Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. (toliau - pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-11-30, apie 21.20 val., atvykęs į R. B. priklausančias gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ranka tyčia daužė lauko duris ir dėl to suskilo durų stiklas. Padarytas 20 eurų turtinis nuostolis. Šiais savo veiksmais V. B. tyčia sunaikino svetimą turtą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str.

Kauno apylinkės teismo 2016-04-14 nutarimu, V. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str. ir skyrė jam 28 eurų (dvidešimt aštuonių) baudą.

Pareiškėjas V. B., nesutikdamas su priimtu Kauno apylinkės teismo 2016-04-14 nutarimu, apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui prašė, skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, tačiau motyvuotai jų neįvertino, nenustatė visų pažeidimo sudėties elementų, be to, nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys nagrinėjamu atveju nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009). Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs asmenų, kuriems žinomos svarbios bylai aplinkybės, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Pareiškėjo teigimu pirmosios instancijos teismas vertino tik V. B. kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau nevertino jo kaltę paneigiančių įrodymų - 2016-01-08 V. B. paaiškinimo, kuriame jis, be kita ko nurodo, jog „kas daužė, baladojo pirmo aukšto duris aš negirdėjau ir kas išėmė rūsio duris, aš nemačiau“; Kauno apskr. VPK tyrėjų A. V. ir E. Ž. tarnybinių pranešimų, kuriuose nėra užfiksuota, kad įvykio metu būtų suskaldytas lauko durų stiklas; paties V. B. 2016-03-25 paaiškinimu. Visuma šių duomenų, priešingai skundžiamo nutarimo argumentams, neįrodo V. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu taip pat neįrodė V. B. tyčios, apsiribojo tik formaliu jo kaltės konstatavimu, t .y. išvardijo tik byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau nenustatė visų pažeidimo sudėties elementų. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad byloje esantys vieninteliai P. B. parodymai, kurie neva įrodo V. B. kaltę, taip pat yra abejotini, kadangi čia nurodoma, kad į duris beldė ir V. B., ir jos sūnus V. B.), taip pat, beldėsi ir policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad bylos duomenyse yra prieštaravimų dėl pažeidimo padarymo laiko. R. B. paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas visiškai neįrodo V. B. kaltės, juose tik konstatuojama, jog durų stiklas suskilo. Todėl šių įrodymų pagrindu V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Noreikiškių policijos nuovada atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-04-14 nutarimą.

V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Pareiškėjo V. B. teigimu, apylinkės teismas nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepakankamai ir nevisapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Kaip matyti iš byloje esančio 2016-03-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) bei V. B. paaiškinimo Kauno AVPK pareigūnui (b. l. 37), jis su administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, teigdamas, jog durų stiklo neįskėlė ir turto priklausančio R. B. nesugadino. V. B. teigimu į duris tą vakarą beldė ne tik jis, bet ir jo tėvas V. B., kuris buvo neblaivus, beldė ir vėliau atvykę policijos pareigūnai. V. B. kategoriškai nurodė, jog po jo apsilankymo pas močiutę lauko durų stiklas buvo paliktas sveikas ir skilimo ženklų nesimatė.

Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, tačiau motyvuotai jų neįvertino, be to, į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė liudytojų bei administracinį teisės pažeidimą fiksavusių policijos pareigūnų, kurie patvirtintų arba paneigtų aplinkybes susijusias su durų stiklo sugadinimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik byloje esantys rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog yra nemažai prieštaravimų ir neaiškumų (neaišku, kuriuo metu ir nuo kurio asmens beldimo į duris skilo jų stiklas, ar atvykus pareigūnams durų stiklas buvo sveikas), kurie turi būti pašalinti bylą išsamiai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai tik tuomet, kai ištyrus visus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones.

Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, iš esmės neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto, nepateikdamas dėl jų motyvuotų išvadų, pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus. Dėl paminėtų teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taigi teismas turi ištirti įrodymus, kviesti administracinį teisės pažeidimą fiksavusius policijos pareigūnus bei užduoti jiems klausimus reikšmingus sprendžiant klausimą dėl V. B. administracinės atsakomybės pagal ATPK 50³ str.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimą ir grąžinti V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.