Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2988-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-25
Bylos Nr.
e1-2988-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35796-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2988-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35796-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, 2021 m. spalio 15 d. apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sutuoktine R. D. metu, tyčia, dešine ranka vieną kartą smogė jai į kairį skruostą, savo galva vieną kartą smogė jai į kaktą, abiem rankomis suėmė ir suspaudė jos abejas rankas, taip mušdamas R. D. ir kitaip prieš ją smurtaudamas fiziškai sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad R. D. yra jo sutuoktinė, su kuria jie susituokę dvejus metus, tačiau šeimos nariais jie yra apie dešimt metų. Prieš tai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, dar iki santuokos susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra mažamečiai. Šiuo metu jų šeima gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine sutaria gerai, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna konfliktų. Neneigia, kad išgeria alkoholio, o būdamas neblaivus, būna piktas. 2021 m. spalio 14 d. vakare vaikams užmigus, jie su sutuoktine išgėrė alkoholio – viskio ir alaus. Alkoholį gėrė ir po vidurnakčio. 2021 m. spalio 15 d. apie 1.00 val., tarp jo ir sutuoktinės R. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir, būdamas įpykęs bei įsižeidęs dėl sutuoktinės žodinių pastabų jam, tyčia, dešine ranka, kumščiu ar delnu, nepamena, du kartus smogė sutuoktinei į veidą, o paskui suėmė abejas jos rankas ir, jas laikydamas, spaudė. Norėjo, kad ji jo paklausytų. Jam smogus ir spaudžiant sutuoktinės rankas, ši verkė ir jis aiškiai suprato, kad jai skauda. Tad paleido jos rankas, o ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, paprašė pagalbos. Papildomos apklausos metu kaltinamasis pirmiau minėtus savo ankstesnius parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad tarp jo ir jo sutuoktinės R. D. kilusio žodinio konflikto metu jis ją mušė, t. y. du kartus smogė jai į veidą, smurtavo prieš ją, suėmęs jai už jos abiejų rankų ir jas spausdamas. Ar smogė jai tik ranka, ar ir savo galva, gerai neatsimena, tačiau sutuoktinė buvo blaivesnė nei jis, todėl ji tyrimui turėjo nurodyti teisingesnes aplinkybes. Visiškai pripažįsta, kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Paleistas iš laikino sulaikymo jis R. D. atsiprašė, jie pakalbėjo ir ji jam atleido. Jis prisižadėjo daugiau nesmurtauti, gydytis nuo alkoholizmo. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Norėtų, kad teismas, esant galimybei, skirtų jam laisvės apribojimo bausmę. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, jeigu toks įpareigojimas jam būtų nustatytas (b. l. 59–60, 72–73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. spalio 14 d. vakare užmigdžius vaikus, kartu su sutuoktiniu išgėrė šiek tiek alkoholio. Ji apgirtusi nebuvo, vėlesnio įvykio aplinkybes atsimena puikiai. Alkoholį su sutuoktiniu gėrė ir po vidurnakčio. 2021 m. spalio 15 apie 1.00 val., tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas dėl jo galimos neištikimybės. Tęsiantis konfliktui, sutuoktinis tapo labai agresyvus ir, būdamas įpykęs, tyčia, du kartus smogė jai į veidą, tai yra vieną kartą smogė į kairį skruostą ties žandikauliu, o kitą kartą – savo galva smogė jai į kaktą, dėl ko ji savo viršugalviu trenkėsi į sieną. Tada jis savo abiem rankomis tyčia suėmė jos rankas ir, laikydamas jas, spaudė. Jai skaudėjo kiekvieno jo smūgio metu ir tuo metu, kai jis spaudė jos rankas. Sutuoktinis yra už ją gerokai aukštesnis, tvirto kūno sudėjimo. Dėl skausmo ji pradėjo verkti. Tada jis paleido jos rankas, o ji iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie išklausę, kas nutiko, T. D. sulaikė. Policijos pareigūnai siūlė jai iškviesti medikus. Nors skausmas buvo stiprus ir intensyvus, tačiau ji žinojo, kad jį numalšinti gali dėdama šaltį ant sumuštų vietų, gali išgerti vaistų nuo skausmo. Esant ekstremaliai situacijai šalyje dėl COVID-19 grėsmės, vykti į gydymo įstaigą, kurioje lankosi daug sergančių pacientų, taip pat nenorėjo. Dėl to skubios medikų pagalbos atsisakė. Policijos pareigūnams ir jų sulaikytam T. D. išvykus, ji išgėrė vaistų nuo skausmo, ant rankų, kurias prieš tai spaudė sutuoktinis, užsidėjo šaltą kompresą ir skausmas pamažu atslūgo, todėl į medikus nesikreipė. Joks gydymas jai nepaskirtas ir nėra reikalingas, smurto žymės šiuo metu jau išnyko, tačiau jas iš karto po įvykio matė ir fiksavo policijos pareigūnai. Nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Dėl sutuoktinio veiksmų 2021 m. spalio 15 d. ji patyrė fizinės žalos. Jai paaiškintas tikslingumas nuvykti pas teismo medikus, tačiau šiuo metu teismo medicinos tarnyba jau baigia darbą, nuvykti ten iki jų darbo pabaigos nespės, paskui – dvi dienos savaitgalio. Be to, ant jos kūno išoriškai matomų žymių nėra, todėl tyrimas būtų neobjektyvus, kadangi iš karto po įvykio tos žymės buvo. Jai paaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nereikš, tik nori, kad sutuoktinis nustotų vartoti alkoholį, nes, būdamas neblaivus, visuomet yra konfliktiškas. Tai ne pirmas kartas, kai sutuoktinis prieš ją smurtauja. Dėl jo smurto prieš ją 2019 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tą kartą sutuoktiniui buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo labai efektyvi, jokių konfliktų jų šeimoje nebuvo. Norėtų, kad teismas, esant galimybei, ir šį kartą T. D. paskirtų būtent šios rūšies bausmę, o, jeigu tai numatyta, nustatytų jam įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 34–37).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro informacijos apie įvykį ROIK 0121000663438 matyti, kad buvo gautas R. D. telefoninis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš keletą minučių jos vyras ją sumušė, griebė už kaklo, griebė už rankos, moteris pusiau nuoga išbėgo iš namų, namuose kartu su agresyviu vyru liko du mažamečiai vaikai, prašo paskubėti. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia prie laiptinės. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. spalio 15 d. 1.18 val. Informuotas VTAS (b. l. 25–28).

Iš 2021 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą į įvykį, fiksuoti pranešusios ir smurtą patyrusios R. D. sužalojimai: veido kairė pusė, kaktos dešinė pusė, abejos rankos ties riešais. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi (nustatyta 1,14 promilės). Smurtu įtariamas asmuo – T. D. Smurtu įtariamo asmens būklė: matomų kūno sužalojimų nėra, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatyta 2,03 promilių). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sutuoktiniai. Yra nepilnamečių (vaikų). Gauti paaiškinimai: atvykus (duomenys neskelbtini), kieme pasitiko pranešėja R. D., kuri paaiškino, kad apie 1.00 val. jos vyras T. D. namuose miegamajame kambaryje, kilus žodiniam konfliktui, prieš ją panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą, tyčia suduodamas du kartus ranka į veido sritį, po to rankomis griebdamas už jos rankų, stipriai suspausdamas. Mažamečiai vaikai įvykio nematė. Alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM-0375, patikros Nr. 1486758, R. D. nustatytas 1,14 promilių girtumas, T. D. – 2,03 promilių girtumas. Informacija apie įvykio aplinką: tvarkinga. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. Vaizdo registratorius Nr. B0F1EC60E4C4 (b. l. 21–24).

Iš 2021 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–19).

Iš asmens testo alkoholiui išrašo matyti, kad 2021 m. spalio 15 d. 1.53 val. R. D. nustatytas 1,14 promilių girtumas (b. l. 29–30).

Iš asmens testo alkoholiui išrašo matyti, kad 2021 m. spalio 15 2.00 val. T. D. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 29–30).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir suprasdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį, tyčia smurtavo nukentėjusiosios R. D. atžvilgiu, kuomet 2021 m. spalio 15 d. apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine R. D., tyčia, dešine ranka vieną kartą smogė jai į kairį skruostą, savo galva vieną kartą smogė jai į kaktą, abiem rankomis suėmė ir suspaudė jos abejas rankas, taip mušdamas R. D. ir kitaip prieš ją smurtaudamas fiziškai sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. D. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, parodė, jog tarp jo ir jo sutuoktinės R. D. kilusio žodinio konflikto metu jis ją mušė, t. y. du kartus smogė jai į veidą, smurtavo prieš ją, suėmęs jai už jos abiejų rankų jas spaudė, visiškai pripažįsta, kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat parodė, jog, ar smogė savo sutuoktinei tik ranka, ar ir savo galva, gerai neatsimena, tačiau sutuoktinė buvo blaivesnė nei jis, todėl ji tyrimui turėjo nurodyti teisingesnes aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš sutuoktinę, patvirtina nukentėjusiosios R. D. parodymai, kad tęsiantis jų žodiniam konfliktui, sutuoktinis tapo labai agresyvus ir, būdamas įpykęs, tyčia, du kartus smogė jai į veidą, tai yra vieną kartą smogė į kairį skruostą ties žandikauliu, o kitą kartą – savo galva smogė jai į kaktą, dėl ko ji savo viršugalviu trenkėsi į sieną, tada jis savo abiem rankomis tyčia suėmė jos rankas ir, laikydamas jas, spaudė, jai skaudėjo kiekvieno jo smūgio metu ir tuo metu, kai jis spaudė jos rankas. Šie nukentėjusiosios parodymai sutampa su Policijos registruojamų įvykių registro informacijos apie įvykį užfiksuotais duomenimis, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytomis aplinkybėmis, kur užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios paaiškinimai apie įvykį. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje taip pat užfiksuoti apie įvykį pranešusios ir smurtą patyrusios R. D. matomi sužalojimai: veido kairė pusė, kaktos dešinė pusė, abejos rankos ties riešais. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens testo alkoholiui išrašai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami T. D. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo T. D. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo R. D. sukėlimo visiškai įrodyta. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl jie laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

T. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 110–112, 113)

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis T. D. teistas vieną kartą, nusikalto neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, baustas administracine tvarka (b. l. 93–94), psichiatrinių ir priklausomybės įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (b. l. 99–102), taigi, pakaltinamas, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) pamainos meistru.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. D. teisiamas antrą kartą, baustas administracine tvarka, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės, yra pakaltinamas, vedęs, dirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam T. D. vieną iš griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, praeityje teistas vieną kartą už analogiškų viekų (dvi veikos) padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, nusikalstamas veikas taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, baustas administracine tvarka, dirbantis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, T. D. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina maksimalaus dydžio 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir/ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir/ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas T. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 15 d. 1.50 val. iki 2021 m. spalio 15 d. 10.39 val. (b. l. 48), t. y. 1 (viena) para, šią vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus T. D. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susiję su fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui – sutuoktinei, kurios atžvilgiu smurtauja ir yra teisiamas antrą kartą, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad T. D. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir/ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. D. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir/ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 15 d. 1.50 val. iki 2021 m. spalio 15 d. 10.39 val., tai yra 1 (vieną) parą, šią vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

T. D. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis