Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios mažosios bendrijos „Forto centras“ ieškinį atsakovei G. N. dėl nuostolių atlyginimo ir teisės eiti viešo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. G. N., būdama direktore, žinodama apie MB „Forto centras“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra), nuo „(duomenys neskelbtini)“, kada buvo atleistas paskutinis darbuotojas ir įmonė, anot vadovės, daugiau jokios veiklos nevykdė ir nebeturėjo jokio turto, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip savo neveikimu pažeisdama įmonės kreditorių interesus. Atsakovė, nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas, buvo nelojali ir veikė aiškiai aplaidžiai. Atsakovei laiku nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad vadovė žinojo ir suprato, jog įmonė yra nemoki, tačiau sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra atsakinga už įmonės ir kreditorių dėl to patirtą žalą. MB „Forto centras“ ir jos kreditorių patirta žala pasireiškė tuo, kad, G. N. laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėjo įmonės skolų kreditoriams apimtis (pasyvas) ir taip pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, o dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo jų kreditorių galimybė gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. G. N. teigimu įmonė veiklos nebevykdo nuo „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo metu įmonė jau jokio turto neturėjo. Minėtu laikotarpiu įmonės įsiskolinimas kreditoriams buvo „(duomenys neskelbtini)“ (skola Sodrai buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir skola VMI prie LR FM buvo „(duomenys neskelbtini)“). Šiems kreditoriams skola yra fiksuojama dar nuo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonė turto nebeturi nuo „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio, laikytina, kad būtent tada įmonė pripažintina nemokia, nes įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto bylos iškėlimo priaugusios ieškovo skolos yra laikytinos žala, susidariusia dėl atsakovės neiniciavimo laiku bankroto bylos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad MB „Forto centras“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga Sodrai „(duomenys neskelbtini)“, o VMI prie LR FM - „(duomenys neskelbtini)“. Viso įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“. Taigi atsakovei G. N. laiku nesikreipus dėl įmonės bankroto bylos iniciavimo, įmonės skolos išaugo „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Nagrinėjamoje byloje ieškovės bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius kelia įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ir įrodinėja atsakovės prievolę atlyginti įmonei padarytą žalą, kuri, ieškovės teigimu, sudaro „(duomenys neskelbtini)“.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi c. b. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nutarta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Forto centras“ (juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas: „(duomenys neskelbtini)“) bankroto bylą. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“) (nutartis įsiteisėjo „(duomenys neskelbtini)“). Juridinių asmenų registro duomenis MB „Forto centras“ vadovė nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo G. N..

7. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtinti bankrutuojančios MB „Forto centras“ kreditorių reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius – „(duomenys neskelbtini)“ (pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas „(duomenys neskelbtini)“, antruoju etapu tenkinamas reikalavimas „(duomenys neskelbtini)“); Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – „(duomenys neskelbtini)“ (pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas „(duomenys neskelbtini)“, antruoju etapu tenkinamas reikalavimas „(duomenys neskelbtini)“). „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtintas patikslintas likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Forto centras“ kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ tenkinama pirmuoju etapu, „(duomenys neskelbtini)“ tenkinama antruoju etapu) finansinis reikalavimas.

8. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. JANĮ nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas); juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnis); juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

9. Pažymėtina, kad pareiga inicijuoti nemokumo procesą įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius atliktus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad įmonės vadovas yra kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

10. Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad MB „Forto centras“ vadovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti įmonės nemokumo procesą, nes buvo atleistas paskutinis MB „Forto centras“ darbuotojas, MB „Forto centras“ jokios veiklos nebevykdė, jokio turto nebeturėjo. Atsakovė, nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos MB „Forto centras“ iškėlimo, veikė aplaidžiai, ir neįvykdė Lietuvos Respublikos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip savo neveikimu pažeidė įmonės kreditorių interesus. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki MB „Forto centras“ bankroto bylos iškėlimo priaugusios ieškovės skolos yra laikytinos žala, susidariusia dėl atsakovės neiniciavimo laiku bankroto bylos. Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovė – atsakovė, įmonei turint finansinių problemų, esant nemokiai, turėjo pareigą inicijuoti įmonės nemokumo procesą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 2 punktas). Tačiau duomenų, kad atsakovė, vykdydama jai įstatymo nustatytą pareigą, savalaikiai būtų inicijavusi nemokumo procesą, byloje nėra. Priešingai, įmonės nemokumo procesą inicijavo įmonės kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

11. Taigi, daroma išvada, kad buvusios įmonės vadovės – atsakovės neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamu atveju pasireiškė neveikimu – atsakovė, turėdama įstatyme numatytą pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

13. Nagrinėjamu atveju MB „Forto centras“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga Sodrai „(duomenys neskelbtini)“, VMI prie LR FM - „(duomenys neskelbtini)“. Viso įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“. Taigi atsakovei G. N. laiku nesikreipus dėl įmonės bankroto bylos iniciavimo, MB „Forto centras“ skolos išaugo „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), kuri vertinama kaip įmonės vadovo (atsakovės) padaryta žala. Žala bankrutuojančiai įmonei atsirado dėl to, kad atsakovei laiku neinicijavus nemokumo proceso, padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis, kitaip tariant, pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis ir buvo nebeatsiskaitoma su kreditoriais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala įmonei (ir tuo pačiu jos kreditoriams) atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo, daro išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Kadangi atsakovės kaltė preziumuojama ir atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos, teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovės (buvusios įmonės vadovės) civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimas.

14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą „(duomenys neskelbtini)“ sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų. Iš esmės identiškas teisinis reguliavimas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti pareigas apribojimo ir jo taikymo sąlygų buvo įtvirtintas ir ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020).

17. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) įtvirtinto teisės apribojimo paskirtį, nurodė, kad ši teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti juridinio asmens vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016, 23 punktas).

18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o sui generis (savita) bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvusi bendrovės vadovė (atsakovė) neinicijavo MB „Forto centras“ nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti (minėta). Teismas, visapusiškai įvertinęs šį faktą, taip pat atsižvelgdamas į atsakovės padaryto JANĮ nuostatų pažeidimo trukmę, susidariusios žalos dydį, konstatuoja, kad taikytinas teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas vieneriems metams.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

21. Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 140 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Forto centras“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Forto centras“ iš G. N., „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą („(duomenys neskelbtini)“) nuo bylos iškėlimo teisme („(duomenys neskelbtini)“) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apriboti atsakovei G. N. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. N. 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.