- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2-997-840/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- R. Č., Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinės mokyklos
- Advokatai
- Jurgita Lučinskaitė
- Kategorijos
- 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės S. Č. atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei, atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovei A. P. ir trečiajam asmeniui R. Č.,
nedalyvaujant ieškovei S. Č. ir trečiojo asmens Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinės mokyklos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. patikslintą ieškinį atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims R. Č. bei Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinei mokyklai dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims R. Č. bei Palomenės pagrindinei mokyklai prašydama teismo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.
Ieškovė S. Č. dėl pablogėjusios sveikatos į teismo posėdį neatvyko (b.l. 75, 22a). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (b.l. 69). Ieškovė yra atstovaujama advokatės Jurgitos Lučinskaitės, todėl ieškovės S. Č. dalyvavimas teismo posėdyje laikytinas tinkamu (Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 2 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovės S. Č. atstovė advokatė Jurgita Lučinskaitė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bei paaiškino, kad Kaišiadorių rajono Palomenės devynmetės mokyklos darbuotojų visuotinis susirinkimas 1992 m. sausį Kaišiadorių rajono Palomenės kolūkio skirtą dviejų kambarių butą naujame šešiabučiame name (šiuo metu, pasikeitus adresams, tai – (duomenys neskelbtini)) skyrė ieškovei S. Č.. 1994-01-03 ieškovei S. Č. buvo išduotas šių tarnybinių gyvenamųjų patalpų orderis Nr. 2 ir ieškovė S. Č. kartu su savo šeima: sutuoktiniu P. Č. (miręs 2000 m.) ir sūnumi, trečiuoju asmeniu šioje byloje, R. Č., apsigyveno šiame tarnybiniame bute. 1994 m. rugsėjį su ieškove S. Č. buvo sudaryta šių tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Tuo laikotarpiu asmenys, kurie nuomavo ne tarnybinius butus, galėjo lengvatinėmis sąlygomis juos privatizuoti. Tarnybinių butų privatizuoti nebuvo galima. Ieškovė S. Č. taip pat norėjo privatizuoti butą, todėl kreipėsi į Kaišiadorių rajono Palomenės seniūną A. K. dėl jai suteikto buto teisinio statuso pakeitimo. Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnas A. K. inicijavo ieškovei S. Č. suteikto buto išbraukimą iš tarnybinių patalpų fondo – 1996-05-09 raštu Nr. 287 kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės merą. 1996-05-15 Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnija, atstovaujama A. K., sudarė su ieškove S. Č. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, vadovaudamasi Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 151, 1996-05-15 protokolu Nr. 6, nors tarybos sprendimas Nr. 151 išbraukti iš tarnybinių patalpų kategorijos butą, kuriame gyveno ir iki šiol gyvena ieškovė S. Č., buvo priimtas 1996-05-30. Tokį sprendimą Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba priėmė vykdydama Lietuvos Respublikos 1992-09-25 nutarimą Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-29 nutarimo Nr. 495 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-02-22 nutarimo Nr. 119 redakcija) 9 p. bei Kaišiadorių rajono savivaldybės butų ir lengvatinių kreditų paskirstymo komisijos 1996-05-15 protokolu Nr. 6. Iš karto, t.y. 1996 m. vasarą, ieškovė S. Č. ranka surašė prašymą, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai komisijai, dėl jai suteikto buto privatizavimo ir, dalyvaujant liudytojoms L. Č. bei S. B., pateikė jį, taip pat kai kuriuos priedus – pažymą apie šeimos sudėtį, nuomos sutartį, tiesiai į Kaišiadorių rajono Palomenės seniūno A. K. rankas. Nors nei Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijoje, nei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje duomenų apie ieškovei S. Č. suteikto buto privatizavimą nėra, tačiau šį faktą patvirtina liudytojai L. Č., S. B. ir šiuo metu einantis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūno pareigas A. K.. Ieškovė S. Č. su sutuoktiniu P. Č. buvo sutarusi, jog butą privatizuos jos vardu, o ieškovės sūnus R. Č. jau tuo metu buvo vedęs ir tėvų namuose nebegyveno. Ieškovė S. Č. nuolat teiraudavosi Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijoje, kada ji galės privatizuoti butą, tačiau seniūnijos darbuotojai visada atsakydavo, kad jos prašymas perduotas Kaišiadorių rajono savivaldybei ir kad reikia laukti. 1998-07-01 ji dar kartą buvo pakviesta į Kaišiadorių rajono Palomenės seniūniją dar kartą pasirašyti nuomos sutartį. Tik vėliau ieškovė S. Č. sužinojo, kad kaip tik tą dieną įstatymas, leidžiantis privatizuoti butus, neteko galios. Paklausus, iš kur advokatei žinomos šios aplinkybės, advokatė Jurgita Lučinskaitė nurodė, jog tiesiogiai iš ieškovės S. Č. bei rašytinių įrodymų. Be to, šias aplinkybes patvirtina tretysis asmuo R. Č. ir liudytojai: L. Č., S. B. bei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnas A. K.. Be to, ieškovės atstovė advokatė nurodė, jog 1991 m. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01. Pagal šio įstatymo 1997-04-29 redakciją, jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą ne dėl savo kaltės įstatymo nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, galėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997-12-31. Ieškovės atstovė advokatė teisme tvirtino, kad ieškovė S. Č. turėjo teisę privatizuoti jai suteiktą butą, nes jai suteiktas butas iš tarnybinių butų fondo buvo išbrauktas 1996 m., t.y. dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Ginčo dėl to nėra. Esminis klausimas, ar ieškovė S. Č. buvo pradėjusi privatizavimo procedūrą. Atstovės nuomone, teisme įrodyta, kad ieškovė S. Č. jai suteikto buto privatizavimo procedūrą buvo pradėjusi – parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai komisijai prašymą su priedais dėl jai suteikto buto privatizavimo, nors ne tiesiai Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai komisijai, bet per Butų privatizavimo įstatymu įgaliotą privatizavimo procedūras vykdančią vietos savivaldos instituciją – savivaldybę, t.y. jos atstovą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūną A. K.. Pagal 1993-04-01 Seimo priimtą aktą dėl tokios komisijos sudarymo, buvo numatytas savivaldybės tarpininkavimas. Ieškovės atstovė, įvertinusi visas bylos aplinkybes, tvirtino, jog ne dėl jos atstovaujamosios – ieškovės S. Č., kaltės nebuvo baigta privatizavimo procedūra, o dėl atsakovo – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, kuris, vykdydamas Butų privatizavimo įstatymą, laiku neišnagrinėjo ieškovės S. Č. prašymo dėl buto privatizavimo ir neatliko įstatymu jam pavestų darbų – nepersiuntė ieškovės S. Č. prašymo adresatui – Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai komisijai. Ieškovė S. Č. turėjo pagrindą tikėti vietos savivaldos institucija, jog ši baigs pradėtą jai skirto buto privatizavimo procedūrą. Netinkamas atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Butų privatizavimo įstatymu įtvirtintų pareigų vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių gyvenamąsias patalpas privatizuoti pageidavusiai ir pageidaujančiai ieškovei S. Č..
Šalies argumentai
Tretysis asmuo R. Č. su ieškovės S. Č. patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad 1992 m. buvo skirstomi kolūkio butai, jų gavo ir Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinė mokykla, kuri vieną iš jų skyrė jo motinai – ieškovei S. Č.. Nuo tada ieškovė S. Č. vis siekė privatizuoti gautą butą, bet seniūnijoje vis jai atsakydavo, kad vėliau. Jam vedus, visus buto privatizavimo reikalus ieškovė S. Č. jau tvarkė su jo sutuoktine L. Č.. 1996 m. buvo sužinota, kad ieškovei S. Č. skirtą butą jau galima privatizuoti. Jam žinoma, kad buvo nuspręsta butą privatizuoti ieškovės S. Č. vardu, taip nusprendė abu jo tėvai, t.y. ieškovė S. Č. ir jos sutuoktinis P. Č., kuris 2000 m. mirė.
Trečiojo asmens Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinės mokyklos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai (b.l. 73). Gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 74), nurodant, jog su ieškovės S. Č. patikslintu ieškiniu tretysis asmuo visiškai sutinka.
Atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė A. P. patvirtino, kad 1992 m. ieškovė S. Č. iš Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinės mokyklos gavo tarnybinį butą, kuris tuo metu pagal Butų privatizavimo įstatymą negalėjo būti privatizuotas, t.y. buvo įtrauktas į neprivatizuotinų butų sąrašą. Tačiau 1996 m. ieškovei suteiktas butas buvo išbrauktas iš tarnybinių butų fondo ir ieškovė iki 1998-07-01 galėjo jį privatizuoti, t.y. pagal Butų privatizavimo įstatymą ieškovė S. Č. buvo tinkamas subjektas, o jai suteiktas butas – tinkamas objektas, tačiau tik išimties tvarka gavusi Lietuvos Respublikos Seimo sudarytos komisijos leidimą. Jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovė S. Č. pradėjo privatizavimo procedūrą teismui nepateikta, tačiau, išklausius bylos nagrinėjimo metu liudytojų paaiškinimus, ypač šiuo metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūno pareigas einančio A. K., kuris patvirtino ieškovės S. Č. prašymo dėl buto privatizavimo pateikimo ir įteikimo jam faktą, atsakovo atstovė A. P. pareiškė, jog dėl ieškovės S. Č. patikslinto ieškinio dėl teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo patenkinimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. Č. nurodė, kad ji nuo 1993 m. yra ieškovės S. Č. marti ir trečiojo asmens R. Č. sutuoktinė, bei paaiškino, kad ieškovė S. Č. gyveno tarnybiniame bute. Vykstant privatizacijai, ir ji, ir jos anyta – ieškovė S. Č., domėjosi, o kaip bus su tarnybiniais butais. Atsakymas buvo vienareikšmis – tarnybinių butų privatizuoti negalima. 1996 m. seniūnas A. K. informavo jas, kad jau keičiasi ieškovei suteikto tarnybinio buto statusas, dėl ko su ieškove ir buvo perrašyta buto nuomos sutartis. Seniūnas taip pat informavo ir apie tai, ieškovei suteiktą butą jau galima privatizuoti. Tų pačių metų vasarą – liepos mėnesį, ieškovė S. Č. kartu su ja ir kaimyne S. B., kuriai taip pat buvo suteiktas tarnybinis butas ir kuriam taip pat buvo pakeistas teisinis statusas, ranka surašė prašymą Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai komisijai dėl leidimo privatizuoti butą. Tą prašymą su priedais: orderiu, buto skyrimą patvirtinančiais dokumentais, buto nuomos sutartimis, ieškovė S. Č. kartu su ja ir kaimyne S. B., kuri taip pat buvo surašiusi savo prašymą dėl jai skirto buto privatizavimo, nunešė į Palomenės seniūniją ir padavė seniūnui A. K.. Paklausta, kodėl Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai komisijai adresuotą prašymą ieškovė S. Č. pateikė seniūnui, o ne Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai komisijai, liudytoja L. Č. atsakė, jog dėl to, kad seniūnas joms leidęs tokį prašymą paduoti jam, t.y. per jį. Ieškovė S. Č. pasitikėjo valdžios atstovu ir pateikė prašymą per žemiausią valdymo grandį. Po kurio laiko ir ieškovė S. Č., ir ji, ir po vieną, ir kartu, domėjosi pas seniūną, kaip tvarkosi ieškovei skirto buto privatizavimo reikalai. Seniūnas A. K. joms sakęs, kad ieškovės S. Č. prašymą dėl buto privatizavimo jis nuvežė į Kaišiadorių rajono savivaldybę, kad reikia laukti atsakymo ir kad reikia teirautis savivaldybėje. Tada jos: ieškovė S. Č. kartu su ja ir kaimyne S. B., nuvažiavo į savivaldybę pasiteirauti, užėjo pas tarnautoją, kuri joms paaiškinusi, kad jai žinomas jų reikalas, kad ne viskas taip greitai sprendžiasi, kad reikia laukti.
Apklausta liudytoja S. B. nurodė, jog ji yra ieškovės S. Č. kaimynė ir buvusi bendradarbė bei paaiškino, kad ir jai, ir ieškovei S. Č. tuo pat metu Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinė mokykla suteikė tarnybinius butus. 1996 m. ieškovės S. Č. butas, kaip ir jos, buvo išbrauktas iš tarnybinių butų ir tapo paprastu gyvenamuoju butu, kurį jau buvo galima privatizuoti. Tų pačių metų liepą ieškovė S. Č., jos marti L. Č. ir ji, visos kartu, pasitardamos, laisva forma, ranka surašė prašymus Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės komisijai dėl leidimo privatizuoti butus, t.y. ieškovė S. Č. surašė prašymą dėl jai skirto buto, o ji – dėl jai. Prie prašymo ir ji, ir ieškovė pridėjo joms atrodančių reikšmingais dokumentų kopijas. Nežinodamos, kur joms siųsti šiuos prašymus, kreipėsi per tarpininką, t.y. ir ji, ir ieškovė S. Č. Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės komisijai adresuotus prašymus su priedais padavė Palomenės seniūnui A. K., paties seniūno patarimu, o seniūnas juos perdavė Kaišiadorių rajono savivaldybei. Ir ji, ir ieškovė S. Č., kartu, ar po vieną, ar su ieškovės S. Č. marčia L. Č., vis užeidavo pas seniūną pasiteirauti. Iš pradžių seniūnas liepdavo laukti, o po kurio laiko – teirautis savivaldybėje. Tada jos: ji, ieškovė S. Č. kartu su savo marčia, nuvažiavo į savivaldybę pasiteirauti, užėjo pas tarnautoją, kuri joms paaiškinusi, kad reikia laukti. Iš pokalbio su tarnautoja, ji supratusi, kad tarnautojai žinoma apie kokius prašymus jos pas ją teiraujasi ir kad ir jos, ir ieškovės S. Č. prašymai Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės komisijai dėl leidimo privatizuoti butus savivaldybėje buvo.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, jog jis nuo 1995 m. pavasario iki šiol eina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūno pareigas. Tuo metu, kai jis pradėjo eiti šias pareigas, jo seniūnijoje buvo tik du tarnybiniai butai, suteikti mokytojoms, t.y. ieškovei S. Č. ir S. B.. Jos teiravosi jo, ar galima būtų kaip nors šiuos butus privatizuoti. Tada jis oficialiu raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės merą dėl šių butų teisinio statuso pakeitimo. 1996 m. buvo priimtas savivaldybės tarybos sprendimas – ieškovei S. Č. ir S. B. suteiktų butų teisiniai statusai pakeisti. Tokiu būdu ieškovė S. Č. jau galėjo jai skirtą butą privatizuoti. Tada ieškovė S. Č. kartu su marčia L. Č. ir kaimyne S. B. pateikė jam surašytus prašymus su priedais, adresuotus Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijai dėl leidimo privatizuoti šiuos butus. Jis pateiktus prašymus paėmė, juos užregistravo Gaunamų dokumentų žurnale ir nuvežė į Kaišiadorių rajono savivaldybę – perdavė tais klausimais dirbančiam tarnautojui – Vietinio ūkio skyriaus specialistei B. K.. Ar dar kartą reikėjo šiuos prašymus registruoti savivaldybėje, jis nežino, nes Palomenės seniūnija yra ir buvo Kaišiadorių rajono savivaldybės, jos administracijos padalinys, tai dokumentai cirkuliavo vietos savivaldos institucijos/įstaigos viduje. Liudytojas tvirtino, kad jis savo pareigą atliko – perdavė ieškovės S. Č. pateiktą prašymą privatizuoti butą kompetentingam asmeniui, kuris turėjo parengti prie prašymo reikiamus dokumentus ir prašymą kartu su priedais persiųsti, o ar ieškovės prašymas buvo perduotas adresuotai privatizavimo komisijai, jis nežino. Vėliau, jis keletą kartų pas tarnautoją teiravęsis, ji jam atsakiusi, kad dar nieko neišspręsta. Tada jis pasiūlęs ieškovei S. Č., taip pat ir S. B. dėl visų klausimų dėl buto privatizavimo tiesiogiai teirautis savivaldybėje. Šiuo metu jam žinoma, kad ieškovės S. Č. suteikto buto privatizavimo dokumentai Kaišiadorių rajono savivaldybėje nerasti. Deja, seniūnijoje nėra išlikęs 1996 m. Gaunamų dokumentų žurnalas.
- pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2011-04-12 pažymą ir pagal registracijos spaudą ieškovei S. Č. išduotame Lietuvos Respublikos piliečio pase (b.l. 21-22) ieškovė S. Č. nuo 1975-06-05 gyvena Palomenės kaime, Palomenės seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje;
- pagal įrašus ieškovei S. Č. išduotame Socialinio draudimo pažymėjime (b.l. 23-24) ieškovė S. Č. nuo 1962-09-01 iki 2002-10-04 dirbo Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinėje mokykloje mokytoja;
- Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės Palomenės kolūkis 1992-02-12 raštu Nr. 21 informuoja Palomenės devynmetės mokyklos direktorę, jog Palomenės kolūkio laikinoji administracija mokyklos darbuotojams naujame šešių butų gyvenamajame name skiria du butus: dviejų ir trijų kambarius, bei prašo juos paskirstyti savo nuožiūra (b.l. 9);
- Palomenės devynmetė mokykla 1992-01-15 raštu informuoja Palomenės apylinkės viršaitę, jog Palomenės devynmetės mokyklos darbuotojų visuotinis susirinkimas kolūkio skirtus du butus naujame šešiabučiame name vienabalsiai paskyrė ieškovei S. Č. (dviejų kambarių butą) ir S. B. (trijų kambarių butą) (b.l. 8);
- Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės viršaitis 1994-01-03 išdavė ieškovei S. Č. Tarnybinės gyvenamosios patalpos orderį Nr. 2 (b.l. 10), kuriuo leido ieškovei apsigyventi tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu: Kaišiadorių rajonas, Palomenės kaimas, namo Nr. (duomenys neskelbtini), butas nenurodytas, turinčioje 55,55 kv.m. gyvenamojo ploto. Orderio išdavimo pagrindas – Palomenės apylinkės viršaičio 1994-01-03 potvarkis Nr. 2. Ieškovės S. Č. šeima, kurios nariai įregistruojami šioje tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, susideda iš dviejų asmenų: vyro – P. Č., M., gim. 1941 m., ir sūnaus – R. Č., P., gim. 1969 m.;
- pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2011-05-12 pažymą ir mirties liudijimą P. Č., gim. 1941 m., nuo 1978-05-04 gyveno Palomenės kaime, Palomenės seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, mirė 2000-03-07 (b.l. 26, 29);
- pagal santuokos liudijimą R. Č. 1993-08-28 vedė L. R., po santuokos – Č. (b.l. 33);
- Palomenės apylinkės viršaitis (nuomotojas), vadovaudamasis 1994-01-03 potvarkiu Nr. 2, 1994-09-06 su ieškove S. Č. (nuomininku), sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį, kuria nuomininkui suteiktos jo darbo laikotarpiui nuolatinai mokant kas mėnesį po 5,55 Lt dviejų kambarių, 55,55 kv.m. bendrojo (naudingo) ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos Palomenės kaime (b.l. 11);
- Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-07-04 įsakymu Nr. 350 (b.l. 12) leista Palomenės seniūnijai Palomenės kaime Palomenės seniūnijoje teisiškai registruoti šešių butų name butą Nr. 5 – 27,38 kv.m. gyvenamojo ir 51,64 kv.m. bendrojo plotų;
- Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnas A. K. 1996-05-09 raštu Nr. 287 kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės merą prašydamas panaikinti tarnybinių butų statusą šiems butams: dviejų kambarių butui, bendras naudingas plotas 55,55 kv.m., gyvena ieškovė S. Č.; trijų kambarių butui, bendras naudingas plotas 69,48 kv.m., gyvena S. B.. Butai yra Palomenės kaime, šešių butų gyvenamajame name (b.l. 13);
- Butą eksploatuojančios organizacijos – Palomenės seniūnijos, atstovas – Palomenės seniūnas A. K. (nuomotojas), vadovaudamasis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 151 ir 1996-05-15 protokolu Nr. 6, 1996-05-15 su ieškove S. Č. (nuomininku), sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kuria nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui suteikta 27,38 kv.m. gyvenamojo ploto gyvenamoji patalpa Palomenės kaime, Palomenės seniūnijoje (b.l. 14-15). Ieškovei S. Č. suteikta 51,64 kv.m. bendro ploto gyvenamoji patalpa, turinti du kambarius, kurių gyvenamasis plotas – 27,38 kv.m. (vienas kambarys – 11,54 kv.m; antras – 15,84 kv.m.), 8,93 kv.m virtuvę, 2,58 kv.m. vonią, 1,35 kv.m. tualetą ir 9,42 kv.m. koridorių. Gyvenamasis namas atiduotas naudoti 1994 m. sausį (b.l. 15);
- Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, vykdydama Lietuvos Respublikos 1992-09-25 nutarimą Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-29 nutarimo Nr. 495 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-02-22 nutarimo Nr. 119 redakcija) 9 p. bei Kaišiadorių rajono savivaldybės butų ir lengvatinių kreditų paskirstymo komisijos 1996-05-15 protokolu Nr. 6, 1996-05-30 sprendimu Nr. 151 (12 posėdis) nusprendė išbraukti iš tarnybinių patalpų kategorijos du butus, esančius Palomenės kaime, Palomenės seniūnijoje: vienas butas, kurio naudingas plotas 55,55 kv.m. (gyventoja ieškovė S. Č.), ir antras butas, kurio naudingas plotas 69,48 kv.m. (gyventoja S. B.) (b.l. 16);
- Butą eksploatuojančios organizacijos – Palomenės seniūnijos, atstovas – Palomenės seniūnas A. K. (nuomotojas), vadovaudamasis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 1996-05-15 sprendimu Nr. 151, protokolu Nr. 6, 1998-07-01 su ieškove S. Č. (nuomininku), sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kuria nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui suteikta 51,64 kv.m. bendrojo (naudingo) ploto Kaišiadorių rajono Palomenės kaime, Medinų gatvėje, namo Nr. ir butas nenurodyti. Gyvenamasis namas priklauso Palomenės seniūnijai. Gyvenamoji patalpa 51,64 kv.m. bendro ploto, turinti du kambarius, kurių gyvenamasis plotas – 27,38 kv.m. (vienas kambarys – 11,54 kv.m; antras – 15,84 kv.m.), 8,93 kv.m virtuvę, 2,58 kv.m. vonią, 9,42 kv.m. koridorių. Gyvenamasis namas atiduotas naudoti 1994 m. sausį (b.l. 17-19);
- Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2011-03-09 raštu Nr. (3.9-V11)-3-74 informavo ieškovės S. Č. įgaliotą asmenį, jog šiuo metu ieškovės S. Č. butas gali būti privatizuotas tik teismo sprendimu, pripažinus teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (b.l. 20);
- pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2011-11-09 raštą Nr. SD-197 rašytinių duomenų apie buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), privatizavimą nėra. 1996 m. Gaunamų ir siunčiamų raštų registracijos žurnalai sunaikinti (b.l. 76);
- 2011-04-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ieškovė S. Č. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 25);
- ieškovė S. Č. įsiskolinimų už jai suteiktą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nei nuomotojui – Kaišiadorių rajono savivaldybei, nei elektrą teikiančiai įmonei AB LESTO, nei vandenį teikiančiai įmonei UAB Kaišiadorių vandenys, neturi (b.l. 30-32);
- pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (b.l. 77-78) butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė. Nuo 1995 m. iki 2010 m. šis butas buvo Lietuvos Respublikos nuosavybė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos valdomas patikėjimo teise.
Civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.
1991-05-28 priimtame Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas), galiojusiame iki 1998-07-01, buvo apibrėžtas nustatytos valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarkos tikslas ? Lietuvos Respublikos gyventojams ir iš buvusios SSRS respublikų į Lietuvą grįžtantiems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti teisę įsigyti vieną naudojamą gyvenamąjį būstą ? iš valstybės (savivaldybės) nuomojamas gyvenamąsias patalpas, itin palankiomis sąlygomis (pirkti už mažą kainą arba gauti neatlygintinai), t.y. privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada privatizavimas negalimas (2, 4, 6, 7, 9 str.).
Sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai. Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui, tačiau dėl tam tikrų priežasčių neįgyvendintos.
Sprendžiant klausimą dėl asmens teisės privatizuoti butą, būtina nustatyti Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas tokias privatizavimo sąlygas:
- ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti butą, t.y. ieškovė yra tinkamas subjektas (4 str.);
- ar gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuotos, t.y. gyvenamosios patalpos yra tinkamas privatizavimo objektas (2-3 str.);
- ar ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (1, 5, 10, 11 ir kiti str.).
Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 d. originalią redakciją šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. kovo 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Tai reiškia, kad vėliau pareiškę norą įsigyti būstą asmenys negalėjo pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir neįgijo tokios specialiuoju įstatymu nustatytos teisės. Taip pat su Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą. Tokią nuostatą šiuo klausimu patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. Be to, pagal Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. originalią redakciją pagal šį įstatymą nebuvo parduodami tarnybiniai butai. Tačiau vėlesnės Butų privatizavimo įstatymo 1 str. redakcijos (nagrinėjamu atveju aktualios įstatymo redakcijos po 1996-05-30, kai ieškovei S. Č. suteiktas butas buvo išbrauktas iš tarnybinių butų fondo) numatė, jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio įstatymo 1 str. 1 d. nustatytu laiku (iki 1992 m. kovo 1 d.) nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1996 m. gruodžio 12 d., po 1997-04-29 įstatymo redakcijos ir iki 1997 m. gruodžio 31 d. (1 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Seimas 1993-04-01 nutarimu Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ sudarė Valstybinę komisiją gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti. Pagal šį nutarimą valstybinio ir visuomeninio butų fondo (tarp jų buvusiojo) nuomotojai privalėjo priimti suinteresuotų asmenų pareiškimus ir apibendrintą medžiagą per vieną mėnesį nuo kreipimosi dienos pateikti Valstybinei komisijai. Be to, gyventojai galėjo kreiptis su pareiškimais ir tiesiogiai į valstybinę komisiją, kuri tokiu atveju įpareigodavo nuomotoją per vieną mėnesį pateikti reikalingą medžiagą valstybinei komisijai.
Šias nuostatas detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkio Nr. 290 P „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ vykdymo“ nuostatos.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles privatizavimą vykdė miestų, rajonų valdybų (savivaldybėms priklausančių namų, butų), įmonių, įstaigų, organizacijų (jų balanse esančių gyvenamųjų namų, butų) administracijos sudarytos tarnybos arba komisijos (2 p.).
Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal civilinio proceso įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie fakto buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu duotus ieškovės S. Č. atstovės Jurgitos Lučinskaitės, atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės A. P., trečiojo asmens R. Č. ir liudytojų L. Č., S. B. ir A. K. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė S. Č. pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo tinkamas privatizavimo subjektas ir jai suteiktas butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, nes dar Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, t.y. 1996-05-30, ieškovei S. Č. suteiktas tarnybinis butas buvo išbrauktas iš tarnybinių butų fondo ir su ieškove S. Č. tais pačias metais – 1996 m., buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis.
Sprendžiant, ar ieškovė S. Č., kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, atsižvelgtina į tai, kad teismui nepateikti jokie tiesioginiai rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tą aplinkybę, kad ieškovė S. Č. išreiškė valią jai suteiktą butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nepraleidusi Butų privatizavimo įstatyme numatyto termino. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijoje seniūnas A. K. pareiškė, kad 1996 m. ieškovė S. Č. įteikė jam, tuo metu taip pat einančiam Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūno pareigas, prašymą, adresuotą Valstybinei komisijai dėl jai suteikto buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad šį ieškovės S. Č. prašymą jis užregistravo seniūnijoje gaunamų dokumentų registracijos žurnale, kuris šiuo metu nėra išlikęs, ir asmeniškai perdavė butų privatizavimo klausimus koordinuojančiam Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos tarnautojui. Šias liudytojo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūno A. K. – valstybės tarnautojo, paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie atitinka ir kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų: L. Č. ir S. B., parodymams bei teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, kad būtent Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūnas A. K. inicijavo ieškovei S. Č. suteikto buto išbraukimą iš tarnybinių butų fondo (b.l. 13). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad pagal tuo metu (1996 m.) galiojusią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakciją seniūnas buvo savivaldybės mero skiriamas savivaldybės administracijos pareigūnas, pripažintina, kad ieškovė S. Č. Butų privatizavo įstatymo galiojimo metu – 1996 m., su prašymu Valstybinei komisijai dėl jai skirto buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis kreipėsi į tinkamą asmenį – jai suteiktų gyvenamųjų patalpų nuomotojo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos atstovą – seniūną A. K., kuris ir turėjo užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimo 1993-04-01 nutarimo Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkio Nr. 290 P „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ vykdymo“ nuostatų įgyvendinimą, t.y. privalėjo ieškovės S. Č. prašymą ir apibendrintą medžiagą per vieną mėnesį nuo ieškovės kreipimosi dienos pateikti spręsti Valstybinei komisijai pats ar per Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, kas nebuvo padaryta ir ką teismo posėdžio metu pripažino pats Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūnas A. K.. Netinkamas kompetentingų institucijų prievolių vykdymas negali sukelti neigiamų pasekmių norą privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis išreiškusiems asmenis, t.y. negali panaikinti asmens teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę, taip pat bylos nagrinėjimo metu duotus ieškovės S. Č. atstovės Jurgitos Lučinskaitės, atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės A. P., trečiojo asmens R. Č. ir liudytojų L. Č., S. B. ir A. K. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei tikimybių pusiausvyros principais, teismas daro išvadą, kad ieškovė S. Č. pradėjo jai suteikto/nuomojamo buto privatizavimo procedūrą pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau jos nebaigė Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jos kaltės, todėl ieškovei S. Č. pripažintina teisė privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės S. Č. ieškinį tenkinti – pripažinti S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.