- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-20-491/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, skundą dėl 2015 m. gruodžio 17 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimas ir jam pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2010-09-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi R. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2012-12-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. D. ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2015-12-07 Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo buvo prašoma R. D. pratęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skundžiama nutartimi teikimas buvo patenkintas.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui R. D. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir jam taikomą stacionarinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti, pakeičiant jį į savanorišką gydymąsi. Nurodo, kad teismas, priimdamas šią nutartį, neatsižvelgė ir neįvertino to, kad jis 3 metus praleido (duomenys neskelbtini), 2,5 metų buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei kad jau 3 metus jam yra taikomas ambulatorinis stebėjimas. Pabrėžia, kad jokių nusižengimų nėra padaręs, jaučiasi visiškai sveikas, todėl nori tęsti anksčiau turėtą įprastą gyvenimą – dirbti, užsidirbti, gyventi kokybiškai bei sąžiningai. Papildomai nurodo, kad yra aukštas bei stiprus, anksčiau daug metų dirbo užsienyje, taip pat turėjo automobilių verslą, todėl dabar iš gaunamos 100 € pašalpos jam nieko nebelieka, o (duomenys neskelbtini) centro tiekiamas maistas blogina jo sveikatos būklę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. D. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą, todėl tenkinti jo skundą šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.
Viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant jam medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad R. D. serga (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) centre stebimas nuo 2013 m. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo – pratęsimo tikslingumo R. D. pagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) 2015-11-30 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad R. D. psichikos sveikatos būsena nepakankamai pagerėjusi, ir jam būtina pratęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi yra per trumpas stebėjimo laikotarpis. Be to, buvo atsižvelgta ir į (duomenys neskelbtini) atstovo A. G. paaiškinimą teisme, kad nors R. D. šiuo metu ir nėra agresyvus bei konfliktiškas, tačiau jam yra taikomas medikamentinis gydymas injekciniu būdu, ir lyginant su R. D. ligos patologija, yra būtinas ilgesnis jo stebėjimo laikotarpis.
Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar išvis išnykęs. Nors R. D. skunde ir nurodo, kad jaučiasi visiškai sveikas ir jokių nusižengimų nėra padaręs, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys rodantis, jog jis visiškai išgijęs ar kad jo socialinis pavojingumas išnykęs. Šių aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą R. D. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nors ir yra duomenų apie pakankamai teigiamą R. D. elgesį per paskutinį stebimą pusmetį, tačiau jo kritikos stoka dėl savo būsenos ir padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos bei tai, kad būklės pagerėjimas stebimas tik palyginamai trumpą laiką, rodo, jog R. D. socialinis pavojingumas dar nėra išnykęs. Šių aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą jam ir toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę.
Jo skundo argumentai, kad yra visiškai sveikas, nedaro naujų nusikalstamų veikų, kad jam nepatinka įstaigoje tiekiamas maistas, kadangi yra pripratęs prie kokybiško gyvenimo, skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia poreikio R. D. toliau stebėti ir vertinti jo elgesį kaip tai rekomenduoja daryti specialistai. Paties R. D. nuomonė apie jo psichinę būklę negali būti laikoma objektyvia, kadangi tai akivaizdžiai prieštarauja specialistų padarytai išvadai ir nepaneigia pacientui nustatytos sveikatos būklės įvertinimo bei jo socialinio pavojingumo.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
R. D. skundą atmesti ir 2015 m. gruodžio 17 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.