Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

tretiesiems asmenims A. V., E. B., I. V., K. J., L. B., N. U., Z. E., A. J., P. G., K. B., E. K., A. B., A. T., P. J., P. K., I. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei K. B. dėl daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Žimpra“, uždaroji akcinė bendrovė „Romziga“, A. V., I. D., N. U., D. B., I. V., V. M., M. B., L. B., I. K., K. J., A. G., I. R., V. Z., E. K., Z. P., S. V., E. B., Z. E., A. S., J. S., R. S., R. S., A. B., J. Š., Telšių rajono savivaldybė, P. K., T. K., S. K., V. V., I. T., J. B., A. T., S. P., T. A., P. G., I. P., K. P., J. V., A. V., R. B., J. G., A. J., L. B., V. S., P. J., K. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų (toliau Savininkai) 2016 m. rugsėjo 20 d. protokolą (toliau Protokolas) dėl atsakovės išrinkimo namo patalpų savininkų įgaliotu atstovu, kaip neatspindintį savininkų daugumos tikrosios valios bei priimtą pažeidžiant nustatytą tvarką; spręsti dėl šio Protokolo pripažinimo klastote ir reikalingumo apie suklastojimą pranešti prokurorui, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinyje nurodė, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra 45 butai ir 4 patalpos, priklausančios į bylą įtrauktiems asmenims. Namo bendrojo naudojimo objektai kaip savininkų bendra dalinė nuosavybė valdoma 2007 m. rugpjūčio 27 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 22 pagrindu. Namo gyventojų 2014 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu jis buvo išrinktas namo bendros dalinės nuosavybės dalyvių įgaliotu atstovu. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 20 d. suorganizavo susirinkimą. Apie susirinkimą buvo pranešta skelbimu. Į susirinkimą nuėjo pasidomėti, buvo susirinkę apie 10-15 gyventojų, ne visi buvo savininkai. Susirinkimo metu sulaukė nepagrįstų priekaištų, šmeižimo. Susirinkime nebuvo oficialių procedūrų, balsavimo, dalis gyventojų išėjo nepasibaigus susirinkimui, apie 10 savininkų pasirašė ant tuščio popieriaus lapo. Protokolo pagrindu 2016 m. spalio 4 d. pasirašyta nauja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartis Nr. 159. Gyventojų susirinkimas sušauktas nesilaikant susirinkimo sušaukimo tvarkos, dienotvarkės, vedimo ir sprendimų priėmimo bei paskelbimo tvarkos. Susirinkimą sušaukė tokios teisės neturėjęs subjektas, nepaskelbta darbotvarkė, susirinkime nebuvo reikiamo dalyvių skaičiaus, nerinktas pirmininkas ir sekretorius, nebalsuota dėl dienotvarkės ir kt. klausimais. L. B. ir dar 10-14 žmonių pasirašė ant tuščio lapo, kiti parašai surinkti vėliau, už kai kuriuos savininkus pasirašė kiti asmenys, Protokolo nepasirašė pirmininkaujantis ir sekretorius.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad 2014 m. buvo išrinktas namo įgaliotu atstovu. Susirinkime jis neatsistatydino, kaip nurodyta Protokole. Protokolą pasirašė 23 asmenys, o ne 26, iš jų keli buvo ne butų savininkai. Susirinkimą sušaukė netinkamas subjektas. Susirinkime dalyvavo, bet nebuvo įtrauktas į protokolą. Šaukiant susirinkimą nebuvo nurodyta darbotvarkė. Į susirinkimą ėjo dėl įdomumo. Susirinkime buvo apie 14 žmonių, pirmininkaujančio ir sekretoriaus nebuvo, jie nebuvo išrinkti, nebuvo svarstoma ir balsuojama dėl darbotvarkės. Jis yra statybininkas, rūpi namas, reikėjo ruošis renovacijai, todėl atsistatydinti neketino. Protokolas surašytas vėliau. L. B. pasirašė ant tuščio lapo, nes skubėjo į darbą, už kitus butus pasirašė ne savininkai – A. G., K. B., kažkas pasirašė už G. šiai leidus, E., P., B. ir J. pasirašė kitą dieną, T. buvo užsienyje, negalėjo pasirašyti, kvorumo nebuvo. Po 10 dienų nuėjo į Butų ūkį ir sužinojo apie protokolą. Sprendimą nori panaikinti, nes neatitinka teisybės. Dėl pareigų turėjo finansinės naudos – pagal Butų ūkio įsakymą nemokėjo kai kurių mokesčių, bet už savo pinigus važiuodavo su žmonėmis į Butų ūkį. Mediacijos metu rinko gyventojų nuomonę dėl namo atstovo rinkimo, bet persigalvojo, nes keitėsi butų savininkai, atsakovė gyventojus perkalbėjo. Jam būnant namo įgaliotu atstovu, būdavo, kad kiti savininkai pasirašydavo kitą dieną, kvorumas būdavo, nes kitą dieną pašnekindavo neatėjusius žmones. Ar ruošiamasi renovacijai, nežino, bet rinko parašus dėl namo pripažinimo gyvenamuoju, ne bendrabučiu. Mano, kad nėra suėjęs senaties terminas, nes iš karto kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o jei terminas praleistas, teismas savo iniciatyva terminą gali atnaujinti.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo žinoma apie šaukiamą susirinkimą. Susirinkimas organizuotas gyventojų iniciatyva, nes ieškovas nesiskaitė su gyventojais, namo remonto ir mokesčių mokėjimo klausimus sprendė savavališkai, nerengdamas susirinkimų ir neklausdamas gyventojų nuomonės. Ieškovas dalyvavo susirinkime, į gyventojų užduodamus klausimus neatsakė, elgėsi netaktiškai, todėl gyventojai nusprendė įgaliotą atstovą pakeisti kitu. Mano, kad ieškovas ieškiniu siekia finansinės naudos, o ne apginti gyventojų interesus. Mano, kad Protokole išreikšta gyventojų valia. 2017 m. balandžio 9 d. pakartotiniame susirinkime dalis gyventojų dar kartą patvirtino savo poziciją dėl atsakovės atstovavimo jų interesams.

Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad gyventojai jos prašė sušaukti susirinkimą. Visi gyventojai žinojo apie susirinkimą. G. prašė pirmininkauti, šis sutiko. Ieškovui uždavė klausimus dėl mokesčių, į juos ieškovas neatsakė. Žmonės balsavo, buvo surinkti parašai. Ieškovas susirinkimo metu 2 kartus buvo išėjęs iš susirinkimo, vėl grįždavo. 116 bute gyveno sūnus R., o savininkė motina. B. bute gyveno tėvai, viskas buvo su dukros žinia. Ieškovas ankstesniuose susirinkimuose buvo sakęs, kad jį gali perrinkti, jei jis netinkamas. Žmonės nedrįsta pasakyti, kad ieškovas netinka. Kai ieškovas buvo įgaliotu atstovu, jis kitą dieną rinkdavo parašus, eidavo į namus, net į darbą, tada į susirinkimus susirinkdavo kokie 5 žmonės. Parašų rinkimo tvarka nuo tada nesikeitė. Šiuo metu ruošiamasi namo renovacijai, keičiamas namo statusas, atitinkamoms institucijoms pristatytos butų bylos. Kokie žmonės prašė šaukti susirinkimą, nenori viešinti. Susirinkimas buvo sušauktas jos iniciatyva, prašant gyventojams. Protokolą rašė savo kompiuteriu, pavyzdį rado internete, be to, yra sekretoriavusi anksčiau. Darbotvarkė nebuvo paskelbta. Susirinkimas prasidėjo nuo klausimų ieškovui dėl mokesčių, darbų, kilo ginčas. Ieškovas ignoravo gyventojus. Žodiniu būdu buvo išrinktas pirmininkas ir sekretorė, G. sutiko būti pirmininku, prieštaraujančių nebuvo. G. kaip pirmininkas nepasirašė, pasirašė kaip gyventojas per sumaištį, ji taip pat nepasirašė kaip sekretorė per klaidą. Ant popieriaus buvo atsispausdinusi tekstą. Įrašus rašė patys gyventojai. Susirinkimo metu nebuvo stalo, žmonės rašėsi lapą pasidėję kas ant sienos, kas rankose, protokolą leido per rankas. Keli žmonės pasirašė po darbo ar kitą dieną. R. užrašė tik butą. Protokole užrašė, kad nepritariančių nebuvo, nes tokie nebalsavo, išėjo iš susirinkimo. Ieškovas nebalsavo, buvo išėjęs iš susirinkimo kelis kartus. Balsavusių skaičių įrašė kitą dieną. Mano, kad kvorumas buvo. G. telefonu leido pasirašyti kaimynei J. Kitą dieną parašus rinko ji, jos akivaizdoje žmonės pasirašė. Prašo ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino pabaigos.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo N. U. parodė, kad žmonės skundėsi dėl ieškovo elgesio, norėjo jį perrinkti. Balsavo dėl ieškovo perrinkimo. Ieškovas per susirinkimą lakstė. Ieškovą atstatydino. Kiek žmonių buvo, neprisimena. Ieškovas anksčiau buvo sakęs, kad gali atsistatydinti. Balsavo prieš ieškovą, už atsakovę. Sąvokų atstatydinimas ir atsistatydinimas neskiria.

Trečiasis asmuo A. V. parodė, kad gyventojai nutarė pakeisti ieškovą, nes negalėjo susitarti su juo. Ieškovas buvo sakęs, kad jeigu jis netinka, jį gali perrinkti. Tą dieną ieškovas kalbėjo nedaug, vartojo necenzūrinius žodžius. Gyventojai susirinko perrinkti komendanto, susirinkime buvo daug žmonių, ankstesniuose susirinkimuose nėra buvę tiek daug. Perrinkimui pritarė visi, nepritarę išėjo. Pati protokolą pasirašė per susirinkimą. P. J. buvo prieš, todėl išėjo. P. G. susirinkime nebuvo, bet ji sutiko, kad būtų išrinkta atsakovė. Protokolas atitinka tikrąją gyventojų valią, visi patenkinti.

Trečiasis asmuo K. J. parodė, kad susirinkime buvo daug žmonių, visi buvo už atsakovę, o ieškovas lakstė pirmyn atgal. Protokolas ėjo per gyventojų rankas, žmonės balsavo raštiškai. Susirinkime buvo daugiau žmonių nei ankstesniuose susirinkimuose. Ieškovas anksčiau net į darbą ateidavo parašų rinkti. Susirinkime svarstė įvairius klausimus: bendrabučio renovacijos ir kt. Balsavo už ieškovę, prieš ieškovą, nes šis elgėsi ne kaip žmogus. Ieškovas daug kam nepatiko, jį nušalino gyventojai, paskyrė atsakovę. Protokolą pasirašė tą pačią dieną. Ar pasirašant Protokolą buvo užpildyta, kiek balsavo, dalyvauja, neatsimena. Buvo daugiau kaip 20 žmonių, už atsakovę balsavo visi buvę, kas buvo prieš, išėjo.

Trečiasis asmuo L. B. parodė, kad matė skelbimą dėl susirinkimo. Darbotvarkė nebuvo nurodyta, bet suprato, kad spręs daug klausimų. Žmonės kalbėjo apie ieškovo nuodėmes, rankenas, nepadarytus darbus. Išklausė, susidarė nuomonę. G. pasakė, kad susirinkimas bus niekinis, jei nebus pirmininkaujančio, sekretoriaus. Atsakovė G. pasiūlė pirmininkaujančiu. Suprato, kad iš atsakovės turės daugiau naudos, nes ji sprendžia problemas. Į susirinkimą ėjo žinodama, koks pagrindinis klausimas, žinojo už ką balsuos — kas daro gera namui, žmonėms. Kadangi skubėjo į naktinę pamainą, pasirašė pirma, bet ne ant tuščio lapo. Ieškovas iš susirinkimo išeidavo, kai būdavo užduodami jam nepatogūs klausimai. Visi žmonės aplinkui norėjo, kad atsakingu asmeniu būtų atsakovė. Pažinojo P. J., kuris išėjo iš susirinkimo, nes bijojo balsuoti prieš ieškovą šiam būnant. Kas laimėjo, nežinojo, nes išėjo į darbą. Protokole suklydo nurodydama buto numerį. Protokolu išreikšta gyventojų nuomonė, kad juos atstovautų atsakovė.

Trečiasis asmuo E. B. parodė, kad susirinkime dalyvavo daugiau nei 26 žmonės, išėjo 4-5 žmonės. Ieškovas spaudė žmones, kam jie pasirašė prieš jį. Pats pasirašė tą pačią dieną, susirinkime buvo iki galo. Žmonės apie ieškovą kalbėjo blogai, namas buvo apleistas. Buvo balsuojama dėl atsakovės išrinkimo ir ieškovo atstatydinimo. Balsavo už atsakovę. Ieškovas suprato, kad sprendžiamas jo klausimas, paniškai lakstė, prieš tai susirinkime sakė, kad galim jį perrinkti, jei nepatinka. Prie ieškovo susirinkdavo mažiau nei 20 žmonių, ieškovas parašus rinkdavo po susirinkimo, žmonės nebuvo aktyvūs.

Trečiasis asmuo A. J. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad penktadienį susibėgę gyventojai sprendė tvarkyti stogą savo lėšomis, nes nenorėjo skolintis, o pirmadienį ieškovas iškvietė butų valdybos darbuotojus be gyventojų žinios. Ieškovas neatstovavo gyventojų interesų, todėl žmonės nutarė jį pakeisti, žmonės jo nenori. Susirinkime buvo daug žmonių. Ankstesniuose susirinkimuose ieškovas eidavo per kambarius parašų. Žmonės nenorėjo skolų, todėl keitė atstovą. Ieškovas buvo sakęs, kad jei žmonės jo nenori, gali perrinkti, siūlė atstove būti jai, kitiems. Susirinkime pasirašė, kad ieškovas nebūtų komendantu, tai patvirtino parašu, nes jis savo noru nepasitraukė. Susirinkime norėjo pakeisti komendantą. Balsavo prieš ieškovą, jį atstatydino, protokole apsiriko sekretorė. Protokole žmonės pasirašė ir per susirinkimą, ir po jo. Ji pasirašė už G., nes ši sunkiai gyveno, papasakojo situaciją ir ši leido jai pasirašyti, pasirašė suderinusi. Protokolą siuntė per rankas, visada taip darydavo.

Trečiasis asmuo P. G. parodė, kad tuo metu buvo Šiauliuose, prašė, kad už ją pasirašytų J., kuri paaiškino, kad parašo reikia dėl stogo ir komendanto. Keitė komendantą į jaunesnį.

Trečiasis asmuo K. B. parodė, kad susirinkime dalyvavo, pasirašė protokolą jį pasidėjusi ant sienos. Susirinkime buvo ir ieškovas, bet supykęs išbėgo, sakė rinktis kitą komendantą. Visi pasirašė už atsakovę, nes ieškovas nesistengė dėl žmonių, nebendravo, todėl nusprendė perrinkti. Dalyvavo daugiau kaip pusė žmonių. Ieškovas pats sakė perrinkti į tinkamą atstovą. Mano, kad ieškovas atsistatydino. Prieštaraujančių nebuvo, visi pasirašė už atsakovę. Ar buvo išrinktas pirmininkaujantis, kokia tvarka turi būti vedamas susirinkimas, nežino. Parašus rinko už atsakovę, rankų nekėlė, valią išreiškė parašais.

Trečiasis asmuo E. K. parodė, kad susirinkime nebuvo, jį pagal įgaliojimą atstovavo motina.

Trečiasis asmuo Z. E. parodė, kad atsakovė daug padėjo, todėl ją pasirinko. Susirinkime nedalyvavo, jai protokolą atnešė pasirašyti, atsakovė paaiškino žodžiais protokolo turinį. Ieškovas taip pat atnešdavo pasirašyti į namus.

Trečiasis asmuo A. B. parodė, kad keitė komendantą. Ieškovas sakė, kad jei jis nepatinka, galima rinktis kitą. Kolektyvas nutarė išrinkti atsakovę. Protokolo neskaitė, bet ieškovas atsistatydino, nes pats sakė rinktis patinkantį žmogų. Žmonėms atsakovė patinka. Susirinkime balsavo parašais, ne rankomis. Susirinkime buvo daugiau žmonių nei ankstesniuose susirinkimuose. Ieškovas anksčiau eidavo per butus parašų. Pasirašė koridoriuje, protokolą pasidėjęs ant sienos. Ieškovas buvo davęs pasirašyti lapą, kad jis nebuvo blogas, bet visas namas nori, kad atstove būtų atsakovė.

Trečiasis asmuo A. T. parodė, kad Protokole ne jo parašas, jis pasirašo didžiosiomis spausdintomis raidėmis, protokole jo pavardė parašyta su klaida. Ar buvo 2016 m. rugsėjo 20 d. susirinkime, neatsimena, anksčiau jis pasirašydavo protokolus susirinkimų metu.

Trečiasis asmuo P. J. parodė, kad dėl blogėjančios atminties protokolo pasirašymo aplinkybių neatsimena.

Trečiasis asmuo P. K. parodė, kad neatsimena, ar dalyvavo susirinkime.

Trečiasis asmuo I. D. parodė, kad susirinkime dalyvavo. Ieškovas nebenorėjo būti pareigose, todėl pakeitė namo atstovą. Paties perrinkimo neatsimena.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimas namo atstove išrinko atsakovę. Ieškovas, nesutikdamas su 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas skundžiamą sprendimą panaikinti. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, šalims ir jų atstovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį (Telšių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-525-187/2017). Ieškovas 2017 m. gegužės 9 d. ieškiniu pakartotinai kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ieškovui nepašalinus trūkumų (Telšių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1575-304/2018). Pažymėtina, kad nė vienos iš šių nutarčių ieškovas neskundė.

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal CK 4.85 straipsnio 9 dalies nuostatas buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

Teismo posėdyje apklaustas ieškovas nurodė, kad apie priimtą sprendimą dėl naujo atstovo išrinkimo sužinojo po 10 dienų nuėjęs į Butų ūkį. Darytina išvada, kad ieškovas apie ginčijamą sprendimą žinojo 2016 m. rugsėjo 30 d. Būtent ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Vadinasi šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl ginčo sprendimo pareikšti vėliausiai suėjo 2017 m. kovo 30 d.

Ieškovo argumentai, kad ieškinio senaties terminas sprendimui ginčyti laikytinas nepraleistu, nes ieškovas iš karto ėmėsi priemonių, kad byla būtų išnagrinėta, ieškinys pateiktas nepažeidus termino, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau CK 1.130 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Jau nurodyta, kad ieškovo 2017 m. sausio 27 d. pateiktas ieškinys dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas dėl to, jog ieškovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdį (Telšių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-525-187/2017). Taip pat pažymėtina, kad ieškovo 2017 m. gegužės 9 d. pateiktas ieškinys dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas dėl to, jog ieškovas nepašalino trūkumų (Telšių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1575-304/2017). Akivaizdu, kad ieškovo ieškiniai civilinėse bylose Nr. e2-525-187/2017 ir e2-1575-304/2017 palikti nenagrinėti dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl netinkamo procesinių pareigų vykdymo. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi konstatuotina, kad teisme 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. gautų ieškinių padavimas nenutraukė šešių mėnesių ieškinio senaties termino, taigi ieškinio senatis dėl ginčo sprendimo pasibaigė 2017 m. kovo 30 d. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui ieškovo pateiktas 2017 m. lapkričio 16 d., t. y. daugiau nei septyniais mėnesiais praleidus ieškinio senaties terminą.

Tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Nagrinėjamu atveju svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškinio senaties terminas praleistas iš esmės dėl paties ieškovo pasyvaus elgesio, neatvykimo į teismo posėdį, trūkumų nepašalinimo.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363- 469/2015; kt.). Teismas neturi pareigos pirmiausia nustatyti teisės pažeidimą ir tik tada taikyti ieškinio senatį. Atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmetamas todėl, kad, nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas ieškovo teisių pažeidimas, pažeistos teisės neįmanoma apginti teismine tvarka dėl praleisto ieškinio senaties termino. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 317/2008; kt.).

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškinys paduotas praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir nėra svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, ginčas iš esmės nespręstinas ir ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ir atsakovė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.