- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2-1387-960/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25278-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Alvydas Krištupas, Stanislava Jorundienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei V. R., jos atstovui advokatui Alvydui Krištupui, atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorundienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir žalos atlyginimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei V. R. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 4 499,42 Eur skolą, 417,70 Eur žalą ir 87,50 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog tarp šalių 2018 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Panaudos sutartis Nr. 2 pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žemės plotu ir pastatais nurodytais prieduose. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog ieškovas savo lėšomis įsipareigoja apdrausti sutartimi perduotą turtą, kurio vertė 350 000 Eur. Atsakovas po sutarties sudarymo neapdraudė turtą. 2018 m. liepos 9 d. raštu, ieškovė įpareigojo atsakovą per tris dienas pateikti duomenis apie turto draudimą, bet atsakovas tokių duomenų nepateikė. 2018 m. liepos 13 d. ieškovė elektroniniu laišku prašė atsakovo pateikti galiojančius pastatų draudimo polisus, bet atsakovas šių duomenų nepateikė. 2018 m. liepos 19 d. raštu ieškovė nustatė 3 dienų terminą įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir apie tai informuoti, bet atsakovas neįvykdė šių reikalavimų. Sutarties 15 punkte šalys susitarė, jog kuro likutis kolonėlėje yra 7 tonos ir atsakovas įsipareigojo apmokėti už sunaudotą kurą po 0,65 Eur / l per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo pavedimu į ieškovės sąskaitą. Ieškovas sunaudojo 6 719,2 l kuro, kurio kaina 4 367,48 Eur, bet už jį nesumokėjo. Sutarties 13 punkte šalys susitarė, jog atsakovas turi apmokėti už sunaudotą elektros energiją, bet atsakovas nesumokėjo už elektros energiją ir liko skolingas 44,44 Eur. Šalys buvo susitarusios, jog abi apmokės lygiomis dalimis išlaidas už sutarties parengimą. Sutarties parengimas kainavo 175,00 Eur, todėl atsakovas turi sumokėti 87,50 Eur išlaidas už sutarties parengimą. Kadangi atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir grubiai pažeidė esmines sutarties nuostatas, 2018 m. liepos 19 d. raštu ieškovė įpareigojo atsakovą per tris dienas pašalinti pažeidimus ir apie tai informuoti ieškovę, bei nurodė, jog nepašalinus pažeidimų, remiantis sutarties 29 punktu sutartis bus nutraukta be atskiro įspėjimo. Atsakovas neįvykdė šių reikalavimų, todėl 2018 m. liepos 24 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas atsakovo elektroniniu paštu ir registruotu paštu, pranešė, jog sutartis nutraukiama nuo 2018 m. liepos 24 d. Po sutarties nutraukimo atsakovas anksčiau nurodytų skolų nesumokėjo ir negrąžino raktų nuo pastatų, Negalėdama patekti į pastatus, ieškovė turėjo keisti spynas ir patyrė 417,70 Eur žalą. Ieškovui nevykdant sutarties, ieškovė patyrė 87,50 Eur ikiteismines išlaidas dėl įspėjimo ir sutarties nutraukimo dokumentų parengimo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2 467,34 Eur skolos už sunaudotą kurą, 44,44 Eur sunaudotą elektros energiją, 87,50 Eur už sutarties parengimą priteisimo. Prašė pripažinti ieškovės atliktą vienašališką 2018 m. birželio 29 d. panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovės 14 235,20 Eur nuostolius, 5 proc. procesines palūkanas, įskaityti atsakovo pripažintą reikalavimą dėl 2 599,28 Eur ir priteisti iš ieškovės 11 635,92 Eur, bei bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškinio dalimi ir priešieškinį grindė tuo, jog 2018 m. birželio 29 d. tarp šalių buvo pasirašyta panaudos sutartis pagal kurią atsakovui buvo perduota neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žeme ir pastatais. Ieškovė sutartį nutraukė apkaltinusi atsakovą nebūtais dalykais. Pasirašydama sutartį iš tikrųjų ji norėjo nemokamai išnaudoti atsakovą. Sutartis sudaryta išimtinai ieškovei palankiomis sąlygomis, atsakovui ji buvo neaiški ir nesuprantama. Sutarties 4 punkte nėra numatytas terminas per kurį atsakovas privalėjo apdrausti pastatus. Žodžiu su ieškove buvo susitarta, jog atsakovas pastatus apdraus, kai baigs žiemkenčių sėją. Sutarties vykdymui buvo reikalingas didelis darbas, nes reikėjo įdirbti ir užsėti didelį žemės plotą. Ieškovė nepateikė atsakovui ankstesnio pastatų draudimo liudijimo poliso, o tai būtų patogiausia ir ekonomiškiausia apdrausti pastatus pas tą patį draudiką, Draudimui buvo reikalinga didelė pinigų suma, kurios atsakovas tuo metu neturėjo, todėl kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo ir bankas 2018 m. liepos 26 d. raštu informavo apie 10 000,00 Eur kredito suteikimą. Atsakovo vardu yra sukurtas elektroninis paštas, bet jis nemoka juo naudotis, o juo naudojasi jo dukra Akvilė Pilipaitytė. Sudarydamas sutartį paaiškino ieškovei, jog nemoka naudotis elektroniniu paštu, bet ieškovė paliko šį punktą sutartyje. Darbus pradėjo dar prieš sutarties sudarymą ir būdamas laukuose net neturėjo galimybės naudotis kompiuteriu ir internetu. Atsakovui Sutarties 15 punkte nurodytas kuras nebuvo perduotas ir nebuvo nustatytas tikslus jo likutis. Kuru naudojosi ir pati ieškovė. Pilantis kurą buvo vedama apskaita ir ten buvo nurodytas sunaudotas kuro kiekis. Kurą pylėsi atsakovas ir jo būsimas žentas L. V.. Supratęs, jog sutartis bus nutraukta, 2018 m. liepos 21 d. nuraukė darbus, suskaičiavo kiek sunaudojo kuro. Ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Nei vienas ieškovės nurodytas sutarties pažeidimas nelaikomas esminiu sutarties pažeidimu. Sutarties nutraukimas gali būti naudojamas kaip paskutinė priemonė. Sutarties 20 punkte numatyta, jog ieškovė gali nutraukti sutartį jeigu atsakovas iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. nepateiks informacijos, jog pajėgus finansiškai vykdyti sutartį, o sutarties 19 punkte nurodytas terminas nebuvo suėjęs, pati ieškovė nenustatė šių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo nutraukti sutartį. Atsakovas intensyviai vykdė įsipareigojimus, dirbo žemės darbus. Žemės lėkščiavimo darbus atsakovas pradėjo atlikinėti nuo 2018 m. birželio 23 d. ir juos atlikinėjo iki 2018 m. liepos 21 d. Atsakovas negali tiksliai nurodyti kokį plotą žemės apdirbo, bet jis apskaičiuoja iš viso žemės ploto 444,12 ha atėmus antstolio nustatytą neišlėkščiuotą plotą – 59,36 ha, t. y. viso 384,85 ha. Atsakovas šiame plote papildomai antrą kartą išlėkščiavo 60,00 ha, todėl viso atsakovo išlėkščiuotas plotas sudaro 444,85 ha. Vykdydamas sutartį atsakovas buvo išnuomavęs traktorių „New Holland TM-165“, nusipirko 4 m. pločio skutiką. Sugedus traktoriui ir supjausčius padangą, atsakovas organizavo savo lėšomis remontą ir padangų keitimą. Be to, atsakovas buvo susitaręs dėl kito traktoriaus „John Deere 5115M“ nuomos. Atsakovas pripažįsta, jog sunaudojo tik 3 795,90 litrų kuro. Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų matyti, jog 2018 m. žemės lėkščiavimo darbų kaina yra nuo 17,00 Eur iki 50,00 Eur už ha. Ieškovės lėkščiuojama žemės buvo apleista, todėl skaičiuotinas šios kainos vidurkis – 32,00 Eur už ha. Atsakovui išlėkščiavus 444,85 ha žemės, ieškovė liko jam skolinga 14 235,20 Eur. Ieškovei neteisėtai nutraukus sutartį, ji turi atlytinti šiuos atsakovo patirtus 14 235,20 Eur nuostolius. Atsakovui pasirašant sutartį buvo perduoti keturi raktai ir ieškovė parodė vietą kur juos reikia palikti. 2018 m. liepos 21 d, išvažiuodamas paliko raktus sutartoje vietoje ir neprivalo atlyginti nuostolius už raktus.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindė tuo, jog atsakovas nevykdė sutarties 4 ir 7 punktuose numatytų reikalavimų, nebandė su ieškove bendradarbiauti. Po kelių raginimų apdrausti turtą, atsakovas nevykdė pareigos apdrausti turtą. Apie ketinimus kreiptis į banką atsakovas nurodė tik 2019 m. sausio 3 d., todėl ši aplinkybė neįtikinama, nes apie šią aplinkybę galėjo informuoti ir ieškovę daug anksčiau. Po įspėjimų atsakovas nebandė bendradarbiauti su ieškove. Atsakovas niekada nesitarė, jog pastatai bus apdrausti po sėjos. Sistemiškai aiškinant sutarties 2, 4 ir 7 punktus darytina išvada, jog draudimo sutartis turėjo būti sudaryta nuo sutarties pasirašymo. Atsakovo vardu buvo sukurtas elektroninis paštas, kurio turinio valdymas, kaip nurodo pats atsakovas, buvo pavestas jo dukrai, todėl tai neatleidžia atsakovo nuo šios pareigos vykdymo. Atsakovas pats nežino kiek išlėkščiavo žemės o tik bando atspėti. Sutarties 15 punkte atsakovas sutiko ir patvirtino, jog kuro likutis yra 7 tonos, ieškovė pripažįsta, jog iš šio kiekio sau sunaudojo 280,8 litrų. Atsakovas neginčija sutarties sudarymo teisėtumo. Jis yra ūkininkas ir sutartį sudarinėjo ne savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Be to, jis yra ŽŪB „Dobilas“ vadovas, todėl turi pakankami patirties ir žinių sudarant tokio pobūdžio sutartis. Atsakovui nuo sutarties sudarymo dienos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų: nedraudžiant turto, nemokant už sunaudotą elektros energiją, nemokant už sunaudotą kurą, nereaguojant į prašymus, ieškovė nusprendė, jog atsakovas nėra pajėgus vykdyti sutartį. Ieškovei buvo visos CK 6.217 straipsnyje nurodytos sąlygos nutraukti sutartį. Sutarties 21 punkte šalys susitarė, jog nutraukus sutartį pagal 20 punktą, nemokamos jokios kompensacijos ir žalos atlyginimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Alvydas Krištupas palaikė ieškinį ir nesutiko su priešieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškinyje įsivėlė klaida, nes ieškinio gale nepaminėta, jog prašoma priteisti du kartus po 87,50 Eur. Sutartyje nebuvo numatyta, jog ieškovė turi apmokėti atsakovui už lėkščiavimą. Neaišku kaip atsakovas apskaičiavo plotą, kurį išdirbo ir kaip apskaičiuotos išlaidos.
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog sutartis buvo sudaryta, nes nenorėjo dirbti žemėje ir valdyti statinius. Pas ją kreipėsi atsakovas pagal skelbimą. Ieškovė norėjo, jog atsakovas pasėtų laukus ir nuimtų derlių, o ji negautų baudų už žemės plotus. Pradžioje su atsakovu tarėsi žodžiu dėl sutarties sąlygų ir nutarė, jog sutartį parengtų advokatas. Atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis ir ją pasirašė. Su atsakovu buvo susitarta, jog turtas turi būti apdraustas iki sutarties pasirašymo. Atsakovas nesudarė draudimo sutarties, nesumokėjo už sutarties parengimą, už sunaudotą kurą, todėl ji padarė išvadą, jog jis nepajėgus pasėti laukus į todėl ieškovė gali gauti baudą ir negaus išmokos už pasėlius, todėl ir nutraukė sutartį. Su atsakovu vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu. Atsakovui buvo perduotos 7 tonos kuro ir apie tai šalys pažymėjo sutartyje. Išvažiavus atsakovui, kolonėlė buvo visiškai tuščia. Pati ieškovė perdavusi atsakovui visus rakus negalėjo piltis kurą sau be atsakovo žinios, o atsakovas galėjo piltis kurą ir apie tai nežymėti. Apie sau piltą kurą žymėjo sąsiuvinyje. Atsakovui perdavė 5 raktus ir nebuvo jokio susitarimo dėl jų palikimo kažkokioje vietoje. Atsakovas negrąžino raktų, todėl teko pjautis spynas ir jas keisti naujomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Stanislava Jorudienė palaikė priešieškinį ir iš dalies sutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog atsakovas ieškovę surado pagal skelbimą dėl žemės panaudos ir atvažiavo pas ją susitarti. Birželio 23 d. atsakovas jau pradėjo darbus, o sutartis buvo pasirašyta tik 29 dieną. Kuro likutis kolonėlėje nebuvo matuojamas sudarant sutartį, o sunaudotas kiekis buvo žymėtas ieškovės sąsiuvinyje. Darbus atsakovas atlikinėjo pamainomis su L. V. ir tiksliai neskaičiavo jų ploto. Kai gavo raštą dėl sutarties nutraukimo, atsakovas išvažiavo iš laukų. Atsakovas ketino ir vykdė sutartį, nuomavosi traktorius, buvo gavęs paskolą turto draudimui, Atsakovo nuostoliai, kuriuos prašoma priteisti, yra atsakovės gauta nauda už žemės lėkščiavimą.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog rado skelbimą apie ieškovės nuomojamą ūkį ir su dukra atvažiavo apžiūrėti. Ketino nuomotis, o vėliau pirkti šį turtą. Kalbėjo su ieškove apie turto draudimą, jis sutiko, jog reikia apdrausti ir tiek buvo susitarta. Sakė ieškovei, jog nesinaudoja elektroniniu paštu. 21 dieną jau pradėjo dirbti laukuose. Sutartį pasirašė tokią, kokia jam buvo ieškovės pateikta. Ieškovė pasakė, jog bus bendraujama elektroniniu paštu. Po sutarties sudarymo važiavo į banką dėl paskolos gavimo. Išnaudojo kuro tik 3 795,90 litrų, o kur likę kuras jis nežino. Sudarant sutartį ieškovė nurodė, jog yra 7 tonos kuro siūlė pamatuoti, bet jis žinodamas, jog yra kuro skaitiklis pasakė, jog nereikia matuoti. Susitarė, jog už kurą reikės sumokėti kai viską sunaudos. Lėkščiuojant 1 ha traktorius sunaudoja 7 litrus kuro. Kai pylėsi kurą, tai ieškovė nedalyvavo, o ji turėjo raktą ir pati galėjo piltis kurą bet kada. Tiek jam, tiek ieškovei buvo galimybė piltis kurą ir tai nepažymėti sąsiuvinyje. Kai 21 dieną pylėsi kurą, po jo kurą pylėsi ir Ramonas ir tai neatžymėta sąsiuvinyje. Sudarydamas sutartį norėjo pasėti ir nuimti derlių. Jo vardu sukurti elektroniniu paštu naudojosi dukra ir vėliau pranešdavo kas yra gaunama. Laišką su pretenzija gavo, dukra sakė, jog atsiųstas grasinantis laiškas. Ramonas reikalavo, jog rakai nuo pastatų būtų paliekami ant elektros spintos. Ieškovė turėjo antrus raktus. Gavo viso 5 raktus, bet vienas netiko. Išvažiuodamas raktus paliko ant elektros spintelės, kur Ramonas buvo parodęs Lukui dėti raktus. Ieškovei išlėkščiavo apie 440 ha žemės. Per 12 val. galima išlėkščiuoti apie 20 ha žemės. Ieškovei minėjo, jog neturi pinigų draudimui ir kurui, todėl apdraus kai bus pinigai.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. V. paaiškino, jog praeitais metais padėjo atsakovui lėkščiuoti laukus. Atsakovas jį nuvežė į ūkį, kur jis namelyje gyveno su atsakovu ir pamainomis su traktoriumi lėkščiavo laukus. Dirbo mėnesį dieną ir naktį ir išlėkščiavo apie 400 ha ir antrą kartą 60 ha žemės. Kurą pylėsi kolonėlėje kurioje užrašydavo į sąsiuvinį kiek įsipylė. Nežino ar ieškovė turėjo raktus nuo kolonėlės. Kur reikia lėkščiuoti jam parodydavo atsakovas arba Ramonas. Raktus laikė kišenėje arba Ramono parodytoje vietoje ant elektros dėžutės. Ramonienė jo prašydavo duoti raktą nuo kolonėlės ir pastatų. Per valandą išlėkščiuodavo 2-5 ha žemės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinys atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais įrodyta, jog 2018 m. birželio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta Panaudos sutartis Nr. 2 (toliau - Sutartis) pagal kurią ieškovė neatlygintini perdavė naudotis atsakovui 444,2113 ha žemės plotą bei pastatus (toliau - Turtas). Sutarties 28 punkte šalys susitarė, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 5 metus. Susipažinus su Sutartyje šalių aptartomis sąlygomis darytina išvada, jog nors tam tikros Sutarties sąlygas ir nėra būdingos panaudos sutartims, tai iš esmės nekeičia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir įvertinus Sutartį ir joje numatytas sąlygas, šalių teismo posėdžio metu nurodytus ketinimus (ieškovės – perduoti turtą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui, atsakovo – įgyti turtą neatlygintinai naudotis) teismas daro išvadą, jog iš Sutarties tarp šalių susiklostė sutartiniai terminuotos žemės ir pastatų panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).
Sutarties 33 punkte šalys susitarė, jog ši Sutartis kartu yra ir priede Nr. 1 nurodyto turto perdavimo – priėmimo aktu, kuriuo panaudos davėjas perduoda turtą panaudos gavėjui. Bylos nagrinėjo metu atsakovas pripažino ir neginčijo, jog Sutartyje nurodytas turtas jam buvo perduotas, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybė, jog pagal Sutartį Turtas buvo perduotas naudotis ir valdyti atsakovui.
Šalys teismo posėdžio metu pripažino ir neginčijo aplinkybės, jog atsakovas perėmęs Turtą iš atsakovės, pradėjo atlikinėti žemės sklypų apdirbimo - lėkščiavimo darbus, t.y. laikoma įrodyta, jog atsakovas perėmęs turtą pradėjo jį naudotis pagal paskirtį. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo tinkamo kitų Sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
2018 m. liepos 9 d. raštu ieškovė informavo atsakovą apie netinkamą Sutarties vykdymą: negaunami patvirtinimai apie gautus elektroninius laiškus, neapmokėta už sutarties parengimą ir sunaudotą kurą ir nustatytas 3 dienų terminas atlikti mokėjimą.
2018 m. liepos 13 d. elektroniniu laišku ieškovė prašė atsakovą pateiki turto draudimo polisus.
2018 m. liepos 19 d. raštu ieškovė informavo atsakovą apie netinkamą Sutarties vykdymą: neapdraustą turtą, sunaudotą ir neapmokėtą 3100 litrų kurą, neapmokėtas išlaidas už Sutarties parengimą, nepatvirtinimą apie gaunamus elektroninius laiškus, bei nustatė 3 dienų terminą šiems įsipareigojimams atlikti, įspėdama, jog priešingu atveju remiantis Sutarties 29 punktu, Sutartis bus nutraukta.
2018 m. liepos 24 d. raštu ieškovė informavo, jog atsakovas per nustatytą terminą neįvykdė 2018 m. liepos 19 d. rašte numatytų Sutartinių įsipareigojimų, todėl vadovaujantis Sutarties 29 punktu Sutartis nutraukiama nuo 2018 m. liepos 24 d., t.y. šiuo rašytiniu įrodymu ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį.
Dėl šalių bendradarbiavimo ir tinkamo informavimo.
Sutarties 30 ir 31 punktuose šalys susitarė, jog informaciją šalys teikia nurodytais elektroninių paštų adresais, ir kiekviena šalis privalo patvirtinti kitai šaliai apie informacijos gavimo faktą, nes priešingai informacija nedelsiant siunčiama registruotu paštu.
Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais darytina išvadą, jog aktyvus bendravimas vykdant Sutartį vyko tik iš ieškovės, kuri atsakovui rašė elektroninius laiškus ir raštus, nors byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog tarp šalių vyko ir žodinis bendravimas.
Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog nesinaudoja ir neturėjo galimybės naudotis elektroniniu paštu Sutarties vykdymo metu ir apie tai yra pranešęs ieškovui, bet pripažino, jog jo vardu buvo sukurta elektroninio paštu dėžutė, kurią jis pavedė tvarkyti savo dukrai, dukra jį informavo apie ieškovės siunčiamus „grasinančio pobūdžio“ laiškus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo aplinkybių, jog nežinojo apie jam siunčiamų elektroninių laiškų ir raštų turinį, neįrodinėjo, jog sužinojęs jų turinį, būtų pasielgęs kitaip. Dėl šių priežasčių teismas įvertinęs šalių Sutartyje 30 ir 31 esantį susitarimą keistis informacija elektroniniu paštu ir vėliau siunčiant paštu, laiko įrodyta, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės surašytų byloje pateiktų elektroninių laiškų ir parengtų trijų raštų turinį.
Dėl atsakovo pareigos sudaryti draudimo sutartį
Sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja savo lėšomis apdrausti Sutarties priede nurodytą turtą. Byloje nėra pateiktų įrodymų, jog atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos – 2018 m. liepos 24 d. būtų sudaręs turto draudimo sutartį ir atsakovas šios aplinkybės neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu. Dėl šių priežasčių byloje laikoma įrodyta aplinkybė, jog atsakovas nebuvo sudaręs turto draudimo sutarties.
Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties 4 punkte nurodytos pareigos apdrausti turtą vykdymo termino. Šios Sutarties punkto lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, jog šalys aiškiai nenurodė termino kada atsakovas turi apdrausti turtą. Ieškovė šią Sutarties sąlygą aiškino kaip pareigą sudaryti draudimo sutartį Sutarties sudarymo metu, o atsakovas priešieškinyje įrodinėjo, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog draudimo sutartis turi būti sudaryta po atliktos sėjos. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino iš dalies skirtingas aplinkybes, jog ieškovei pranešė, jog neturi pinigų draudimui ir kurui, todėl apdraus kai bus pinigai. Ieškovė teismo posėdžio metu neigė susitarimų dėl vėlesnio draudimo termino buvimą. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų leidžiančių teismui spręsti apie tarp šalių vykusį susitarimą dėl draudimo sutarties sudarymo termino nustatymo. Dėl šių priežasčių teismas laiko, jog atsakovas neįrodė, jog tarp šalių įvyko susitarimas, jog turto draudimas turi būti atliktas po sėjos ar kai atsakovas turės tam piniginių lėšų.
Aiškinant Sutarties 4 puntą sistemiškai su Sutarties 7 punktu, numatančiu atsako pareigą tinkamai prižiūrėti jam perduodamą turtą, užtikrinti jo saugumą, švarą, tvarką, bei naudotis išimtinai tik pagal paskirtį, apmokėti visas turto išlaidymo išlaidas bei panaudos santykių esmę, kai kitam asmeniui perduodamas neatlygintinai naudotis turtas, šalių ketinimus perduoti ir naudotis turtu, kylančias rizikas perdavus kitam asmeniui naudojimąsi daiktu, darytina išvada, jog Sutarties 4 punktas turi būti aiškinamas kaip atsakovo pareigą sudaryti turto draudimo sutartį per protingą ir kuo greitesnį terminą po Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovė 2018 m. liepos 13 d. elektroniniu laišku, 2018 m. liepos 19 d. raštu informavo atsakovą apie neįvykdytą įsipareigojimą sudaryti draudimo sutartį ir nustatė papildomus terminus šiems įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovas gavęs šiuos laiškus nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti šias prievolė, nereiškė jokių pretenzijų paminėdamas, jog tarp šalių buvo kitas susitarimas dėl draudimo sudarymo termino. Šios teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas po Sutarties sudarymo neapdraudęs Sutartyje nurodyto turto ir šios pareigos neįvykdęs po ieškovės papildomai nustatytų terminų, pažeidė Sutarties 4 punkte numatytą pareigą.
Dėl atsakovo pareigos apmokėti už kurą.
Sutarties 15 punkte šalys susitarė, jog atsakovui yra žinoma, kad teritorijoje esančioje kuro kolonėlėje yra ieškovei priklausančio kuro, kurio likutis 7 tonos; atsakovas įsipareigoja apmokėti už sunaudotą kurą po 0,65 Eur / l per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo pavedimu į ieškovės sąskaitą. Sutarties 33 punkte šalys susitarė, jog Sutartis kartu yra ir jos priede Nr. 1 nurodyto turto priėmimo – perdavimo aktu. Sutarties priede Nr. 1, be kito turto, yra nurodyta kuro kolonėle. Visų šių Sutarties punktų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pasirašęs Sutartį kartu ir pripažino, jog jam perduodamos kolonėlėje esančios 7 tonos kuro.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas nesutikdamas su tokiu jam perduotu kuro kiekiu nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių koks kitas kuro kiekis jam buvo perduotas. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog ieškovė prieš pasirašant Sutartį jam siūlė pamatuoti kurio kiekį, bet jis su tuo nesutiko, motyvuodamas, jog kolonėlėje yra kuro skaitliukas. Esant tokiai situacijai, kai atsakovas pasirašo Sutartį ir tuo pačiu kuro perdavimo aktą, kur nurodytas 7 tonų kuro kiekis, perdavimo metu nesutinka patikrinti kiekį ir teismui nepateikiama įrodymų paneigiančių, jog jam buvo perduotos 7 tonos kuro, laikoma įrodyta, jog atsakovui buvo perduotos 7 tonos kuro.
Byloje esanti ieškovės sąsiuvinio išrašas, kuriame matyti atžymos apie pilamą kurą, teismo vertinimu, nėra pakankamu įrodymu nuginčyti anksčiau nustatyto kuro kiekio perdavimą atsakovui ir atsakovo sunaudotą kuro kiekį, nes teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, jog tiek jis, tiek ieškovė turėjo galimybę įsipilti kurą ir apie tai nepažymėti sąsiuvinyje, t.y. tokiu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas galėjo sunaudoti didesnį kuro kiekį nei pažymėta.
Ieškovei nuo 2018 m. liepos 24 d. nutraukus sutartį, byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas grąžino ieškovei likusį kurą ir koks kiekis buvo likęs. Ieškovei teigiant, jog nutraukus Sutartį kolonėlėje nebuvo likusio kuro, ji neprivalo įrodinėti to ko nėra, o priešingai atsakovas privalo įrodyti, jog kolonėlėje liko kuras ir koks jo kiekis liko. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog grąžino ieškovei kurą ir koks jo kiekis. Esant šioms aplinkybėms laikoma įrodyta, jog ieškovei nutraukus Sutartį, kolonėlėje neliko kuro.
Ieškovė pripažino, jog iš atsakovui perduotų 7 tonų kuro savo poreikiams sunaudojo 280,80 litrų kuro. Teismas įvertinęs byloje pateiktame sąsiuvinyje padarytus įrašus daro išvadą, jog juose pažymėta, jog ieškovė sunaudojo 296,40 litrus kuro (15,60 l + 33,50 l +51,60 l +53,50 l +31,4 l + 39,8 l +24,00 l + 47,00 l). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovė sunaudojo didesnį kiekį kuro. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog atsakovas gavęs 7 tonos kuro, nieko negrąžino, o iš jų 296,40 litrų panaudojo ieškovė, todėl atsakovas sunaudojo 6703,60 litrų kuro.
Anksčiau teismo paminėtame Sutarties 15 punkte šalys susitarė, jog už sunaudotą kurą atsakovas įsipareigoja apmokėti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo. Ieškovė šią Sutarties sąlygą aiškino tokiu būdu, jog atsakovas pradėjęs dirbti per 10 dienų turėjo sunaudoti visą kuro kiekį, todėl apmokėjimas yra susietas su 10 dienų terminu ir kuro sunaudojimo faktu. Teismo vertinu, kadangi kuras atsakovui buvo perduotas Sutarties pasirašymo metu 2018 m. birželio 29 d., tai remiantis Sutarties 15 punktu atsakovui kilo pareiga sumokėti už sunaudotą kurą iki 2019 m. liepos 9 d. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas ieškovei buvo atlikęs bet kokį mokėjimą už sunaudotą kurą ir šioje byloje pripažino, jog yra skolingas tik už mažesnį jo pripažįstamą sunaudotą kuro kiekį. 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 19 d. raštais ieškovė informavo atsakovą apie pareigą sumokėti už sunaudotą kurą, bet atsakovas šios pareigos nevykdė. Šios aplinkybes pagrindžia, jog atsakovas pažeidė Sutarties 15 punkte numatytą pareigą apmokėti už kurą.
Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo.
CK 6.217 straipsnio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog bet sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik esant dviem alternatyvioms sąlygoms: 1) padarytas esminis sutarties pažeidimas; 2) joje numatytais atvejais.
Anksčiau teismo nustatyta, jog atsakovė Sutartį nutraukė 2018 m. liepos 24 d. raštu vadovaudamasi Sutarties 29 punktu, t. y. Sutarties nutraukimas įvyko Sutartyje numatytu atveju, o ne dėl esminio Sutarties pažeidimo.
Sutarties 29 punkte šalys susitarė, jog šioje Sutartyje numatytų susitarimų / įsipareigojimų pažeidimas, netinkamas sutarties vykdymas, suteikia teisę šalims be išankstinio įspėjimo nutraukti sutartį, paliekant teisę panaudos gavėjui nuimti jo paties pasietą derlių. Šalys taip pat Sutarties 20 punkte susitarė, jog ieškovei nustačius, jog atsakovas nepajėgus įgyvendinti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti panaudos sutartį per tris dienas pateikdama raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovo adresu. Teismo vertinimu, šiose Sutarties punktuose šalys susitarė dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį esant skirtingiems atvejams: padarius sutartyje numatytam įsipareigojimų pažeidimą, nustačius, jog atsakovas nėra pajėgus vykdyti sutartį.
Kadangi 2018 m. liepos 24 d. rašte ieškovė nurodė Sutarties nutraukimo pagrindą - Sutarties 29 punktą, šiuo pagrindu ieškovė rėmėsi ir teismui patektame ieškinyje, todėl nors ir teismo posėdžio metu šalys vertino Sutarties nuraukimo galimybė ir Sutarties 20 punkte numatytu pagrindu, teismas šioje byloje spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, vertina Sutarties nutraukimo teisėtumą remiantis Sutarties 29 punktu.
Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog atsakovas pažeidė Sutarties 4 ir 15 punktus, todėl tai sudarė ieškovei pagrindą nutraukti Sutartį be įspėjimo pagal Sutarties 29 punktą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė nors Sutarties 29 punktas jai leido nutraukti Sutartį be išankstinio įspėjimo, elektroniniu paštu ir 2018 m. liepos 9 ir 2018 m. liepos 19 d. raštais informavo atsakovą apie Sutarties pažeidimus ir nustatė papildomus terminus sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tokiu būdu parodydama savo ketinimus išsaugoti Sutartį. Priešingai, byloje nėra pateikta jokių įrodymų kokių veiksmų ėmėsi atsakovas gavęs ieškovės pranešimus apie Sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas bendradarbiautų su ieškove, teiktų savo pasiūlymus dėl pažeidimų pašalinimų, prašytų nustatyti ilgesnius terminus pažeidimams pašalinti, nenutraukti sutarties. Šių aplinkybių ir teismo padarytų išvadų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai 2018 m. liepos 24 d. raštu vadovaudamasi Sutarties 29 punktu nuo 2018 m. liepos 24 d. nutraukė Sutartį, todėl atsakovo priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.
Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų.
Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog atsakovas sunaudojo 6 703,60 litrų kuro už kurį Sutarties 15 punkte įsipareigojo apmokėti po 0,65 Eur už litrą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo savo prievolės apmokėti ieškovei už sunaudotą kurą, o tik ginčijo sunaudoto kuro kiekį, todėl teismui nustačius, jog atsakovas sunaudojo 6 703,60 litrus kuro, o ne 6 719,20 litrus kaip tai nurodė atsakovė, už kurį nesumokėjo, remdamasis Sutarties 15 punktu tenkina ieškovės reikalavimą dėl skolos už sunaudotą kurą iš dalies ir priteisia iš atsakovo 4 357,34 Eur (6 703,60 l x 0,65 Eur) skolą.
Sutarties 13 punkte šalys susitarė, jog atsakovas turi apmokėti už sunaudotą elektros energiją. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas sunaudojo elektros energiją, kurios kaina 44,44 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo savo prievolės sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 44,44 Eur skolos už elektros energiją priteisimo.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino ir neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės ir savo prievolės, jog buvo įsipareigojęs apmokėti pusę Sutarties parengimo išlaidų. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog Sutarties parengimas kainavo 175,00 Eur, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 87,50 Eur skolos už Sutarties parengimą priteisimo iš atsakovo.
Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog sudaręs Sutartį iš ieškovės gavo 5 raktus nuo pastatų. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė, jog nutraukus Sutartį atsakovas jai negrąžino perduotų raktų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ieškovei nutraukus Sutartį, jis raktus nuo pastatų paliko šalių sutartoje vietoje ant elektros spintelės. Nutraukus Sutartį, atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovei visą pagal Sutartį gautą turtą. Įrodinėjimo našta, jog turtas buvo grąžintas ieškovei priklauso atsakovui (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neigiant, jog atsakovai jai grąžino jam perduotus raktus nuo pastatų ir atsakovui teigiant, jog raktus paliko šalių sutartoje vietoje, teismas laiko, jog atsakovas neįrodė, jog grąžino atsakovei 5 pagal Sutartį gautus raktus, todėl jis netinkamai įvykdė savo sutartines prievoles (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančiais ieškovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais yra įrodyta, jog negavusi raktų nuo pastatų, ieškovė pakeitė spynas ir tokiu būdu patyrė 417,70 Eur (7,70 Eur + 410,00 Eur) išlaidas, kurios laikytinos jos patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šių nuostolių atsiradimą sąlygojo netinkamas atsakovo Sutartinių prievolių grąžinti pagal Sutartį perduotą turtą vykdymas (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl tenkina ieškovės reikalavimą dėl 417,70 Eur nuostolių atlyginimo.
Ieškovės paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytinais įrodymais nustatyta, jog atsakovui netinkamai vykdant Sutartinius įsipareigojimus, ieškovė teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą, kuriam už teisines konsultacijas, įspėjimo apie sutarties nutraukimą, pranešimo dėl Sutarties nutraukimo sumokėjo 87,50 Eur (37,50 Eur + 50,00 Eur). Teismo vertinimu šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir protingos, jų atsiradimą sąlygojo atsakovo netinkamas Sutarties vykdymas ir dėl to atsakovei kilęs poreikis kreiptis į advokatą teisinės pagalbos suteikiant konsultacijas ir rengiant dokumentus, todėl teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisia 87,50 Eur atsakovės patirtus nuostolius.
Kadangi ieškovė yra ūkininkė, šalys sudarė Sutartį dėl labai didelio ploto žemės ir pastatų panaudos, kas akivaizdžiai nėra susiję su atsakovo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimu, darytina išdava, jog Sutarties šalys laikytinos verslininkais CK 6.210 straipsnio 2 dalies prasme. Tenkinus ieškovės reikalavimas dėl skolos ir nuostolių priteisimo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimis, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 6 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apibendrinant šias teismas padarytas išvadas ieškovei iš atsakovo viso priteisiama 4 489,28 Eur (4357,34 Eur + 44,44 Eur + 87,50 Eur) skola ir 505,20 Eur (417,70 Eur + 87,50 Eur) nuostoliai.
Dėl atsakovo priešieškinyje pareikšto reikalavimo atlyginti žalą.
Atsakovas priešieškinyje pareiškė iškovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį grindė ieškovės atliktais neteisėtais veiksmais – neteisėtu Sutarties nutraukimu. Anksčiau teismas nustatė, jog ieškovė Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai, todėl nesant atsakovės veiksmų neteisėtumo, negalima ir civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis).
Patirtą žalą atsakovas grindė tuo, jog vykdydamas Sutartį ieškovės žemei atliko žemės darbus (lėkščiavimas), kurių vidutinė rinkos kaina yra 14 235,20 Eur, t.y. nuostoliais laikė savo atliktus darbus juos apskaičiuodamas ne realiai savo patirtomis išlaidomos, o šių darbų rinkos kaina. Teismo vertinimu paties atsakovo atliktų darbų rinkos kaina negali būti laikytina nuostoliais (žala), nes jais laikoma turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, neteistus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Tarp ieškovės atlikto Sutarties nutraukimo ir atsakovo nuodytų nuostolių patyrimo dėl atliktų darbų taip pat nėra jokio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nes tiek Sutarties nutraukimas, tiek nenutrakimas nesąlygojo, jog atsakovas nebūtų atlikęs žemės darbų.
Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, jo pareikštas reikalavimas dėl 14 235,20 Eur nuostolių atlyginimo laikomas nepagrįstu ir todėl netenkinamas.
Papildomai pažymėtina, jog Sutarties 29 punkte, kuriuo pagrindu buvo nutraukta sutartis, šalys susitarė dėl atsakovo teisės nuimti jo pasėtą derlių. Byloje atsakovas neįrodinėjo, jog atliko sėjos darbus, o byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas sėjos darbų nepradėjo atlikti, todėl neįgijo teisė reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su derliaus nuėmimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 113,00 Eur (28,00 + 85,00 Eur) dydžio žyminį mokestį, pateikė įrodymus apie patirtas 1 475,00 Eur (100,00 Eur + 300,00 + 400,00 + 275,00 + 200,00 + 200,00) išlaidas advokato teisinei pagalbai sumokėti ir 300,00 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą.
Atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 427,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 700,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai sumokėti.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog proceso dalyvių išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jas mažinti.
Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus, kurių suma 5 004,62 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 4 994,48 Eur, tai iš atsakovo priteisiamos ieškovės 1 888,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) - 1884,17 Eur (1 888,00 Eur x 4 994,48 Eur / 5 004,62 Eur).
Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovo priešieškinys atmestas, tai atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo patirtos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 1,42 Eur (700,00 Eur x 10,14 Eur / 5 004,62 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje susidarė 1,94 Eur pašto išlaidos, bet jos šalims nepaskirstomos, nes yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4 489,28 Eur skolą, 505,20 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 884,17 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1,42 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.