis niekaip nepriklauso nuo UAB „Pokrypis“ valios. Apeliantės, siekdamos sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, turėtų įgyvendinti savo teises sąžiningai, t. y. siekti įgyti nuomos teises į žemės sklypus tokios pat apimties, kaip ir buvę pastato dalių savininkai. Apeliančių teises sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis pažeidžia ne galiojanti UAB „Pokrypis“ žemės sklypo nuomos sutartis, o apeliančių noras įgyti nuomos teises į žemės sklypus didesnės apimties, nei prieš tai buvusių pastato savininkų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Autoringas“ su apeliaciniu skundu sutiko. Nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties esmė yra ta, kad pagal analogiškas sutartis visi pastato bendraturčiai įgyja adekvačias sąlygas dėl žemės sklypo, kuriame yra pastatas, naudojimo, disponavimo teisių. Trečiojo asmens nuomone, abi sutarties šalys UAB „Pokrypis“ ir Kauno apskrities viršininko administracija elgėsi nesąžiningai, nesilaikė sutarties sąlygų ir taip pažeidė pagrindinį sutarčių principą pacta sunt servanda. Kadangi, įsigyjant minėtame sklype patalpas, iš Registrų centro gautose pažymose nebuvo įregistruotų jokių susitarimų, apribojančių žemės sklypo naudojimo ribas, trečiajam asmeniui nebuvo žinoma apie byloje pateiktą susitarimą, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Pagal CK 1.75 str. 2 d. minėtas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo dalių nustatymo tarp bendraturčių negali kelti UAB „Autoringas“ ar kitiems naujiems bendraturčiams jokių pasekmių.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija prašė atsakove jos nelaikyti, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantės nenurodė jokių teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracija perėmė ar turėjo perimti įsipareigojimus ar teises bei pareigas iš Kauno apskrities viršininko administracijos ginčo situacijoje bei nenurodė, kokie teisės aktai suteikia savivaldybės administracijai teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Duomenų, kad ginčo žemės sklypas yra perduotas Vyriausybės nutarimu Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise, nepateikta. Šioje byloje valstybei turi atstovauti Nacionalinė žemės tarnyba. Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde yra nurodyta nepagrįstai, nes negali atsakyti į jai pareikštą reikalavimą bei įvykdyti tokį reikalavimą tenkinantį teismo sprendimą, nes teisės aktai savivaldybės administracijai tokios kompetencijos nenumato.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės ginčija valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997-10-08 sutarties Nr. 19/97-0883 galiojimo faktą. Apeliančių nuomone, ginčo sutartis neteko galios remiantis sutarties 11p., kuriame nurodyta, kad pardavus bent vieną pastatą ar jo dalį, esantį nuomojame ginčo žemės sklype, ši sutartis netenka galios. Toks sutarties sąlygų aiškinimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymas. Kauno apskrities viršininko administracijos 1997-09-25 įsakymu Nr. 01-2891 įsakyta išnuomoti UAB „Pokrypis“ visą 3 559 kv. m žemės sklypą 99 metams. Šis įsakymas nėra šalių nuginčytas, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo administraciniu aktu byloje. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėto įsakymo pagrindu su atsakove UAB „Pokrypis“ buvo sudaryta ginčo žemės sklypo sutartis tam pačiam terminui (iki 2096-10-08). Todėl atsakovės UAB „Pokrypis“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad žemės sklypo nuomos sutartis yra visiškai legalus ir teisėtas sandoris, o apeliantės nenurodė apeliaciniame skunde jokių dėmesio vertų argumentų, kurie sudaro pagrindą taikyti nuomos sutarčiai CK 1.80 str. 1 d. nuostatas ir laikyti ją negaliojančia.
Bylos duomenimis, apeliantės jokių sutartinių santykių su žemės savininku (valstybe) neturi, todėl nebūdamos žemės sklypo sutarties šalimi, negali keisti (žemės nuomos sutarties) šalių sutarimo dėl žemės sklypo nuomos sąlygų, taip pat ir sutarties termino ir prašyti pripažinti sandorio šalių susitarimą negaliojančiu (CK 1.79 str.).
CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad žemės sklypo nuomos sutarties 20 p. nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta prieš terminą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Taip pat negalima pripažinti apeliančių skundo motyvų teisingais, kad ginčo žemės sklypo sutartis nustojo galioti vien dėl to, kad dalis pastatų, esančių ginčo sklype, buvo perleisti kitam asmeniui, nes to nenumato įstatymas (CK 6.562 str.). Bendrosios sutarčių pabaigą reglamentuojančios civilinės teisės normos leidžia sutartį nutraukti tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, jeigu realiai atsiranda sutarties nutraukimo pagrindą sudarančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvo susitarta kitaip, nei šį klausimą reglamentuoja įstatymai (sutarties 20 p.), todėl sutartis laikoma galiojančia, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Pokrypis“ pardavė dalį pastatų, esančių ginčo žemės sklype, ar naudoja esančius ginčo žemės sklype pastatus savo poreikiams tenkinti. Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad ginčo santykiams netaikytinos CK 6.562 str. nuostatos, nes tai prieštarauja CK PĮĮĮ 2 str., 45, 46 str. nuostatoms.
Pagrįstai atsakovės UAB „Pokrypis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad apeliančių teisės nėra pažeidžiamos, nes įsigydamos joms šiuo metu priklausančias patalpas, jos įgijo teises ir pareigas į žemės sklypus, turėtus ankstesnių pastato savininkų. Apeliantės nevaržomai gali naudotis žemės sklypu, kuris nėra išnuomotas UAB „Pokrypis“. Bylos duomenimis, apeliančių norui sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis UAB „Pokrypis“ niekada neprieštaravo ir neprieštaraus. Jeigu ieškovėms ar tretiesiems asmenims reikės kokių nors sutikimų, tokių, kaip numatyta CK 6.394 str. 3 d. teisių į žemės sklypo nuomą įgyvendinimui, atsakovė UAB „Pokrypis“ tokius sutikimus išreikš įstatyme nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Pokrypis“ atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad apeliančių galėjimas ar negalėjimas sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis niekaip nepriklauso nuo atsakovės UAB „Pokrypis“ valios. Apeliantės, siekdamos sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, turėtų įgyvendinti savo teises sąžiningai, t. y. siekti įgyti nuomos teises į žemės sklypus tokios pat apimties, kaip ir buvę pastato dalių savininkai. Todėl pagrįstai atsakovės UAB „Pokrypis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad apeliančių teisių sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis galiojanti UAB „Pokrypis“ žemės sklypo nuomos sutartis nepažeidžia, o ginčas byloje vyksta dėl apeliančių noro įgyti į žemės sklypus didesnės apimties nuomos teises, nei prieš tai buvusių pastato savininkų.
Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovė be pagrindo pareiškė reikalavimą apeliaciniame skunde (2010-07-30) Kauno miesto savivaldybei, o ne Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nes žemės sklypas neperduotas patikėjimo teise valdyti Kauno miesto savivaldybei.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teismas išsamiai nurodė ieškovių reikalavimus (tiek ieškinio, tiek patikslinto ieškinio) ir paaiškinimus, kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauką, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kurios nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Todėl vien tas faktas, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, be ieškovių ieškinio, netenkino ir patikslinto ieškinio reikalavimų, nesudaro pagrindo teismo sprendimą panaikinti, nes tai draudžia įstatymas (CPK 328 str.).
Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje atsakovė UAB „Pokrypis“ ir valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei UAB „Pokrypis“ apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas G. N. (2 t., b. l. 183), atsakovė sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme 2 500 Lt (pinigų priėmimo kvitas Nr. 436145, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2010/26/1). Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Advokatas atsakovės UAB „Pokrypis“ vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 180-182), atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai teisėjų kolegijos pripažinti pagrįstais, jais vadovautasi šioje teisėjų kolegijos nutartyje. Taip pat advokatas atstovavo atsakovės UAB „Pokrypis“ interesams apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl atsakovei priteistinos 2 500 Lt advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes jos yra reikalingos ir atitinka advokato darbo sąnaudas šioje byloje (CPK 93 str., 98 str.).
Valstybė šioje byloje turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims (2 t., b. l. 175), jos sudaro 51,75 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) ir priteistinos iš apeliančių lygiomis dalimis iš kiekvienos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš kiekvienos atsakovės UAB „Šilko sandeliai“ (į. k. 135954990, Neries krantinė 16, Kaunas), UAB „Skinija“ (į. k. 133618635, Šilalės g. 14, Kaunas), UAB „Bitas“ (į. k. 132010683, Gaižiūnų g. 5, Kaunas), A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:
po 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Lt iš kiekvienos atsakovei UAB „Pokrypis“ (į. k. 188601998, Gaižiūnų g. 5, Kaunas);
po 12,94 (dvylika) Lt Valstybei.