Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės kuopos vado 2009-04-02 nutarimo Nr. F 826955 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis 2009-03-29 surašė E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009-03-29, apie 15.50 val., Turgaus-Kalvarijų g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, v/n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo kelių eismo taisyklių (toliau – KET) Nr. 203 (duoti kelią) reikalavimo, ko pasėkoje išvažiavęs į pagrindinį kelią užtvėrė jį, važiuojančiam pagrindiniu keliu autobusui, kuris turėjo keisti judėjimo kryptį bei staigiai stabdyti, t. y. sukėlė pavojingą situaciją. Taip pat vairuotojas nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės transporto priemonės draudimo. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 8 p., 238 p. reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės kuopos vadas 2009-04-02 nutarimu E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124¹ str. 6 d. skyrė 20 Lt baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. – 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta administracinė nuobauda - 400 Lt piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo palaikė skundą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos ABTĮ) 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Pareigūnas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d., 287 str. 1d., 30 str., 30² str., 31 str. 1 d., 124² str. 1 d., 123 str. 5 d., 284 str. 2 d., 124¹ str. 6 d.

Nustatyta, kad E. K. subendrinta administracinė nuobauda – 400 Lt su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėn. – paskirta už tai, kad jis 2009-03-29, apie 15.50 val. Turgaus-Kalvarijų g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, v/n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo KET Nr. 203 p. reikalavimo, ko pasėkoje išvažiavęs į pagrindinį kelią užtvėrė jį, važiuojančiam pagrindiniu keliu autobusui, kuris turėjo keisti judėjimo kryptį bei staigiai stabdyti, t. y. sukėlė pavojingą situaciją. Taip pat vairuotojas nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės transporto priemonės draudimo.

KET 8 p. numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.

KET 1 priede „Pirmumo ženklai“ kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. analizė suponuoja išvadą, jog pagal šią teisės normą, asmenys (transporto priemonių vairuotojai) administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik tada, kai jie yra iš viso neapsidraudę (arba neapdrausti) transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopiją, kurioje sutarties galiojimo laikas nurodytas nuo 2008-04-13 iki 2009-04-09. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. 2009-03-29, apie 15.50 val., Turgaus-Kalvarijų g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A6“, v/n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teismas daro išvadą, kad pareigūnas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos faktines aplinkybes pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. pakeitė nuorodą į Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., numatančią, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 10), policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo (b. l. 11) duomenys, planas schema (b. l. 13), Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys (b. l. 25-28), patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d.)

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato padaryto administracinio teisės pažeidimo pasekmes ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. 1p.).

Nuobaudos sąvoką ir jos taikymo bendruosius tikslus apibrėžia Lietuvos Respublikos ATPK, kurio 20 str. nurodoma, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Parenkant poveikio priemonę, kuri individualiu atveju prevencine ir nubaudimo prasme būtų efektyviausia, Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. įpareigoja bylą, nagrinėjantį subjektą atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nurodyti pagrindai, teisingumo ir protingumo kriterijai taip pat yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos, numatančios galimybę paskirti asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, yra taikomos, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų itin palankiai charakterizuojamas ar jo padaryta veika laikoma iš esmės nepavojinga.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailisi, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą (b. l. 14-15). Kaip matyti, E. K. savo noru davė išsamius paaiškinimus apie pažeidimo padarymo priežastis, pripažino savo kaltę (b. l. 10). Jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. E. K. su žmona dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 5) ir per metus jų metinės pajamos siekia apie 27 290 Lt. (b. l. 23-24).

Atsižvelgęs į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo E. K. asmenybę, į jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės kuopos vado 2009-04-02 nutarimas Nr. E 826955, kuriuo E. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 400 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn., keistina, skiriant administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės kuopos vado 2009-04-02 nutarimą Nr. E 826955, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. ir 124² str. 1 d. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ir skirti 200 Lt piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 mėn.

Nutartis per 10 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.