- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2-10486-615/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui G. B., suinteresuotam asmeniui R. Š., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant R. Š. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. B. priėmė palikimą po mamos B. B. mirties, mirė 2013-08-23, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškimas grindžiamas tuo, kad 2013-08-23 mirė pareiškėjo motina B. B.. Ji mirė būdama išsituokusi maždaug prieš 45 metus. Iki mirties pareiškėjas gyveno su motina (duomenys neskelbtini). 2000-11-29 motina buvo surašiusi testamentą, kurio ji nepanaikino ir nepakeitė. Po mamos mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame bute, jam atiteko ir asmeniniai jos daiktai: nuotraukos, baldai, knygos ir kiti namų apyvokos reikmenys. Po mamos mirties jis buvo sukrėstas morališkai, be to nebūdamas teisininkas klaidingai įsivaizdavo terminą palikimui priimti.
Posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad ginčų dėl palikimo kilę nebuvo. Jis gyvena bute, tvarko turtą, juo naudojasi, moka mokesčius, moka už komunalinius patarnavimus
Suinteresuotas asmuo R. Š. su pareiškimu sutinka.
Sutikimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas gyveno su mama ir po mamos mirties naudojosi baldais, kitais namų apyvokos reikmenimis, juos prižiūrėjo.
Posėdžio metu papildomai nurodė, kad tvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Išnagrinėjus civilinę bylą, išklausius šalių paaiškinimų bei susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas G. B. ir suinteresuotas asmuo R. Š. yra 2013-08-23 mirusios B. B. vaikai (b.l. 11, 12, 14, 15). B. B. mirė išsituokusi (b.l. 6). B. B. turėjo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Iš pažymos apie asmens deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą matyti, kad B. B. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Po B. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (b. l. 9). B. B. buvo sudariusi 2000-11-29 testamentą, kuriuo visą turtą paliko vaikams G. B. ir R. Š. (b.l. 13).
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.).
Pareiškėjas G. B. ir suinteresuotas asmuo R. Š.– palikėjos B. B. vaikai, paveldintys kaip pirmosios eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnis). Pareiškėjas G. B. po palikėjos B. B. mirties per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė. Notaro pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po B. B. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau, pareiškėjas G. B. motinos palikėjos B. B. palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą visą turtą, t.y. nuotraukas, knygas, baldus, namų apyvokos daiktus, kitą turtą. Be to, G. B. vykdė visas su palikėjos B. B. turtu susijusias prievoles, t.y. mokėjo mokesčius už butui tiektas paslaugas. Tai, kad pareiškėjas palikėjos turtą valdė ir juo naudojosi patvirtina ne tik pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. Š. paaiškinimai, tačiau ir liudytojo E. Š. parodymai (CPK 177 str., 189 str.). Liudytojas E. Š. parodė, kad jis yra suinteresuoto asmens R. Š. vyras. Liudytojas nurodė, kad pareiškėjas priėmė mamos palikimą, gyveno ir gyvena motinos gyvenamojoje patalpoje, ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra. G. B. nepertraukiamai gyveno kartu su palikėja B. B., kuri buvo jo motina ir kuri buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą faktinės savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bute, kuris nuosavybės teise priklausė jai asmeniškai. Po palikėjos B. B. mirties jos daiktus perėmė ir disponavo jais pareiškėjas. Ginčo dėl palikimo nėra. Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl palikimo priėmimo faktą turi tvirtinti teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi suinteresuotas asmuo R. Š. visiškai sutinka su pareiškimu. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. B. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos B. B. 2013-08-23 mirties, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos B. B., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-08-23 mirties, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.