Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens G. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria G. Š. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūno 2014 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 81N-20765632-14 G. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį 86 eurų bauda nubaustas už tai, kad jis 2014 m. spalio 12 d. 12.10 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir vairavo minėtą automobilį neužsisegęs saugos diržo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (nauja red. nuo 2014 10 11, TAR, 2014, Nr. 2014-13954) 8, 196 punktų reikalavimus ir jų 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su tokiu nutarimu G. Š. skundu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ir prašė šį nutarimą panaikinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi G. Š. skundo netenkino ir paliko galioti Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūno 2014 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 81N-20765632-14 nepakeistą.

Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, G. Š. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti, neįrodžius jo kaltės.

Skunde nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka todėl, kad ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, kuris draudžia diskriminaciją pagal socialinę padėtį, kadangi, apelianto teigimu, tai, kad jis yra paprastas pilietis, negali būti pagrindu jo parodymus vertinti kaip mažiau reikšmingus, nei pareigūno.

Atsiliepimu į G. Š. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus įgaliotas asmuo prašo palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

G. Š. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, teigia šių pažeidimų nepadaręs.

Tačiau tai, kad apeliantas vis dėlto padarė jam inkriminuotus pažeidimus, patvirtina apelianto daromus pažeidimus fiksavusio ir įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno D. J. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad stebėdamas kelią per žiūronus, matė, kaip G. Š. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o G. Š. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, kurį užsisegė tik jį sustabdžius. Ir nors apelianto skundu bandoma įtikinti, kad policijos pareigūno nurodyti duomenys apie jo padarytus pažeidimus neatitinka tikrovės, tačiau, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Šiame kontekste pažymima, kad policijos pareigūno, užfiksavusio jo padarytus pažeidimus ir jį dėl to sustabdžiusio, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys iš dalies atitinka netgi paties pažeidėjo apylinkės teismo posėdžio metu duotus parodymus, kai jis pripažino galėjęs netyčia kirsti ištisinę ženklinimo liniją, t. y. pats apeliantas neneigia nei to, kad buvo pažeidimų padarymo vietoje, nei to, kad jis toje vietoje vairavo automobilį ir galėjo kirsti ištisinę ženklinimo liniją. Dėl tokių aplinkybių daroma išvada, kad policijos pareigūno, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, o tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys – objektyvūs, ir jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai. Taip pat pažymima ir tai, kad byloje jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnas galėjo būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekė apeliantą melagingai apkalbėti, nėra. Taigi jam be jokios priežasties apkaltinti G. Š. tariamai nesamų veiksmų padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo, juo labiau, kad esminės šio policijos pareigūno nurodytos aplinkybės sutampa su paties pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Taigi apeliacinės instancijos, įvertinęs anksčiau išdėstytus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu ir jo išvadomis dėl G. Š. kaltės ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad G. Š. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų požymius, todėl naikinti skundžiamą nutartį, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Dėl to Radviliškio rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o G. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.