Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-146-602-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-146-602-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02941-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, R. C.
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-602/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02941-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, R. C. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, kurį 2010 m. lapkričio 4 d. patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 ir įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešąjį administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą; 2) panaikinti Tarnybos 2010 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282 ir įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešąjį administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugsėjo 24 d. skundą.

2011 m. gegužės 4 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės; 2) panaikinti skundžiamą 2010 m. rugsėjo 14 d. Tarnybos aktą Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 ir įpareigoti Tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) įpareigoti atsakovus, vadovaujantis tarnybinio bendradarbiavimo principu, pabaigti 1992 metais prasidėjusius civilinius santykius dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išduodant nuosavybės dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: pateikti patikslintą skundą su konkrečiais reikalavimais bei nurodyti, ar jis atsisako 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi priimto reikalavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 30 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės; 2) patenkinti skundą ir įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą bei panaikinti skundžiamą 2010 m. rugsėjo 14 d. Tarnybos aktą Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177; 3) įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugsėjo 24 d. skundą bei panaikinti 2010 m. spalio 6 d. Tarnybos sprendimą Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282; 4) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti savo prievolę pagal sudarytą sandorį ir prisiimtus įsipareigojimus dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, paruošti visus reikalingus planavimo dokumentus ar/ir imtis visų įstatymu nustatytų priemonių apsaugoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gyventojos G. K. nuosavybės teises, apginti teisėtą 2000 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 1702V, kuris buvo panaikintas neteisėtu, galimai prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktu – 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus 3 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003; 5) įpareigoti Tarnybą pabaigti 1992 metais prasidėjusius civilinius santykius ir įvykdyti valstybės prievolę (techninį darbą) – dviejų namų valdos savininkų, turinčių bendrą kiemą, žemės sklypo bendras plotas 3166 kv. m, nuosavybės dokumentų forminimą, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį: a) įpareigoti Tarnybą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus su G. K. 1729 kv. m asmeninio naudojimo žemės ir 80 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį; b) įpareigoti Tarnybą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus su R. C. 1278 kv. m ploto asmeninio naudojimo žemės ir 79 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį; 6) įpareigoti atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybę, vadovaujantis tarnybinio bendradarbiavimo principu, kartu imtis visų įstatymu nustatytų priemonių, kad būtų pabaigti 1992 metais prasidėję civiliniai santykiai su valstybe dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo; 7) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė), kaip valdžios ir viešojo administravimo aktų įgyvendinimo kontrolės subjektą, tinkamai atlikti viešą administravimą, įvykdyti savo kompetencijos ribose pavestas funkcijas: a) tinkamai įvykdyti viešojo administravimo kontrolės funkciją, koordinuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės veiklą, įvykdyti atsiradusią valstybės prievolę vykdant žemės reformą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės dokumentų forminimo; b) tinkamai įvykdyti viešojo administravimo veiklą – tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 94 straipsnio 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus, todėl įpareigoti Vyriausybę sureaguoti į informaciją ir faktinius duomenis apie nusikalstamą veiklą ir korupciją dėl valstybės turto grobstymo stambiu mastu, esančius ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo neteisėtą nutraukimą pažeidžiant Konstitucijos 14 straipsnį – lietuvių kalbos principą; c) tinkamai įvykdyti viešojo administravimo funkciją – konstitucinės santvarkos įgyvendinimą, imtis įstatymų nustatytų priemonių atsižvelgiant į prokuratūros neteisėtus veiksmus ir neveikimą, Konstitucijos pažeidimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-6-064-04, t. y. Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, principo „valstybės kalba – lietuvių kalba“ pažeidimą, bei atsižvelgiant į teisės aktų prieštaravimą Konstitucijai; d) užtikrinti, kad atsakovai tinkamai atliktų viešą administravimą, įvykdytų savo kompetencijos ribose pavestas funkcijas, tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, Konstitucijos 23 straipsnį, Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinį įstatymą, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 260 Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai, sprendžiant namų valdai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ne žemės ūkio paskirčiai klausimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti V. K. patikslintų skundų, gautų teisme 2011 m. gegužės 4 d. ir 2011 m. gegužės 30 d., reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovus, vadovaujantis tarnybinio bendradarbiavimo principu, pabaigti 1992 m. prasidėjusius civilinius santykius dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išduodant nuosavybės dokumentus; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti savo prievolę pagal sudarytą sandorį ir prisiimtus įsipareigojimus dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, paruošti visus reikalingus planavimo dokumentus ar/ir imtis visų priemonių apsaugoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gyventojos G. K. nuosavybės teises, apginti teisėtą 2000 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 1702V, kuris buvo panaikintas neteisėtu, galimai prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktu – 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus 3 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003; 3) įpareigoti Tarnybą pabaigti 1992 m. prasidėjusius civilinius santykius ir įvykdyti valstybės prievolę (techninį darbą) – dviejų namų valdos savininkų, turinčių bendrą kiemą, žemės sklypo bendras plotas 3166 kv. m, nuosavybės dokumentų forminimą, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį: a) įpareigoti Tarnybą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus su G. K. 1729 kv. m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį; b) įpareigoti Tarnybą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus su R. C. 1278 kv. m ploto asmeninio naudojimo žemės ir 79 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį; 4) įpareigoti atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybę, vadovaujantis tarnybinio bendradarbiavimo principu, kartu imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų pabaigti 1992 m. prasidėję civiliniai santykiai su valstybe dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo; 5) įpareigoti atsakovą Vyriausybę, kaip valdžios ir viešojo administravimo aktų įgyvendinimo kontrolės subjektą, tinkamai atlikti viešą administravimą, įvykdyti savo kompetencijos ribose pavestas funkcijas: a) tinkamai įvykdyti viešojo administravimo kontrolės funkciją, koordinuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės veiklą, įvykdyti atsiradusią valstybės prievolę vykdant žemės reformą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės dokumentų forminimo; b) tinkamai įvykdyti viešojo administravimo veiklą – tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus, todėl įpareigoti Vyriausybę sureaguoti į informaciją ir faktinius duomenis apie nusikalstamą veiklą ir korupciją dėl valstybės turto grobstymo stambiu mastu, esančius ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo neteisėtą nutraukimą pažeidžiant Konstitucijos 14 straipsnį – lietuvių kalbos principą; c) tinkamai įvykdyti viešojo administravimo funkciją – konstitucinės santvarkos įgyvendinimą, imtis įstatymų nustatytų priemonių atsižvelgiant į prokuratūros neteisėtus veiksmus ir neveikimą, Konstitucijos pažeidimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-6-064-04, t. y. Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, principo „valstybės kalba – lietuvių kalba“ pažeidimą, bei atsižvelgiant į teisės aktų prieštaravimą Konstitucijai; d) užtikrinti, kad atsakovai tinkamai atliktų viešą administravimą, įvykdytų savo kompetencijos ribose pavestas funkcijas, tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, Konstitucijos 23 straipsnį, Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos ir sąlygų apribojimų konstitucinį įstatymą, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 260 Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai, sprendžiant namų valdai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ne žemės ūkio paskirčiai klausimą.

Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė, kad byla nagrinėtina pagal 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi priimtus pareiškėjo reikalavimus: įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą bei panaikinti skundžiamą 2010 m. rugsėjo 14 d. Tarnybos aktą Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177; įpareigoti Tarnybą tinkamai atlikti viešą administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugsėjo 24 d. skundą bei panaikinti 2010 m. spalio 6 d. Tarnybos sprendimą Nr. 3B-(3. 5)-K-798/2-1282.

III.

Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą.

IV.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pateikti įrodymus, patvirtinančius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties gavimo datą, taip pat išaiškinta teisė pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, prašyme nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

2011 m. lapkričio 15 d. gautas V. K. rašytinis pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad gavo skundžiamą nutartį 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu. Tai matyti iš 2011 m. birželio 6 d. 13 val. padaryto įrašo ant administracinės bylos Nr. AS146-602/2011 trečio tomo viršelio vidinės pusės, 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdžio protokolo (III t., b. l. 128) ir garso įrašo. Mano, kad minėti įrodymai patvirtina, jog jis gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį 2011 m. birželio 6 d. 13 val. Todėl atskirasis skundas buvo paduotas nepraleidus apskundimo termino. Jeigu teismas pripažintų, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, prašo šį terminą atnaujinti. Termino praleidimo priežastimis įvardija įtampą, susidariusią dėl valdžios institucijų neveikimo, pareigų neatlikimo, nereagavimo į jo pareiškimus apie nusikalstamą veiklą ir korupciją, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, viešo intereso pažeidimą, Konstitucijos ir konstitucinės santvarkos pažeidimą ir kt. Taip pat teigia, kad ruošė medžiagą kitiems teisminiams procesams, susijusiems su administracinės bylos Nr. AS146-602/2011 nagrinėjimu, t. y.: civilinei bylai Nr. 2SA-235-275/2011 ir civilinei bylai Nr. 2-193-10/2003.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirąjį skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 3 dalimi, jeigu skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo priimta 2011 m. birželio 2 d. rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant (III t., b. l. 106-107). Pareiškėjo ranka padarytas įrašas ant administracinės bylos trečio tomo viršelio vidinės pusės ir 2011 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio protokolas (III t., b. l. 128) patvirtina pareiškėjo teiginį, kad jis gavo skundžiamos nutarties nuorašą 2011 m. birželio 6 d. Taigi, terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. birželio 6 d. Vadovaujantis aukščiau paminėta ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi ir ABTĮ 66 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų skaičiavimą, nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2011 m. birželio 2 d. nutarties turėjo būti paduotas teismui iki 2011 m. birželio 13 d. įskaitytinai. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą teismui 2011 m. birželio 14 d. (III t., b. l. 135-150). Todėl konstatuotina, kad atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

ABTĮ 148 straipsnyje inter alia nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad prašymas atnaujinti terminą turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais termino praleidimo priežasčių buvimą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pažymėtina, kad praleisto procesinio termino atnaujinimas yra priskiriamas teismo diskrecijai (teisei), o ne pareigai. Teismas vertina, kokias priežastis pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, o kokias – ne, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad praleido atskirojo skundo padavimo terminą dėl įtampos, kurią jis patyrė dėl valdžios institucijų neveikimo, nereaguojant į jo pareiškimus apie padarytus pažeidimus, taip pat dėl to, kad jis ruošė medžiagą kitiems teisminiams procesams, susijusiems su šios administracinės bylos nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatuoja, kad šios aplinkybės yra iš esmės subjektyvaus pobūdžio, kadangi apibūdina pareiškėjo emocinę psichologinę būseną, taip pat jo nesugebėjimą efektyviai organizuoti savo laiką (t. y. iš esmės byloja apie pareiškėjo netinkamai pasirinktą elgesio būdą). Todėl negalima daryti išvados, kad šios aplinkybės objektyviai kliudė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą atskiruoju skundu. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tai, kad jis iš tikrųjų tuo pačiu metu turėjo rinkti medžiagą kitose civiline tvarka nagrinėjamose bylose, taip pat renkamos medžiagos apimtį.

Pažymėtina, kad įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo, įskaitant atskirojo skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta šios nutarties dalies dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą apskundimo tvarka ir terminas. Todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintas jo procesinių teisių įgyvendinimo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo padavimo terminą, galėjo veikti apdairiai ir rūpestingai, glaustai ir aiškiai išdėstydamas savo nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentus ir tokiu būdu laiku pateikdamas atskirąjį skundą teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių per ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą paduoti atskirąjį skundą teismui, tačiau jis to nepadarė. Kaip minėta, pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties panaikinimo paduotas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (praleidus įstatymo nustatytą terminą), dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą netenkintinas, atskirąjį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p., 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas