Utenos apylinkės teismo sprendimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Zitai Stankevičienei, dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei, ieškovui I. A., ieškovo atstovei advokatei Nataljai Kucharevai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokatės Nataljos Kucharevos (buveinė: Statybininkų g. Nr. 24-213, Visagine), ieškinį atsakovei J. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota jo ir atsakovės J. A., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka. Po santuokos sudarymo jie pradėjo kartu gyventi Visagino mieste, ir nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie abu tuo metu dirbo, santuokoje (duomenys neskelbtini), gimė sūnus A. A.. Tačiau jam, vieną kartą grįžus iš darbo, jis namuose neberado nei savo žmonos, nei vaiko. Žmona jį paliko taip ir su juo neatsisveikinusi. Atsimena, kad žmona jį paliko (duomenys neskelbtini) mėnesį. Nuo to laiko jis nei apie ją, nei apie sūnų jokių žinių neturi. Žmona jam nepasakė, nei kur ji važiuoja, nei kodėl jį palieka. Sūnus jo taip pat per visą tą laiką neieškojo, nors jau jis ir pilnametis. Žmona Visagine giminių neturi. Jis taip pat nežino, kur gyvena jos gimininės. Mano, kad žmona išvyko gyventi į Rusiją, nes tuo metu ten ruošėsi važiuoti ir žmonos sesuo, kuri tuo taip pat gyveno Visagine. Su žmonos seserimi taip pat nebendravo, nes ji iš Visagino taip pat dingo, kaip ir jo žmona. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė. Faktą, kad J. A. (duomenys neskelbtini) mėnesį išvyko iš Lietuvos ir iki šiol į Lietuvą negrįždavo, patvirtina Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2013-06-10, pažyma Nr. 89-89-49-S-4491.

Nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinė jį paliko ir juo jau daugiau kaip dvidešimt metų juo nesirūpina.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 2 d., 3 d.).

Turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, neturi, nepilnamečių vaikų neturi, įsipareigojimo kreditoriams taip pat neturi. Materialinio išlaikymo (rentos) iš atsakovės nereikalauja.

Savo reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Atsakovei J. A. procesiniai dokumentai buvo įteikti bei apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

I. A. ir J. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Jų santuokoje yra gimęs sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pilnametis (b.l. 4). 2013-06-10, Utenos apskrities VPK Visagino PK pažymoje Nr. 89-49-S-4491, nurodyta, kad I. A., gim. (duomenys neskelbtini), registruotas Visagino sav., iki 1990 metų gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal turimą informaciją J. A., gim. (duomenys neskelbtini), 1990 metais išvyko gyventi į Rusijos Federaciją (b.l. 5). I. A. nuo 2006-02-15, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir gyvena Visagino savivaldybėje. Šiuo metu gyvena savivaldybės jam suteiktame socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). I. A. ir J. A. vardu Lietuvos Respublikoje nėra įregistruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (b.l. 7; 8; 9; 18-19; 20).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

LR CK 3.60 str. 3 d., numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ją nesirūpina.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė paliko ieškovą su juo santuokoje pragyvenusi tik kiek daugiau nei pusę metų. Dėl ko ji paliko ieškovą jam nenurodė ir jam nepranešė. Apie savo buvimo vietą jam taip pat nepranešė su juo daugiau kaip 20 metų nepalaikė jokių santykių.

Atsižvelgiant į I. A. parodymus duotus teisme, konstatuojama, jog J. A., būdama santuokoje su I. A., jį paliko ir daugiau kaip vienerius metu juo visiškai nesirūpino.

Šios aplinkybės įrodo, kad dėl I. A. ir J. A. santuokos iširimo yra kalta J. A., nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. LR CK 3.60 str. 1 d., įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas, taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. LR CK 3.60 str. 2 d., nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. LR CK 3.60 str. 2 d., normos prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. LR CK 3.27 str., numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai daugiau kaip dvidešimt metų kartu nebegyvena. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra, šalių santuoka turi būti nutraukta (LR CK 3.49 str. 2 d.).

Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Ieškovo pasirinkimu po santuokos nutraukimo jam ir atsakovei paliekamos santuokinės pavardės. Vyrui-A., moteriai-A. (LR CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (LR CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (LR CK 3.127 str.). Ieškovas nurodo, kad gyvenant santuokoje su atsakove jie dalintino turto neįgijo. Tai nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovas nereikalauja materialinio išlaikymo (rentos), iš atsakovės, todėl išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovas I. A. 100 proc., yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 11).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 400,00 Lt. (b.l. 22).

Ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( LR CPK 88, 92, 93, 99 str.).

Žyminio mokesčio dydis yra 144,00 Lt..

Vadovaujantis LR CPK 80 str., 96 str. 1 d., 99 str., iš atsakovės valstybės naudai priteistinos teismo turėtos atstovavimo išlaidos ir žyminis mokestis.

Iš atsakovės Valstybės naudai priteistina 144,00 Lt., žyminio mokesčio ir 400,00 Lt., už antrinę teisinę pagalbą, viso 544,00 Lt., suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp I. A. (A.), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A. (ikisantuokinė pavardė Nikolajeva), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinės J. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui I. A. paliekama pavardė A., o atsakovei J. A. paliekama pavardė-A..

Priteisti iš J. A., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybei 144,00 Lt., žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš J. A., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybei 400,00 Lt., už antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.