Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, ruošdamasi nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje R. K. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, ir gautas jo prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam skirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 eur) bauda. Baudos sumokėjimas išdėstytas per 12 mėnesių. R. K. taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir automobilio konfiskavimas.

2020 m. gegužės 13 d. gautas kaltinamojo prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme. 2020 m. gegužės 15 d. gautas dar vienas kaltinamojo prašymas – atšaukti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamasis R. K. teigia suklydęs, ir dėl įstatymų nesupratimo supanikavęs ir dėl to paprašęs surengti nagrinėjimą teisme. Pasitaręs su advokatu suprato padaręs klaidą, ir sutinka su baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK) nereglamentuoja situacijos, kai kaltinamasis po baudžiamojo įsakymo priėmimo pateikia prašymą atsiimti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas teisme galimas ir teismo iniciatyva, tačiau po baudžiamojo įsakymo priėmimo galimas tik kaltinamojo prašymu. Nepasinaudojus šia teise baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Taigi po baudžiamojo įsakymo priėmimo tolimesnis baudžiamasis procesas galimas išimtinai tik kaltinamojo iniciatyva. Kaltinamajam nebeišreiškiant tokio iniciatyvos, tolimesnis procesas tampa savitikslis. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 425 straipsnio 4 dalimi, surengęs bylos nagrinėjimą teisme kaltinamojo prašymu gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, taigi kaltinamojo padėtis gali būti ir pabloginta. Tokiu atveju, nesuteikiant kaltinamajam teisės atsiimti prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, užkertamas kelias jam sutikti su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nors BPK ir nereglamentuoja situacijos dėl prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme atšaukimo, teismas sprendžia, kad tokią situaciją iš esmės galima prilyginti apeliacinio skundo atšaukimui (BPK 316 straipsnio 1 dalis). Kai byloje apeliacinį skundą paduoda tik nuteistasis, procesas taip pat vyksta tik jo iniciatyva, ir jam skundą atšaukus, įstatymas imperatyviai numato, kad tolimesnis bylos nagrinėjimas nutraukiamas. Taikydamas teisės analogiją, teismas sprendžia, kad kaltinamasis turi teisę atšaukti ir prašymą surengti bylos nagrinėjimą teismo po baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl R. K. prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316, 425 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti kaltinamojo R. K. prašymą ir procesą dėl R. K. prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.